Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovo BVšĮ „Kiparisas“ atstovui Žilvinui Juškai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BVšĮ „Kiparisas“ ieškinį atsakovei B. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2009-11-30 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas iškėlė VšĮ „Kiparisas“ bankroto bylą. 2010-03-18 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas atmetė VšĮ „Kiparisas“ atskirąjį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2009-11-30 nutartį paliko nepakeistą. Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovė, po bankroto bylos iškėlimo pasididindama sau atlyginimą ir priimdama naujus darbuotus, tokiais veiksmais padarė BVšĮ „Kiparisas“ turtinę žalą.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. CK 2.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Už šių pareigų nevykdymą juridinio asmens valdymo organo nariui yra numatyta civilinė atsakomybė (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Klaipėdos apygardos teismas 2011-06-30 sprendimu nusprendė patenkinti VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovams BVšĮ „Kiparisas“, E. P., T. J., L. J., tretiesiems asmenims B. P., Įmonių bankroto valdymo departamentui prie LR Ūkio ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas nusprendė pripažinti 2010-02-10 darbo sutarties Nr. 31, sudarytos tarp viešosios įstaigos „Kiparisas“ ir T. J., 3 punkto nuostatą, kuria darbdavys įsipareigojo mokėti 4 000 Lt mėnesinę alga, negaliojančia, kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei, nustatant analogišką 2009-01-27 darbo sutarties Nr. 17, sudarytos tarp viešosios įstaigos „Kiparisas“ ir T. J., 3 punkte nurodytą darbo užmokestį – minimalią mėnesinę algą; pripažinti 2010-02-10 darbo sutarties Nr. 32, sudarytos tarp viešosios įstaigos „Kiparisas“ ir L. J., 3 punkto nuostatą, kuria darbdavys įsipareigojo mokėti 4 000 Lt mėnesinę alga, negaliojančia, kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei, nustatant analogišką 2009-01-26 darbo sutarties Nr. 16, sudarytos tarp viešosios įstaigos „Kiparisas“ ir S. R., 3 punkte nurodytą darbo užmokestį – minimalią mėnesinę algą; pripažinti 2008-12-18 darbo sutarties Nr. 2, sudarytos tarp viešosios įstaigos „Kiparisas“ ir E. P., 3 punkto nuostatos pakeitimą, kuria darbdavys įsipareigojo mokėti 4 000 Lt mėnesinę alga, negaliojančia, kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei, paliekant galioti iki šio pakeitimo E. P. nuo 2009-10-01 nustatytą 1 300 Lt darbo užmokestį. Teismas be kita ko nurodė, kad VšĮ „Kiparisas“ direktorė pagal pareigas aiškiai žinojo ir suvokė įmonės turtinę padėtį, dėl darbo užmokesčio padidinimo nesant jokių realių ekonominių prielaidų, kad įmonė yra pajėgi finansiškai vykdyti jau prisiimtus ar susidariusius įsipareigojimus, t. y. susitarimas dėl didesnių finansinių įsipareigojimų, įmonei jau iškėlus bankroto bylą, prieštarauja moralės normoms, t. y. visų visuomenės narių interesų derinimo užtikrinimui, todėl pripažintina, kad toks elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, pažeidžiantis kitų asmenų teises, prieštaraujantis gerai moralei ir piktnaudžiavimas teise. Pažymėtina, kad toje byloje trečiasis asmuo B. P. neprieštaravo, kad ieškinys būtų patenkintas (b. l. 58). Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad atsakovės veiksmai priimant naujus darbuotojus ir didinant sau atlyginimą jau iškėlus VšĮ „Kiparisas“ bankroto bylą, buvo neteisėti.

Atsakovė turėjo visas galimybės teikti teismui įrodymus, susijusius su ieškovui jau minėtais neteisėtais veiksmais padarytu žalos dydžiu. Tačiau atsakovė tokių įrodymų neteikė, į teismo posėdžius nevyko ir paaiškinimų dėl patikslintame ieškinyje išdėstytų aplinkybių nedavė. Teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į aptartus įrodymus teismas daro išvadą, jog atsakovės veikoje yra visi civilinės teisės pažeidimo sudėties elementai, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės patirtus nuostolius bei procesines palūkanas yra pagrįstas (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui BVšĮ „Kiparisas“ 23 129,51 Lt žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-02-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės B. P..

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.