Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-05-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1518-258/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-09
Bylos Nr.
2A-1518-258/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-08274-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis, Sekretorė Eglė Čeponienė
Atsakovas
R. M.
Ieškovas
J. M.
Kategorijos
  • 78.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
NUORAŠAS Civilinė byla Nr. 2A-1518-258/2011
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-08274-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 78.1; 121.15; 121.18 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės,

Sekretorė Eglė Čeponienėdalyvaujant atsakovui R. M.,

kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui R. M. (byloje dalyvauja institucija, dalyvaujanti procese išvadai duoti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti sūnaus Miko Macijausko ir dukros U. M. gyvenamąją vietą su motina J. M., priteisti iš atsakovo R. M. sūnaus M. M. išlaikymą, kas mėnesį mokama periodine išmoka po 400 Lt iki jų pilnametystės, studijų atveju iki studijų pabaigos, taikant indeksavimą atsižvelgiant į infliaciją ir nacionalinės valiutos pakeitimą. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną J. M.. Priteisti iš atsakovo R. M. vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 14 d. iki ieškinio padavimo dienos, kuris sudaro po 5 200 Lt kiekvienam vaikui.

J. M. ir R. M. 2008 10 10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu nutraukė santuoką bendru sutikimu. Remiantis sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2p. sūnaus M. M. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu R. M.. Pagal paminėtos sutarties 4p. J. M. sūnaus M. M. išlaikymui iki sūnaus pilnametystės moka po 400Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, o sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise buvo paskirtas tėvas R. M. Ieškovė nurodė, kad nuo 2009 m. liepos 14 d. sūnus M. M. nebegyvena su tėvu R. M., o nuo šiol gyvena su ieškove J. M.. Ieškovė nurodo jog gyvenamosios vietos pakeitimas buvo sūnaus M. M. sprendimas. Atsakovas tam neprieštaravo ir žodiniu susitarimu susitarė, jog atsakovas R. M teiks išlaikymą sūnui M. M., tačiau nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2010 m. sausio 08 d. prie nepilnamečių vaikų išlaikymo visiškai neprisidėjo, jais nesidomėjo ir nesirūpino.

Atsiliepimas

Atsakovas R. M. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės pareikštu ieškiniu sutinka tik dalinai, t.y. pripažįsta ieškovės J.M. reikalavimą dėl sūnaus M. M. ir dukters U. M. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina, tačiau nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo dydžio po 400 Lt kas mėnesį mokamos periodinės išmokos priteisimo atitinkamai kiekvieno nepilnamečio vaiko atžvilgiu bei įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 14 d. iki ieškinio padavimo dienos, kuris sudaro po 5 200 Lt kiekvienam vaikui, t.y. iš viso 10 400 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies.

Teismas pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimo 2 punktą ir nustatė nepilnamečio M. M. gyvenamąją vietą kartu su motina J. M.. Panaikino 4 punktą, kuriuo buvo priteistas išlaikymas iš J. M. sūnui M. M. iki jo pilnametystės mokamomis 400 Lt dydžio periodinėmis išmokomis.

Priteisė iš atsakovo R. M. vaikų išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009 m. liepos 14 d. iki ieškinio padavimo dienos, kuris sudaro 10 400 Lt. Teismas vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę J. M.. Panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl 300 LT mėnesinių išmokų M. M. priteisimo iš atsakovo R. M.. Kadangi ieškinio reikalavimai dėl nepilnametės dukters U. M. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina, o taip pat dėl jos išlaikymo iš atsakovo jau yra išspręsti įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 10 10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9333-820/2008 šioje dalyje ieškinį paliko nenagrinėtu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, jog nors ir atsakovas nurodė, kad šiuo metu jo gaunamos pajamos sudaro apie 1000 Lt, tačiau tai nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Atsakovas turi registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonę. Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo M. M. dydžio, teismas atsižvelgė į vaiko poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t.y. vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Be to teismas atsižvelgė ir į tai, kad M.M. nustatytas lengvas neįgalumas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo sūnui M. M. priteistinas 400 Lt išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis iki pilnametystės. Atsakovas R. M. prašė išlaikymo įsiskolinimą vaikams priteisti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu-žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams turi būti priteistas piniginėmis lėšomis, o jei atsakovo turimų lėšų nepakaktų išieškojimas gali būti nukreiptas į jo turtą. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų vykdęs pareigą mokėti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, todėl iš atsakovo priteistas 10 400 LT įsiskolinimas.

Šalies argumentai

Atsakovas R. M. apeliaciniu skundu prašo prijungti papildomą rašytinį įrodymą – 2010 m. spalio 22 d. Darbo sutarties nuorašą bei pakeisti 2010 m. gruodžio 13 d. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo sūnui M. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis iki jo pilnametystės į 200 Lt dydžio išmokas, o priteistą iš atsakovo vaikų išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009 m. liepos 14 d. iki ieškinio padavimo dienos, kuris sudaro 10 400 Lt pakeisti iš atsakovo R. M. priteisiant jo nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Atsakovas R. M. iš atsakovės prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo pateiktus prašymus atsakovas R. M. motyvuoja tuo jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, atsakovas pažymi jos jis visuomet siekė prisidėti prie vaikų išlaikymo taip pat pripažįsta savo pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, tačiau dėl ypač sunkios savo finansinės padėties, t.y. apie 1000 Lt nesiekiančio darbo užmokesčio mokėti jam priskirtų 400 Lt dydžio periodinių išmokų neišgali. Atsakovui neliktų jokių piniginių lėšų netgi minimaliems atsakovo poreikiams tenkinti, o be to atsakovo faktinio darbo užmokesčio nepakaktų sumokėti periodinėms išmokoms už abiejų vaikų išlaikymą. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas R. M. turi galimybę dirbti didesnes pajamas teikiančius darbus, slepia pajamas ar kitokiu nesąžiningu elgesiu vengia išlaikymo pareigų. Atsakovas R. M. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, pažeidė procesinės teisės normą, įtvirtintą LR CPK 185 str., taip pat nukrypo nuo teisminės praktikos reikalavimų, kas sudaro pagrindą pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė šią bylą ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimo dalį, kuri turi būti keistina.

Atsiliepimas

Ieškovė J. M. pateikė atsiliepimą į 2011 m. sausio 5 d. apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti atsakovo R. M. apeliacinį skundą. Nurodo, kad ieškovė užtikrina gyvenamąjį būstą vaikams ir kas mėnesį moka vaikui atitenkančią mokesčio už gyvenamojoje vietoje teikiamus komunalinių patarnavimų dalį, sumoka už vaiko maitinimą lankomoje mokyklinio ugdymo įstaigoje, sumoka kas mėnesinį mokestį už pramoginių šokių būrelį, taip pat tenkina kitus būtinus vaiko poreikius maistui, aprangai ir avalynei, ugdymui, sveikatai, poilsiui. Atsakovo siūlomo mokėti po 200 Lt išlaikymo nepakaktų net minimaliems būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovas privalo prisidėti prie visapusiško vaiko išlaikymo ir jo poreikių tenkinimo, atsižvelgiant į tai, kad prievolė išlaikyti vaikus yra testinio pobūdžio, vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta ir vaikų poreikiai, o išlaidos jiems tenkinti auga. Atsakovo prašymą – išlaikymo įsiskolinimą vaikams priteisti nekilnojamuoju turtu ieškovė laiko nepagrįstu ir atmestinu. Ieškovė nurodė, kad nekilnojamojo turto vertė, kurį siūlo atsakovas remiantis Vidutinių rinkos verčių duomenimis yra mažesnė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iš atsakovo R. M. nepilnamečiui sūnui M. M. išlaikymą iki jo pilnametystės mokamą po 400 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. sausio 15 d.

CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3. 192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tai reiškia, kad minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui per mėnesį yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad protingos ir būtinos išlaidos nepilnamečiui M. M. per mėnesį yra 800 Lt, t. y. tam, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai ir užtikrintos jo vystymuisi būtinos sąlygos, per mėnesį yra reikalingas 800 Lt išlaikymas, kurį turi teikti abu tėvai lygiomis dalimis. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti būtų pakankama mažesnė išlaikymo suma, nei kad nustatė pirmosios instancijos teismas. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė, kokie konkretūs vaiko poreikiai yra maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, t. y. kokios reikalingos pinigų sumos, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai, nes, kaip jau buvo minėta, nagrinėjant klausimą dėl priteistino išlaikymo iš vieno iš tėvų, pirmiausia turi būti nustatyti vaikų poreikiai ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, o tik po to sprendžiama, kokią dalį šio išlaikymo turi teikti kiekvienas iš tėvų. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatyta sūnui reikalinga išlaikymo suma, apsiribojo tik nurodymu, kad neturi pakankamai lėšų vaiko išlaikymui mokėti, tačiau kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktą darbo sutartį (b.l.100-103) atsakovas dirba tik dvi darbo dienas per savaitę. Byloje nėra nuneigta, jog atsakovas turi galimybę pagerinti savo finansinę padėtį. Byloje nėra ginčo dėl dukrai U., gim. 2002m. teikiamo kiekviena mėnesį po 400Lt periodinėmis išmokomis išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo pripažinti, jog sūnui M. gim. 1994m. reikalingas mažesnis išlaikymas. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad M. M. anksčiau lankė pramoginius šokius bei muzikos mokyklą, tačiau dėl šiuo metu esančios sunkios materialinės padėties jokių būrelių lankyti neturi galimybės. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).

Atsakovas iš esmės neginčija savo pareigos teikti išlaikymą savo vaikui, tačiau nurodo, kad jis turėtų teikti tik 200 Lt dydžio išmokas kas mėnesį. Su tokia atsakovo pozicija nesutiktina, nes patenkinus atsakovo reikalavimą sumažinti priteistą išlaikymą sūnaus M. išlaikymui iki 200 Lt , ieškovei tektų teikti žymiai didesnę išlaikymo dalį, o pagal esančius byloje duomenis, nėra pagrindo nustatyti, kad ieškovė gali teikti didesnį išlaikymą vaikams nei atsakovas.

Pagal CK 3.196 str. 1 d. teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 str. 3 d.). Pirmiausia teismas turi atsižvelgti į vaiko interesus, formuojamus jo amžiaus, sveikatos būklės, galimų pomėgių ir kita. Išlaikymo forma taip pat priklauso nuo vaiko tėvo ar motinos turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio, periodiškumo, tėvo (motinos) gebėjimo tinkamai tvarkyti turtą ir kita. Priteisus išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymas priklauso nuo skolininko mokumo, jeigu skolininkas nemokus, vaikas išlaikymo negaus. Tačiau, jeigu skolininkas mokus, ši išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2006). Remiantis išdėstytais kriterijais Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą, priteistą įsiskolinimą 10 400 Lt , t.y. po 5 200 Lt kiekvienam atsakovo vaikui priteisti nekilnojamuoju turtu. Teismas sprendžia, kad iš atsakovo R. M. įsiskolinimas priteisiamas piniginėmis lėšomis, esant nenuginčytai aplinkybei dėl esamo įsiskolinimo pradžios- nuo 2009 07 14d., apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šioje dalyje pirmosios instancijos sprendimą pripažinti nepagrįstu.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai (parašas) Petras Jaržemskis(parašas) Rita Kisielienė(parašas) Danutė KutrienėNuorašas tikras