Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-01-23 · Byla Nr. ATP-24-174/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-23
Bylos Nr.
ATP-24-174/2013
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00473-2012-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Pažeidėjas
M. T.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-24-174/2013Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00473-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 42.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOPS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. T. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi buvo netenkintas M. T. skundas ir paliktas galioti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, kuriuo M. T. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 62¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 2 000 Lt bauda.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu M. T. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį pakeisti, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba iš viso neskiriant administracinės nuobaudos arba panaikinti nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad jis, atlikdamas medžių kirtimą 2012 m. rugpjūčio mėnesį, M. M., A. M., K. D., P. S. ir D. M. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini), sklypo UNR. (duomenys neskelbtini), VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 11 kvartalo 15, 16, 22, 23 sklypuose, IV miškų grupei priklausančiame medelyne, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo miškui kirsti ir nepateikęs išankstinio rašytinio pranešimo apie ketinimus kirsti mišką, sąžiningai manė, jog toks leidimas nėra reikalingas, nes mišką kirto bendraturtės K. D. leidimo – įgaliojimo pagrindu. Nurodo, kad net jeigu jo padaryta veika ir atitiktų pažeidimo požymius, ji turėtų būti pripažinta mažareikšme, nes ja valstybės saugomi teisiniai gėriai nebuvo pažeisti. Šalinant vėjavartas ir vėjalaužas, buvo veikiama visuomenės interesais ir buvo siekiama pašalinti pavojų miško sunykimui. Dėl jų keliamo pavojaus medžiai turėjo būti pašalinti bet kuriuo atveju, o leidimo negavimas buvo tik formalus pažeidimas. Apeliantas nurodo, kad dėl medžių pašalinimo jis jokios naudos neturėjo. Medžiai buvo šalinami, siekiant apsaugoti augantį mišką, ir tai buvo daroma dėl būtinojo reikalingumo. Neneigdamas miško iškirtimo organizavimo apeliantas M. T. nurodo, kad tai padarė suklaidintas miškininko – specialisto M. R., su kuriuo suderinęs miško valdos įvertinimo dokumentus atliko miško kirtimo veiksmus.

Apelianto teigimu, teismas visiškai neatsižvelgė į miškininko specialisto D. K. pateiktą 2012-07-30 pažymą dėl reikalingo miško tvarkymo, kurioje paminėta, kad miško valdose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios yra (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 11 kvartale, tam tikruose taksaciniuose sklypuose reikalingi ugdymo kirtimai, kuriuos atlikus pagerėtų medyno sanitarinė būklė (sumažėtų ligų, kenkėjų, gaisro pavojus), padidėtų miško ekonominė vertė ateityje. Abiejuose miško sklypuose reikalingas retinimo kirtimas iškertant sausuolius, atsilikusius augime, užstelbtus, neperspektyvius C klasės medžius. Kituose, tai yra 15, 20, 21, 22, 23 taksaciniuose sklypuose rekomenduojama atlikti sanitarinį kirtimą, iškertant sausuolius, pažeistus, ligotus medžius. Todėl, apelianto M. T. teigimu, jo veiksmai, susiję su miško kirtimu, buvo teisėti ir pagrįsti bei atlikti vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.76 straipsniu, miško bendraturčiai privalo išlaikyti ir išsaugoti jiems priklausantį turtą, privalo apmokėti išlaikymo išlaidas. Apelianto M. T. teigimu, šiuo atveju kiti miško bendrasavininkai neatliko būtinų valymo darbų, todėl jis veikė visų jų naudai (nesiekdamas atlyginimo) ir ne dėl savanaudiškų paskatų.

Teismo nutartyje administracinės bylos medžiaga įvertinta tiek ipso jure (pačia teise, t. y. remiantis teise), bet ne ipso facto ( pačiu faktu, t. y. remiantis faktais). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai nustatytos faktinės aplinkybės, pagrįstos įrodymais, kurie įvertinami jų pakankamumo ir patikimumo aspektu. M. T. teigimu, šiuo atveju Kretingos rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į visus pateiktus įrodymus, neatliko pareigos tinkamai juos išnagrinėti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vedėjas Ernestas Lučauskas prašo M. T. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį. Su apelianto M. T. teiginiais, nurodytais apeliaciniame skunde, nesutinka. Nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. Privataus miško sklypo miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktu Nr. 12 nustatyta, kad šioje miško valdoje yra iškirsta 120 žalių medžių, kurių tūris 30,97 ktm medienos, taip pat iškirsti sausuoliai, vėjo išversti, nulaužti, smulkūs nudžiūvę ir džiūstantys medeliai, kurių tūris netaksuotas. Nustatyta, kad kirtimus vykdė pats M. T.. Savavališkas medžių kirtimas, kurio metu buvo iškirsta 120 žalių medžių, priskirtinas prie ugdomųjų kirtimų (einamasis), kuriuos norėdamas vykdyti, miško savininkas ar jo įgaliotas asmuo, turintis notariškai patvirtintą įgaliojimą, o jei miško valda naudojama ir ja disponuojama bendrosios nuosavybės teise, turėdamas ir kitų bendrasavininkų sutikimą, privalo pateikti raštu išankstinį rašytinį pranešimą apie ketinimą kirsti mišką arba prieš 14 dienų iki planuojamo miško kirtimo išsiųsti registruotu laišku Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritoriniam poskyriui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra numatyti kirsti miškai. Šioje miško valdoje leidimai kirsti mišką nebuvo išduoti ir nė vienas iš bendrasavininkų išankstinio rašytinio pranešimo apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritoriniam poskyriui nepateikė. M. T. pateiktas jo močiutės K. D. raštiškas paaiškinimas dėl to, kad leidžia anūkui M. T. tvarkyti mišką, negali būti prilyginamas įgaliojimui, atitinkančiam Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 6 p. reikalavimus. K. D. paaiškinimas ir miškininko specialisto M. R. suteiktos konsultacijos nesuteikia teisės vykdyti miško kirtimus. M. T. nėra šios miško valdos bendraturtis, be to, pradėdamas vykdyti kirtimus, neturėjo notariškai patvirtinto įgaliojimo, leidžiančio jam naudoti, tvarkyti ar disponuoti bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat neturėjo kitų bendraturčių nei raštiško, nei žodinio sutikimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo 10 iki 100 kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą piliečiams nuo 2 000 Lt iki 4 000 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos konfiskavimu.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi inkriminuoto pažeidimo padarymo metu) numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-386 patvirtinto Leidimų kirsti mišką tvarkos aprašo 3 punktą, teisė kirsti mišką įgyjama, gavus Leidimą, nuo Leidime nurodytos datos. Leidimai neprivalomi privačių miškų savininkams Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad M. T. žalius medžius kirto neturėdamas leidimo, jis nėra kertamo miško bendraturtis ir neturėjo miško savininkų raštiško sutikimo kirtimo darbams atlikti.

Kadangi apeliantas neveikė taip, kaip privalo veikti – laikytis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Privačių miškų tvarkymo nuostatų, neatlikti kirtimų, negavus nustatyta tvarka leidimo (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 punktai, Privačių miškų tvarkymo nuostatų 31.6 punktas), jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 62¹ straipsnio 2 dalį.

Pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti kaip mažareikšmius nėra. Žalių medžių kirtimas neturint leidimo laikytinas vienu iš pavojingesnių pažeidimų gamtai.

Tai, jog asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, geranoriškai bendradarbiavo aiškinantis pažeidimo aplinkybes ir siekė, kaip teigia pats M. T., pagerinti miško sanitarinę būklę, yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ATPK 3 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šios aplinkybės gali būti įvertintos, skiriant administracinę nuobaudą, neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Minėtos aplinkybės gali pagrįsti minimalios sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos administracinės nuobaudos taikymą, tai ir buvo padaryta nagrinėjamoje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį ir M. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė