Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno raj., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „E. s.“ betonuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Trakų raj. sav., deklaruota gyv. vieta Jonavos raj. sav., teistas: 1) 1997 m. kovo 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK (galiojo iki 2003-05-01) 271 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 2) 2001 m. lapkričio 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK (galiojo iki 2003-05-01) 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams su 1/5 turto konfiskavimu, bauda (2 MGL) 250 Lt; pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p., laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/5; 3) 2002 m. lapkričio 6 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK (galiojo iki 2003-05-01) 117 straipsnio 1 dalį, 118 straipsnio 4 dalį, 118 straipsnio 2 dalį, 121 straipsnį – laisvės atėmimu 11 metų; subendrinus su 2001 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų, bauda (2 MGL) 250 Lt, 1/5 turto konfiskavimas; veikas perkvalifikavus į BK 150 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 153 straipsnį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų 6 mėnesiai; 4) 2014 m. birželio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 290 straipsnį paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikius LR BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 6 mėnesių laivės atėmimo bausmė; 5) 2014 m. lapkričio 18 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d., paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis LR BK 64¹ str., sumažintina vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. 2015 m. balandžio 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos G. D. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnę Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei G. D. paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmė atlikta.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. D. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis, 2017 m. gruodžio 17 d., apie 13.03 val., Paupio g. 1, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,89 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais G. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, liudytojų M. L., A. D. bei A. M. parodymais, specialisto išvada, VĮ „Regitra“ duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. D. kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog 2017 m. gruodžio 17 d. apie 13.00 val. jis vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniuje, Aukštaičių g. Jis nepastebėjo ženklo, nurodančio važiavimo krypties viena kryptimi, įvažiavo į Paupio g. ir ten susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Labai dėl to gailisi. Taip pat nurodė, kad išvakarėse vartojo alkoholį, išgėrė 3-4 butelius alaus 1 l talpos. Po eismo įvykio, iš automobilio Volvo išlipo vairuotojas, kuris suprato, kad G. D. išgėręs, iškvietė policiją. Kaltinamasis nurodė, kad buvo laikinai apsistojęs pas A. M., jie turi bendrą vaiką. 2017 m. gruodžio 17 d. jis paėmė A. M. automobilį Audi A 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas iš jo yra atimtas. Atvykę pareigūnai patikrino blaivumą alkotesteriu , o vėliau nuvežė į narkologinį, kur buvo paimtas kraujas. Į jokias priklausomybės ligų įskaitas G. D. neįrašytas, niekada jose negydytas, rimtų galvos traumų neturėjęs. (b.l. 38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. L. parodė, kad 2017 m. gruodžio 17 d. apie 12.40 val. jis vairavo tėvo vardu registruotą automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors minėtas automobilis priklauso tėvui, tačiau juo pastoviai naudojasi M. L., jį remontuoja, draudžia savo lėšomis. Važiuodamas Paupio g. link Aukštaičių g. apie 20 km/h greičiu, M. L. pamatė, kad iš priešpriešos, pažeisdamas ženklą atvažiavo automobilis Audi A6, kuris atsitrenkė į jo automobilio priekį. Iš automobilio išlipo vairuotojas, automobiliu jis važiavo vienas. Jis pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Bendraujant su vairuotoju, M. L. užuodė, kad nuo Audi vairuotojo sklido alkoholio kvapas, todėl jis paskambino 112 telefonu ir pranešė apie įvykį. Maždaug už 10 minučių atvyko policijos pareigūnas. Visą tą laiką Audi vairuotojas buvo liudytojo akiratyje, niekur jis pasišalinęs nebuvo, alkoholio nevartojo. Po įvykio dėl žalos atlyginimo M. L. kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri žalą įvertino 400 Eur, ši žala jam nėra didelė (b.l. 20).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. D. parodė, kad 2017 m. gruodžio 17 d. apie 13.00 val. dirbant kartu su vyr. patrule A. S. iš VPK OVS jie gavo pranešimą, kad Vilniuje, Paupio g. susidūrė automobiliai Volvo ir Audi, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, į pareigūnus kreipėsi automobilio Volvo vairuotojas M. L., gim. 1982, kuris paaiškino, kad jis važiavo Paupio g. link Aukštaičių g. ir staiga į jį atsitrenkė automobilis Audi, kuris atvažiavo priešinga kryptimi prieš eismą. Automobilio Audi vairuotojas G. D., gim. 1977, paaiškino, kad iš Aukštaičių g. jis įvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą, nes nepastebėjo KET ženklo, draudžiančio įvažiuoti. Bendraujant su G. D., nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklausus, ar jis vartojo alkoholį, vairuotojas prisipažino, kad vakar. Patikrinus jo blaivumą alkotesteriu, jam buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas. Patikrinus G. D. per bazę, paaiškėjo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Po to G. D. buvo pristatytas į narkologinį, kur iš jo buvo paimtas kraujas (b.l. 17).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. M. parodė, kad 2017 m. gruodžio 17 d. apie 14.00 val. jai paskambino G. D. ir pranešė, kad su jos automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį. G. D. atėjo pas A. M. į namus ryte, matėsi, kad dieną prieš tai jis baliavojo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. G. D. buvo laikinai apsistojęs pas A. M., nes jis turi objektą statybose Vilniuje, be to ji leidžia jam bendrauti su vaiku. 2017 m. gruodžio 17 d. apie 11.00 val. A. M. nuėjo migdyti vaiką ir kartu su juo užmigo, o 14.00 val. ji sulaukė skambučio iš G. D. apie eismo įvykį. Apie tai, kad jis paėmė raktelius nuo automobilio, ji nieko nežinojo, bet jie gulėjo gerai matomoje vietoje prieškambaryje. Dėl eismo įvykio buvo apgadintas A. M. vardu registruotas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl jo apgadinimo jai padaryta žala nėra didelė (b.l. 15).

2017 m. gruodžio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 12926/2017(01) nurodyta, kad G. D. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,89 promilių etilo alkoholio. (b.l. 35).

Pažymoje iš VĮ "REGITRA" duomenų bazės nurodyta, kad automobilis AUDI A6 v/n (duomenys neskelbtini) priklauso A. M. gim. 1991 m. (b.l. 11).

VšĮ „Emprekis“ pateikė duomenis, kuriuose nurodyta, kad vidutinės transporto priemonės AUDI A6 v/n (duomenys neskelbtini) vertė yra 2420 eurų (b.l. 10).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis G. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gruodžio 17 d. vairavo kitam asmeniui priklausantį automobilį AUDI A6 v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, t.y. liudytojo pareigūno A. D. parodymais, liudytojų M. L., A. M. parodymais, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad G. D. kraujyje, paimtame 2017 m. gruodžio 17 d., 14.10 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,89 promilių etilo alkoholio. Taigi nagrinėjamu atveju G. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis automobilį vairavo, kai nustatytas 1,5 promilių viršijantis girtumas.

Kaltinamasis G. D. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su jam siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo leisti arešto bausmę atlikti savaitgaliais, nes dirba. Taip pat prašo konfiskuotino automobilio vertę leisti mokėti dalimis, sumokant per 2 metus, nes turi 2 nepilnamečius vaikus (b.l. 51-52).

Kaltinamasis G. D. LR BPK 140 str. tvarka sulaikytas nebuvo.

2017 m. gruodžio 17 d. nutarimu kaltinamajam G. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 31).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo G. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Kaltinamasis G. D. yra 40 metų amžiaus, vedęs, dirbantis (b.l. 47), teistas (b.l. 40-44), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 45-46, 50). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą.

Uždraudimas vairuoti transporto priemonę paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju G. D. yra skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metų laikotarpiui, kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei neturėdamas teisės vairuoti.

G. D. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, todėl iš jo išieškotina automobilio (konfiskuotino turto AUDI A6 v/n (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 2420 Eur.

Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, į tai, kad jis dirba, arešto bausmė nustatytina atlikti savaitgaliais. Kaltinamojo prašymas išdėstyti konfiskuotino turto vertės mokėjimą dalimis 2 metų laikotarpiui atmestinas, nes įstatymas nenumato tokios galimybės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

G. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam skirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę G. B. skirti 30 parų arešto bausmę, šią bausmę atliekant poilsio dienomis. (Lietuvos Respublikos 49 straipsnio 5 dalis).

Paskirti G. D. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Konfiskuoti iš G. D. 2420 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą valstybės naudai (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti G. D., jog arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai, poilsio dienomis atliekamo arešto ypatumai nurodyti minėto kodekso 59 straipsnyje.

Nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu.

Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.

Nuteistųjų, kurie sutartu laiku neatvyko į areštinę atlikti bausmės ir nepranešė areštinės administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 straipsnio 5 dalis).

Išaiškinti G. D., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.