Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. I. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 8 d. priimtu nutarimu Nr. RV-19-1600 nutarta taikyti nuteistajam R. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisija pažymi, kad nuteistojo atžvilgiu yra išlikę tik statiniai, tai yra kurių korekcija negalima, kriminogeniniai veiksniai. Šiuo metu dinaminių kriminogeninių veiksnių nuteistojo elgesyje nėra nustatyta, kadangi anksčiau vyravę nuteistojo elgesyje dinaminiai kriminogeniniai veiksniai tapo neaktualūs, yra suvaldyti. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, turi patvirtintą gyvenamąją vietą galimo lygtinio paleidimo atveju, užsiima darbine veikla, turi realų darbo pasiūlymą išėjus į laisvę, nuo bausmės atlikimo pradžios yra stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nustatytų taisyklių laikymasis. Taip pat, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę tęsia atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, turi teigiamas nuostatas darbinės veiklos atžvilgiu, itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, atsakingai ir noriai vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas intervencines ir prevencines priemones, mokėsi profesijos, prisiima atsakomybę už įvykdytus nusikaltimus, gailisi, savo nusikalstamą elgesį vertina neigiamai, yra motyvuotas gyventi laikydamasis įstatymų. Komisija įvertinusi nuteistojo pataisos proceso pažangą, daro išvadą, jog R. I. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. I. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 4 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį (13 veikos), BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 228 straipsnio 2 dalį (2 veikos), BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 225 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį (2 veikos), BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį (5 veikos), BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 225 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 236 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 263 straipsnio 3 dalį, BK 249 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 225 straipsnio 2 dalį (4 veikos), BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 263 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 166 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį (2 veikos), BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu paskirta – 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendis pakeistas. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 249 straipsnio 1 dalį išteisintas ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį (13 veikų), BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 225 straipsnio 2 dalį (2 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį (5 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį (2 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį (2 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 263 straipsnio 3 dalį (2 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 225 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 166 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 166 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu paskirta galutinė 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 23 d., pabaiga – 2027 m. balandžio 7 d.

Anksčiau neteistas.

Nuteistasis R. I. teismui pateikė prašymą dėl duomenų ir informacijos pateikimo. Minėtame prašyme nuteistasis nurodė, kad nuo 2024 m. vasario 1 d. paramos ir labdaros fonde „Maisto bankas“ dirba 160 val./mėn. bei pridėjo tai patvirtinančią darbo sutartį. Taip pat, nuteistasis nurodo ir tai, jog baudžiamasis procesas viso truko 10 metų, kurio metu jis buvo laisvėje ir naujų nusikaltimų nepadarė, priešingai, laikėsi įstatymų ir gyveno pagal visuotinai priimtinas taisykles. Be to, savanoriškai dengė civilinius ieškinius, dėl padarytų nusikaltimų prisipažino, bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, turi du mažamečius vaikus, padeda kitiems artimiems savo šeimos nariams, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, taip pat atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo profesinę kvalifikaciją, turi tinkamą vertybinį orientyrą, jokių žalingų įpročių neturi, nė karto nėra pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ar režimo reikalavimų.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. I. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tvirtinamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Šiuo atveju susipažinus su teismui pateiktais duomenimis – Socialinio tyrimo išvada, Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas protokolu, nuteistojo asmens byla, teismas sprendžia, jog tvirtinti pateiktas Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nuteistasis jau iš tiesų yra atlikęs BVK 82 straipsnyje numatytą privalomai atliktiną bausmės dalį, kas sudaro formalųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Be to, nuteistojo atžvilgiu nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu atspindi dar ir akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką dar labiau mažinti, kas laikytina materialiuoju pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Teismas siekdamas visapusiškai įvertinti lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą, įvertina nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir šiuo atveju konstatuoja, kad nuteistasis pataisos proceso metu dėjo maksimalias pastangas keisti savo nusikalstamo elgesio raišką.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nustatytas kaip atitinkantis žemą. Pažymėtina, kad minėta rizika išliko tokia pati viso bausmės atlikimo metu bei nuosekliai ir koncentruotai buvo valdoma, kadangi nuteistojo atžvilgiu nėra nustatyto nei vieno riziką pakartotinai nusikalsti didinančio veiksnio. Tuo tarpu, riziką pakartotinai nusikalsti mažinančių veiksnių nuteistojo elgesyje nustatyta net trys, o būtent tai, kad nuteistasis palaiko stiprius socialinius ryšius su artimaisiais, patvirtinta ir pastovi gyvenamoji vieta, reali įsidarbinimo galimybė išėjus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vertinant paminėtus apsauginius veiksnius, kuomet nuteistasis yra suvaldęs dinaminius kriminogeninius veiksnius, o taip pat ir žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, darytina išvada, jog šios aplinkybės atskleidžia tai, kad nuteistasis neignoruoja jam teikiamų priemonių skatinančių ateityje elgtis išimtinai pagal įstatymus, deda maksimalias pastangas siekdamas pakeisti savo netinkamai suformuotas nuostatas. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nei karto nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį yra skatintas. Šios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistasis padarė tinkamas išvadas, jo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę pasikeitė į gerą, šiuo metu stebimas nuteistojo ilgalaikis, nepertraukiamai disciplinuotas elgesys, kuris nukreiptas į teigiamą nusikalstamo elgesio raiškos pokytį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis noriai dalyvavo siūlomose pozityvaus užimtumo priemonėse, atsakingai ir noriai vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas intervencines ir prevencines priemones, mokėsi profesijos, baigė meno terapijos programą „R.A.K.T.A.S.“, dalyvavo pusiau struktūruotos penkių motyvuojančių pokalbių elgesio pataisos programos „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ užsiėmimuose ir baigė programą pagal URICA F modulį, savanoriškai dalyvavo ir baigė „Nuteistųjų socialinių įgūdžių programą“. Iš viso nuteistasis yra sudalyvavęs net 28 pozityvaus užimtumo priemonėse. Tuo tarpu, bylos duomenys atskleidžia ir tai, jog nuteistasis gailisi dėl savo praeities poelgių ir savo nusikalstamą elgesį kreipia maksimaliai teigiamos dinamikos link. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, jog nuteistasis aktyviai ir nepertraukiamai dalyvauja tiek socialinėje pataisos įstaigos veikloje, tiek ir prevencinėje. Yra aktyvus savanoriškoje veikloje. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia teismui spręsti, kad nuteistojo pažanga eliminuojant problemines sritis yra akivaizdi ir įtikinanti bei leidžia konstatuoti, kad nuteistojo tolimesnis pataisos procesas gali vykti neizoliavus jo nuo visuomenės.

Be to, teismas atkreipia dėmesį ir tai, jog nuteistojo teigiamą nusikalstamo elgesio korekciją atspindi ir tai, jog baudžiamojo proceso metu, kuris truko 10 metų, nuteistasis laikėsi įstatymų, nė karto nebuvo pažeidęs kardomųjų priemonių sąlygų, o tik pradėjęs atlikti laisvės atėmimo bausmę siekė savo elgesį keisti iš esmės. Šie byloje esantys duomenys išskirtinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir atskleidžia, jog nuteistasis yra suinteresuotas savo kaip asmenybės pokyčiu ir to kryptingai siekia. Visos aplinkybės suponuoja išvadą, jog itin teigiama nuteistojo charakteristika, leidžia spręsti apie akivaizdų, teigiamą nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį viso bausmės atlikimo metu.

Įvertinus visus aukščiau aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog nuteistojo R. I. elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra disciplinuotas, nuoseklus ir pozityvus, taip pat įtikinantis, kad nuteistasis savo tikslų jau yra pasiruošęs siekti vien teisėtais būdais, o jo tolimesnis pataisos procesas gali būti vykdomas taikant lygtinį paleidimą. Tačiau teismas atkreipia ir nuteistojo dėmesį, jog lygtinio paleidimo taikymas nėra savitikslis, tai iš esmės institutas tapatus bausmės atlikimui, tik lengvesnėmis sąlygomis, suteikiant nuteistam asmeniui galimybę užsitikrinti sėkmingesnę reintegraciją į visuomenę, bet kartu iš nuteistojo reikalaujantis įstatymų ir probacijos sąlygų nepažeidžiančio, pavyzdingo elgesio, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo taikymas gali būti panaikintas, o asmuo pasiunčiamas į pataisos įstaigą atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog egzistuoja pagrindai nuteistojo R. I. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą ir patvirtina Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. RV-19-1600.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. RV-19-1600 taikyti nuteistajam R. I. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.