Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, išsituokęs, darbinė veikla – vykdo individualią veiklą, deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2013-05-03 Kauno apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius. 2013-09-20 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalis, kuria V. I. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 str., padarymą, vadovaujantis BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinta. V. I. pripažintas kaltu pagal BK 290 str. ir jam paskirta 60 parų arešto;

2. 2014-05-26 Kauno apylinkės teismo pagal BK 233 str. 1 d. – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. I. 2019-01-26 apie 20.25 val. važiavo (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį “Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, (nustatyta 1,99 promilių etilo alkoholio kraujyje).

Kaltinamasis V. I. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-01-25 vakaro metu buvo gimtadienyje pas draugą, gimtadienio metu daug vartojo įvairaus alkoholio. Kaip baigėsi gimtadienis neatsimena, tačiau atsibudo namuose. 2019-01-26 po 12.00 val. vėl pradėjo vartoti alkoholį, gėrė alų bei degtinę. Išgėrė apie 2 litrus alaus 5,2 laipsnių stiprumo, bei degtinės apie 300 gramų, 38 laipsnių stiprumo. Alkoholį vartojo su draugais. Apie 20.00 val. baigėsi degtinė, tačiau dar reikėjo alkoholio, todėl paskambino draugui, kuris netoli gyvena ir paprašė, kad paskolintų butelį degtinės. Liepė ateiti pasiimti, tačiau jis, pagalvodamas, kad draugas gyvena netoli, todėl nusprendė pas jį nuvažiuoti su automobiliu. Važiavo automobiliu, kiek atsimena, vienas. Automobilis „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, kurį 2019-01-25 įsigijo iš pažįstamos A. K. už 90 Eur. sumą. Automobilį įsigijo techniškai netvarkingą, pirko ardymo ir detalių pardavimo tikslams. Į Regitrą jis dėl automobilio užregistravimo nesikreipė. Teisės vairuoti transporto priemones niekada neturėjo. Tuo metu, būdamas neblaivus ir tai suvokdamas, kad yra neblaivus bei neturi teisės vairuoti transporto priemonės, vis tiek sėdo už automobilio vairo ir jį vairavo važiuojamąja kelio dalimi, taip sukeldamas pavojų aplinkiniams eismo dalyviams, bei pats sau. Būdamas neblaivus važiuojamąja kelio dalimi jis vairavo transporto priemonę apie 1 kilometro atstumą, ir jį ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai, kuriems jis neneigė, kad yra neblaivus, todėl buvo alkotesteriu patikrintas jo girtumas ir nustatyta 2.36 prom. girtumas bei buvo nuvežtas į LSMUL bendrai sveikatos būklei patikrinti bei kraujo mėginiui paimti girtumo nustatymui. Jis policijos pareigūnams neprieštaravo ir nesipriešino. Tačiau, dabar suvokdamas galimas pasekmes, tokių savo veiksmų nepateisina, bei nepateisina savo netinkamo poelgio ir paaiškinti, kodėl taip pasielgė negali, tik galvoja, kad dėl alkoholio trūkumo ir kitokio tuo metu buvusio suvokimo taip elgėsi. Dėl savo netinkamo elgesio labai gailisi, visiškai pripažįsta kad automobilį 2019-01-26 vairavo neblaivus (b. l. 68-70, 82).

Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta V. I.. Ji turėjo automobilį Volvo V40, valstybinius Nr. (duomenys neskelbtini) kuris jos šeimai buvo nereikalingas bei jau techniškai nebetvarkingas, todėl nusprendė minėtą automobilį parduoti už 90 eurų sumą. Automobilį pardavė 2019-01-25 V. I., su kuriuo pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį. Į Regitrą dėl pasikeitusio savininko ji nesikreipė. V. kai pirko iš jos automobilį teigė, kad jį išardys ir pardavinės detalėmis, kur šiuo metu yra automobilis ir ką V. su juo daro nežino. Nuo 2019-01-25 minėtas automobilis jai nepriklauso (b. l. 54 ).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1091/2019(01) nurodyta, kad V. I. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,99 %o (promilės) etilo alkoholio (b. l. 50).

2019-01-26 apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas automobilis Volvo V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 15-33).

VĮ „Regitra” duomenų bazėje užfiksuota, kad automobilio Volvo V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra A. K. ( b. l. 39).

Savanoriško daiktų, dokumentų pareikimo protokolu V. I. pateikė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje užfiksuota, kad 2019-01-25 A. K. automobilį Volvo V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė V. I. (b. l. 74-76).

EMPREKIS pažymoje nurodyta, kad automobilio Volvo V40, 2001m. laidos, vertė yra 1680 Eur (b. l. 41).

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina , jog kaltinamasis V. I. 2019-01-26 apie 20.25 val. važiavo (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo V40“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, (nustatyta 1,99 promilių etilo alkoholio kraujyje). Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamasis yra kaltas ir baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

V. I. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 98-101).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 10,12 str.). Jo padarytas nusikaltimas yra tyčinis ir baigtas. V. I. praeityje teistas du kartus, paskirtas bausmes atlikęs (b. l. 87-88, Liteko duomenys), administracine tvarka baustas (b. l. 90-92), priklausomybės ir psichiatrinių ligų gydymas – nesigydė/nesilankė (b. l. 96, 97), išsituokęs, darbinė veikla – vykdo individualią veiklą (b. l. 89).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam (BK 47 str. 3 d. 2 p.).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ str., ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 str.). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios teisės atėmimo terminas dvejiems metams šiuo atveju atitinka proporcingumo principą (BK 68 str. 2 d.).

Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad V. I. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę “Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,99 promilių etilo alkoholio kraujyje), todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta transporto priemonė “Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausanti kaltinamajam (b. l. 74-76), registruota A. K. vardu (b. l. 39), konfiskuotina. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pagal teisinį reglamentavimą, automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis), įstatyme nenustatyta privaloma šios sutarties rūšies registracija, todėl automobilio savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, bet ne šio automobilio registracijos pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byla Nr. 3K-3-495/2010).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, automobilio „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje (b. l. 77), siųstinas minėtos transporto priemonės konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti 54 (penkiasdešimt keturių) MGL, tai yra 2 700,00 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. I. galutinę bausmę – 36 (trisdešimt šešių eurų) MGL, tai yra 1 800,00 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti V. I. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams;

– konfiskuoti V. I. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą A. K. vardu.

Paskirtoji bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str.).

V. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, automobilio „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, siųsti minėtos transporto priemonės konfiskavimą vykdančiam antstoliui;

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.