- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-11
- Bylos Nr.
- e2-2784-924/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22619-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rangas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Beljana“
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rangas“ atstovui direktoriui L. S., įgaliotam atstovui D. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rangas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Beljana“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 1 408,00 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas (b. l. 18).
Ieškovė nurodė, kad prieš surašant PVM sąskaitą faktūrą RAN Nr. 0017562, jos turinys buvo suderintas su atsakovės atstovu A. A.. A. A. pokalbyje su ieškovės gamybos vadovu sakė, kad pagamintos detalės panaudotos, o savo vadovo elgesio šioje situacijoje jis paaiškinti negali. A. A. per 2015 - 2016 metus 25 kartus pateikė ieškovės įmonei užsakymus metalo detalėms gaminti pagal pateiktus pavyzdžius ir tam užtekdavo žodinių susitarimų. Tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta rangos sutartis galėjo būti sudaryta žodine forma. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas ir įstatymą lydintys teisės aktai nereikalauja kažkaip ypatingai aprašyti vieno tipo ir vienodos kainos gaminius PVM sąskaitoje faktūroje. Atsakovės atstovas A. A. pasiimdamas gaminius iš ieškovės žinojo apie gaminių kainas ir apie tai, kad jos yra vienodos. Pagamintų detalių kaina buvo skaičiuojama vertinant metalo ruošinių kainą ir apdirbimo imlumą. Vieno tipo detalių kainos visiškai nesiskiria, kadangi apdirbimas vyksta su universaliomis staklėmis ir imlumas priklauso nuo didelio faktorių skaičiaus, todėl apdirbimo kaina nustatoma pagal sunaudotą laiką. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį teigia, kad „pateikęs metalo detalių gamybai“ užsakymą 2016 m. gegužės mėnesį ir pasirašęs PVM sąskaitą faktūrą RAN Nr. 0017562 bei atsiėmęs gaminius atsakovės atstovas A. A. neturėjo tam įgaliojimo, tačiau pranešimą apie tai ieškovė gavo iš atsakovės tik 2016 m. spalio 11 d. 16 val., tai yra po daugelio priminimų apie neapmokėtą sąskaitą.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė metalo detalių gamybai užsakymo sutarties. Gamyba buvo atliekama tik nedideliems užsakymams, kurių bendra suma neviršija 500 eurų. Viršijančios šią sumą UAB „Rangas“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros (PVM sąskaitos faktūros RAN Nr. 0017157, Nr. 0016952) detalizuotos su konkrečiu ir teisingu kainų išdėstymu kiekvienam gaminiui, todėl ginčo dėl pateiktų PVM sąskaitų faktūrų niekada nekildavo. UAB „Beljana“ tiekėjas A. A. teigia, kad užsakydamas metalo detales UAB „Rangas“ gamybos direktoriui S. S. visada pateikdavo tokį patį lapelį su brėžiniu, „eskizą“, kuriuo vadovaudamasi ieškovė pradėdavo metalo detalių gamybą. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0017562 ieškovė privalėjo detalizuoti, kiek ir kokių metalo detalių buvo užsakyta, kiek pagaminta, kokia kiekvieno gaminio kaina. Šioje PVM sąskaitoje faktūroje paskaičiuota kaina yra ženkliai per didelė, kadangi pagamintas detales pasiėmęs atsakovės darbuotojas A. A. patvirtino, jog visi pagaminti gaminiai buvo skirtingų išmatavimų ir kiekių. Neaišku, kodėl ankstesnėse ieškovės PVM sąskaitose faktūrose nurodytos kainos tiems patiems gaminiams paskaičiuotos skirtingai (PVM sąskaitos faktūros RAN Nr. 0017157, Nr. 0016952). PVM sąskaita faktūra RAN Nr. 0017562 nebuvo detalizuota, nuolaidos nepritaikytos ir gaminimo laikas atliktas ne skubos, o paprasta eilės tvarka per 2 savaites, todėl įkainiai taip ženkliai negalėjo skirtis nuo ankstesnės metalo detalių gamybos. Atsakovė siekdama įrodyti analogiškų metalo detalių gamybos kainų skirtumą pateikė UAB „DServis“ el. paštu gautą pasiūlymą su identiškais matmenimis ir vienetų skaičiumi, remiantis tuo pačiu brėžiniu. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. RAN 0017562 pasirašiusiam atsakovės darbuotojui A. A. įgaliojimas gaminių užsakymui nebuvo suteiktas, kadangi tuo metu vadovas A. B. buvo atostogose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad 2016 m. birželio 8 d. ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą Serija RAN Nr. 0017562 (toliau – ir PVM sąskaita faktūra) 1 408,00 Eur sumai (1 163,64 Eur plius 244,36 Eur 21 proc. PVM) už 110 vienetų pirštų pagaminimą. Šią PVM sąskaitą – faktūrą pasirašė paslaugos teikėja ieškovė ir gavėjas atsakovės darbuotojas A. A.. Apmokėti pavedimu PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta iki 2016 m. birželio 25 d. Nei nurodytu terminu, nei iki šiol nurodytos sumos atsakovė ieškovei nėra apmokėjusi.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sutarties sudarymo tarp ieškovės ir atsakovės fakto, gaminių (metalinių pirštų (taip pat ir su galvutėmis)) kainos (skolos) dydžio, A. A. teisės pasirašyti PVM sąskaitą faktūrą.
Dėl sutarties sudarymo fakto.
Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė rašytinės sutarties, pagal kurią atsakovė užsakė iš ieškovės pagaminti metalinius pirštus (taip pat ir su galvutėmis), todėl nelaikytina, kad ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį. Teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė ir atsakovė sudarė žodinę rangos sutartį.
Teismas atkreipia atsakovės dėmesį į tai, kad pagal savo pobūdį tokia sutartis, kai rangovas (ieškovė) įsipareigoja pagaminti ir perduoti darbo rezultatą pagal užsakovės (atsakovės) užduotį (metalinius gaminius (pirštus (taip pat ir su galvutėmis)) užsakovei, o užsakovė įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti, kvalifikuotina kaip rangos sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine) forma arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). CK 1.73, 1.74, 6.644 straipsniuose nenustatyta, kad rangos sutartis turi būti rašytinės ar notarinės formos, todėl ji gali būti sudaroma žodžiu. Taigi nagrinėjamu atveju rangos teisinių santykių fakto egzistavimas konstatuojamas remiantis visų byloje nustatytų aplinkybių visuma (CPK 185 straipsnis).
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė (rangovė) ir atsakovė (užsakovė) sudarė žodinę rangos sutartį. Iš ieškovės pateiktos sintetinės analizės registro – didžiosios knygos sąskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2016 m. birželio 8 d. atsakovė užsakinėjo iš ieškovės paslaugas. Už įvykdytus užsakymus buvo išrašomos PVM sąskaitos – faktūros, tarp kurių ir ginčijama PVM sąskaita faktūra. Kaip minėta, byloje neginčijama, kad šią PVM sąskaitą faktūrą pasirašė ieškovė ir atsakovės darbuotojas A. A.. Ieškovės atstovai paaiškino, kad atsakovės darbuotojas A. A. per 2015 - 2016 metus 25 kartus pateikė ieškovės įmonei užsakymus metalo detalėms gaminti pagal pateiktus pavyzdžius ir tam užtekdavo žodinių susitarimų. Prieš surašant šią PVM sąskaitą faktūrą, jos turinys buvo suderintas su atsakovės atstovu A. A.. A. A. pasiimdamas gaminius iš ieškovės žinojo apie gaminių kainas ir apie tai, kad jos yra vienodos. Atsakovė yra priėmusi detales ir jas panaudojusi. Atsakovės atstovas A. A. pokalbyje su ieškovės gamybos vadovu sakė, kad pagamintos detalės panaudotos, o savo vadovo elgesio šioje situacijoje jis paaiškinti negali (b. l. 29, 30, 2017 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 06 sek. – 15 min. 08 sek.). Pirštų (taip pat ir su galvutėmis) pagaminimo užsakymo faktą patvirtina ir atsakovės atstovo pateiktas brėžinys, pagal kurį buvo gaminami minėti metalo dirbiniai (dubliko priedas Nr. 3). UAB „Beljana“ tiekėjo autoremontininko A. A. teigimu, kiekvieną kartą ieškovei jis pateikdavo ant popieriaus lapo nubraižytas detales, pagal pateiktus brėžinius būdavo gaminamos detalės (tripliko priedas Nr. 3). Ieškovės atstovas paaiškino, kad A. A. visą laiką pateikdavo lapelį su pagamintinų metalinių detalių kiekiu ir metalinių detalių pavyzdžius ir pagal tai ieškovė gamindavo detales. Šiuo atveju, atsakovės atstovas pateikė brėžinį prie žodinio užsakymo (b. l. 29, 2017 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 47 sek. – 11 min. 04 sek.). Atsakovė teigia, kad gamyba buvo atliekama tik nedideliems užsakymams, kurių bendra suma neviršija 500 eurų. Viršijančios šią sumą UAB „Rangas“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros detalizuotos (PVM sąskaitos faktūros Serijos RAN Nr. 0017157, Nr. 0016952). Taigi ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0017562, kurios suma viršijo 500 Eur, ieškovė privalėjo detalizuoti, kiek ir kokių metalo detalių buvo užsakyta, kiek pagaminta, kokia kiekvieno gaminio kaina (b. l. 24, 34). Teismo vertinimu, tokie atsakovės teiginiai nepaneigia fakto, kad ieškovė pagal atsakovės užsakymą pagamino 110 vienetų metalinių pirštų ir jų dalių už 1 408 Eur sumą, nors ginčijamoje PVM sąskaitoje – faktūroje plačiau nedetalizuoti užsakyti ir atlikti darbai. Visų pirma, byloje nėra įrodymų, kad šalys buvo susitarusios būtent PVM sąskaitose – faktūrose išsamiai detalizuoti atliktus darbus, kai darbų suma viršija 500 Eur. Visų antra, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, o 5 punktas, kad ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai. Taigi įstatymas nenustato, kiek detaliai turi būti aprašyti šie 4 ir 5 punkte nurodyti rekvizitai. Nagrinėjamu atveju ginčijama PVM sąskaita faktūra atitiko jai keliamus reikalavimus – nurodyti ūkinės operacijos turinys („Piršto pagaminimas“), rezultatas kiekybine išraiška (mato vienetas – „vnt.“, kiekis „110“), rezultatas pinigine išraiška (kaina „10,58 Eur“, suma „1 163,64 Eur“). Visų trečia, pagal ginčijamą PVM sąskaitą faktūrą pagaminti gaminiai, jų kiekis, svoris, kaina ir kita detalizuoti ieškovės 2017 m. sausio 17 d. parengtame 2016 m. gegužės 16 d. UAB „Beljana“ užsakymo metalo detalių „pirštas“ gaminimo nomenklatūros bei kainų detalizavime Nr. 18/2007 (dubliko priedas Nr. 5). Visų ketvirta, kaip minėta, visos ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros atsakovei nurodytos sintetinės analizės registro – didžiosios knygos sąskaitoje. Iš šios sąskaitos skilties „Debetas“ matyti, kad 500 Eur sumą viršijančios PVM sąskaitos faktūros yra ne tik atsakovės nurodytos PVM sąskaitos faktūros Serijos RAN Nr. 0017157, Nr. 0016952, bet ir PVM sąskaita faktūra Serija RAN Nr. 0016715 bendrai 590 Eur sumai, tačiau atsakovė neteigia ir neįrodinėja, kad PVM sąskaita faktūra Serija RAN Nr. 0016715 neįrodo susidariusių rangos santykių tarp ieškovės ir atsakovės, kadangi joje nedetalizuoti įvykdyti užsakymai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovė (rangovė) ir atsakovė (užsakovė) sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei pagaminti ir perduoti jai pagal užsakovės (atsakovės) užduotį 110 vienetų metalinių gaminių (pirštų (taip pat ir su galvutėmis)), o atsakovė įsipareigojo ieškovės gaminius priimti ir už juos sumokėti.
Dėl gaminių kainos.
Atsakovė nurodė, kad ginčijamoje PVM sąskaitoje faktūroje paskaičiuota gaminių kaina yra ženkliai per didelė. Teismas šį atsakovės argumentą laiko nepagrįstu.
Atsakovė argumentuoja, kad, pirma, pagamintas detales pasiėmęs atsakovės darbuotojas A. A. patvirtino, jog visi pagaminti gaminiai buvo skirtingų išmatavimų ir kiekių (b. l. 24). Skirtingus gaminių išmatavimus ir kiekius bei jų vienodą kainą (10,58 Eur) išties patvirtina ginčijama PVM sąskaita faktūra, 2017 m. sausio 17 d. parengtas 2016 m. gegužės 16 d. UAB „Beljana“ užsakymo metalo detalių „pirštas“ gaminimo nomenklatūros bei kainų detalizavimas Nr. 18/2007. Vis dėlto, teismo vertinimu, tai nereiškia, kad turi būti skirtinga ir šių gaminių kaina, kadangi užsakytų pirštų (taip pat su galvutėmis) kaina priklauso nuo jų ruošinių kainos ir nuo ruošinių apdirbimo laiko, kas, šiuo atveju, nulėmė vienodą kainą (10,58 Eur už kiekvieną gaminį). Tokia išvada darytina iš ieškovės atstovų paaiškinimų ir minėto detalizavimo Nr. 18/2007. Jie nurodė, kad pagamintų detalių kaina buvo skaičiuojama vertinant metalo ruošinių kainą ir apdirbimo imlumą. Vieno tipo detalių kainos visiškai nesiskiria, kadangi apdirbimas vyksta su universaliomis staklėmis ir imlumas priklauso nuo daugelio faktorių skaičiaus, todėl apdirbimo kaina nustatoma pagal sunaudotą laiką. A. A. pasirašydamas PVM sąskaitą faktūrą jokių pretenzijų nereiškė, buvo įspėtas apie vienodą detalių kainą (b. l. 30, 2017 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 06 min. 54 sek. – 08 min. 30 sek., 11 min. 52 sek. – 12 min. 15 sek.).
Atsakovė taip pat argumentuoja, kad, antra, neaišku, kodėl ankstesnėse ieškovės PVM sąskaitose faktūrose nurodytos kainos tiems patiems gaminiams paskaičiuotos skirtingai (PVM sąskaitos faktūros Serijos RAN Nr. 0017157, Nr. 0016952) (b. l. 35). Teismas atkreipia atsakovės dėmesį į tai, kad PVM sąskaitose faktūrose Serijos RAN Nr. 0017157, Nr. 0016952, priešingai, nei kainų detalizavime Nr. 18/2007, nenurodytos ruošinių ir jų apdirbimo kainos, nuo kurių ir priklauso galutinė gaminio kaina. Šių PVM sąskaitų faktūrų skiltyse „Kaina“ nurodytos tik galutinės vieno gaminio kainos. Tai lemia, jog nėra galimybės nustatyti, ar tai buvo tie patys ruošiniai ir kokia jų apdirbimo kaina. Teismas posėdyje atmetė atsakovės prašymą įpareigoti ieškovei pateikti teismui metalo detalių gamybos sąmatą pagal 2016 m. sausio – vasario mėnesių užsakymus. Teismas įvertino tai, kad ieškovė neturi galimybės sudaryti šias sąmatas dėl brėžinių pagal gaminių, nurodytų PVM sąskaitose faktūrose Serijos RAN Nr. 0017157, Nr. 0016952, užsakymus neturėjimo, taip pat dėl to, kad ginčas kyla ne dėl PVM sąskaitų faktūrų Serijos RAN Nr. 0017157, Nr. 0016952, o dėl PVM sąskaitos faktūros Serija RAN Nr. 0017562 (2017 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 10 sek. – 04 min. 38 sek.).
Trečia, atsakovė siekdama įrodyti analogiškų metalo detalių gamybos kainų skirtumą pateikė UAB „DServis“ el. paštu gautą pasiūlymą su identiškais matmenimis ir vienetų skaičiumi, remiantis tuo pačiu brėžiniu (tripliko priedas Nr. 4). Tačiau teismas jau nustatė, kad rangos sutartį atsakovė sudarė su ieškove, sutiko su ieškovės kainomis, todėl UAB „DServis“, kito ūkinę veiklą vykdančio juridinio asmens, pasiūlymas neįrodo ieškovės pagamintų detalių kainų. Be to, ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad UAB „DServis“ tokių detalių ne gamina, o jas užsakydavo iš ieškovės, kol jas siejo sutartiniai santykiai (2017 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 26 sek. – 14 min. 02 sek.). Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo, kokios konkrečiai turėjo būti užsakytų gaminių kainos.
Dėl atsakovės darbuotojo A. A. teisės pasirašyti PVM sąskaitą faktūrą.
Atsakovė ginčija, kad jos darbuotojas A. A. turėjo teisę atstovauti atsakovę pasirašydamas nagrinėjamą PVM sąskaitą faktūrą. Teigia, kad jam įgaliojimas gaminių užsakymui nebuvo suteiktas, kadangi tuo metu atsakovas vadovas A. B. buvo atostogose (b. l. 23). Teismas su atsakove nesutinka. CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Ieškovės atstovas nurodė, kad anksčiau gaminius priimdavo A. A. (2017 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 09 min. 45 sek. – 09 min. 48 sek.), todėl ieškovei nebuvo pagrindo manyti, kad A. A. ir šį kartą neturi teisės pasiimti gaminius. Byloje pateiktos tik PVM sąskaitos faktūros Serija RAN Nr. 0017157, Nr. 0016952, kurias priėmė atsakovės direktorius A. B. (tripliko priedai Nr. 1, 2), tačiau atsakovė neginčijo ieškovės teiginio, jog kitas PVM sąskaitas faktūras pasirašė A. A.. Atsakovė nei ieškovei sandorio sudarymo metu, nei teismui nepateikė jokių aplinkybę, kad įgaliojimas gaminių užsakymui nebuvo suteiktas, kadangi tuo metu atsakovas vadovas A. B. buvo atostogose, patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). UAB „Beljana“ tiekėjo autoremontininko A. A. raštas, kuriame jis nurodė, jog UAB „Beljana“ vadovo žodiniu pavedimu arba atskiru įgaliojimu, jei užsakymo suma viršydavo 500 Eur, jis vykdydavo užsakymus ieškovei, adresuotas ne ieškovei, o atsakovei (tripliko priedas Nr. 3), todėl ieškovė apie šį pranešimą nežinojo. Ieškovė nurodė, kad pranešimą apie tai ieškovė gavo iš atsakovės tik 2016 m. spalio 11 d. 16 val. (dubliko priedas Nr. 2), tai yra po daugelio priminimų apie neapmokėtą sąskaitą (b. l. 30). Taip pat pažymėtina, kad, kaip minėta, atsakovė gaminius priėmė, juos sunaudojo (atsakovė neginčijo šių ieškovės teiginių). Taigi tokiu būdu atsakovė sandorį patvirtino (CK 2.133 straipsnio 6 dalis).
Dėl ieškovei iš atsakovės priteistinų sumų.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, jog atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei už pagamintus metalinius pirštus (taip pat su galvutėmis) pagal ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą iki joje nurodyto mokėjimo termino pabaigos 2016 m. birželio 25 d., iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1 408,00 Eur skola (CK 6.655 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 32,00 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje valstybė patyrė 3,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, tenkinus ieškinį visiškai, priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Beljana“, juridinio asmens kodas 135730095, registruotos buveinės adresas Kauno m. sav. Kauno m. S. Žukausko g. 7-29, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rangas“, juridinio asmens kodas 233007680, buveinė Kauno m. sav. Kauno m. Islandijos pl. 77, a. s. Nr. LT48 7044 0600 0319 5966, akcinė bendrovė SEB bankas, 1 408,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuonis eurus 00 ct) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 408,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 32 Eur (trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Beljana“, juridinio asmens kodas 135730095, registruotos buveinės adresas Kauno m. sav. Kauno m. S. Žukausko g. 7-29, valstybei 3,36 Eur (tris eurus 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.