- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- e2-217-330/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00560-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- individualios L
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Sinteksus“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovių individualios L. P. įmonės ir L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sinteksus“ ieškinį atsakovėms individualiai L. P. įmonei ir L. P. dėl avanso ir palūkanų priteisimo ir pagal atsakovės individualios L. P. įmonės priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sinteksus“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Sinteksus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės L. P. įmonės ir subsidiariai iš atsakovės L. P. priteisti 392 584,57 Eur negrąžintą avansą, 111 128,32 Eur palūkanų, 6 procentų metines procesines palūkanas.
2. Atsakovė L. P. įmonė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti jai iš ieškovės UAB ,,Sinteksus“ 275 139,01 Eur nuostolių atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės L. P. įmonės ir subsidiariai iš atsakovės L. P. 378 103,57 Eur avansą ir 58 795,10 Eur palūkanų, taip pat 6 procentų metines procesines palūkanas. Teismas L. P. įmonės priešieškinį atmetė.
Atsiliepimas
4. Atsakovės L. P. įmonė ir L. P., nesutikdamos su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, be kita ko, prašydamos atleisti jas nuo dalies žyminio mokesčio už skundą mokėjimo (3 952 Eur), o netenkinus šio prašymo – prašė atidėti likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Nurodė, kad dėl sunkios finansinės padėties sumokėjo tik 300 Eur žyminio mokesčio dalį. Prašymą dėl mokesčio mokėjimo lengvatos grindė tuo, kad įmonė verčiasi maitinimo ir gėrimų teikimo veikla. Tokio pobūdžio paslaugų teikimas pandeminio karantino metu yra labai stipriai apribotas ir nevykdomas, įmonė patyrė labai didelių nuostolių. Teigė, kad atsakovės L. P. pajamos yra tik iš jos individualios įmonės veiklos, sudaro vos 607 Eur darbo užmokesčiui prilygintų pajamų (įskaitant mokesčius) per mėnesį. Atsakovių įsitikinimu, iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo karantinas jau bus pasibaigęs ir bus panaikinti L. P. įmonės vykdomos veiklos apribojimai. Galėdama vykdyti veiklą, L. P. įmonė turės galimybę gauti pajamų ir sumokėti žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi netenkino atsakovių prašymų ir nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 3 952 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
6. Teismas, įvertinęs apeliančių nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, jog pateikti duomenys nėra pakankami prašymams dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ar dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tenkinti. Teismas sutiko su apeliančių teiginiais, kad dėl šalyje paskelbto karantino L. P. įmonė patyrė nuostolių, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė pati savaime nepatvirtina, jog apeliantė nėra finansiškai pajėgi sumokėti žyminio mokesčio – nepateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, duomenys apie turimas lėšas banko sąskaitose ar pan., taip pat nepateikti duomenys apie kitą atsakovės L. P. turimą turtą. Teismas laikėsi nuostatos, kad nepateikus realių duomenų apie apeliančių finansinę padėtį, nėra galimybės objektyviai įvertinti apeliančių pajėgumą sumokėti žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą. Teismas pažymėjo, kad apeliantės neįrodinėjo aplinkybių, jog jų finansinė padėtis ateityje iš tiesų pagerės ir teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną jos turės galimybę sumokėti žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovės L. P. įmonė ir L. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį ir patenkinti jų prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimo arba atidėti likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kartu su skundu atsakovės pateikė naują įrodymą apie jų finansinę padėtį, prašydamos šį įrodymą priimti.
8. Atskirajame skunde pateikiami šie esminiai argumentai:
8.1. Teismas atsakovių prašymus atmetė neįvertęs visų reikšmingų aplinkybių ir atsakovių argumentų, patvirtinančių sunkią jų finansinę padėtį. Dėl nuo 2020 m. lapkričio 7 d. paskelbto karantino L. P. įmonės veikla yra nevykdoma ir iš veiklos pajamos negaunamos, o darbuotojai išleisti į prastovą. Ši aplinkybė įrodo patiriamus finansinius sunkumus ir negalimumą sumokėti viso žyminio mokesčio. Įmonės prastą finansinę padėtį, negalimumą sumokėti žyminį mokestį patvirtina ir vieša informacija apie įmonės turėtas skolas „Sodrai“. Įmonės patiriamus finansinius sunkumus ir nuostolius patvirtina pridedama pelno nuostolių ataskaita.
8.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra įrodyta, jog atsakovių finansinė padėtis ateityje pagerės ir teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną jos turės galimybę sumokėti žyminį mokestį. Tokia išvada padaryta neįvertinus atsakovių finansinius sunkumus nulėmusių aplinkybių specifikos – dėl COVID-19 paskelbto karantino ir laikino vykdomos veiklos apribojimo. Atsakovės L. P. įmonė yra nuo 2001 m. veikianti įmonė, toje pačioje vietoje vykdo veiklą jau beveik dvidešimt metų ir yra žinoma bei žmonių mėgiama vieta („Pilies kepyklėlė“), turi savo klientų ratą, jos gaminama produkcija mėgstama pirkėjų. Atnaujinus veiklą L. P. įmonė pradės gauti pajamas, jos finansinė padėtis pagerės, be to, per ilgesnį laiko tarpą būtų galimybė sutaupyti žyminio mokesčio sumokėjimui reikalingą 3 952 Eur sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar yra teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovių prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo lengvatos taikymo ir nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą. Šį procesinį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
10. Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – atsakovės L. P. įmonės 2020 metų sausio – rugsėjo mėn. laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą.
11. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau. Ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Sprendžiant dėl asmenų finansinių galimybių sumokėti žyminį mokestį, teismui turi būti pateikti kuo išsamesni įrodymai, leidžiantys įsitikinti realia asmens, prašančio atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti jo mokėjimą, turtine padėtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).
12. Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikė naują įrodymą apie finansinę padėtį, kurios nustatymas yra reikšmingas sprendžiant prašymą atleisti nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo ar atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą. Atsižvelgiant į pateikto įrodymo turinį, ryšį su nagrinėjamu klausimu, proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus bei sprendžiamo klausimo svarbą (teisės į apeliaciją įgyvendinimas), apeliacinės instancijos teismas priima su atsakovių atskiruoju skundu pateiktą naują įrodymą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovių prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ar žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo. Įvertinęs skundžiamos teismo nutarties motyvus ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada atmesti atsakovių prašymą dėl jų atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, nes tam nėra įstatyme nustatytų pagrindų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kartu su atskiruoju skundu pateiktą naują įrodymą, taip pat į tai, kad dalį žyminio mokesčio atsakovės sumokėjo, laikosi nuostatos, kad yra pagrindas tenkinti atsakovių prašymą dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo.
14. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini. Taigi, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).
15. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino atsakovės L. P. įmonės veikla buvo iš esmės apribota, įmonė negalėjo vykdyti veiklos, negavo pajamų. Iš su atskiruoju skundu pateiktos 2020 m. rugsėjo 30 d. pelno ir nuostolių ataskaitos duomenų matyti, kad per devynis 2020 metų mėnesius įmonė buvo patyrusi 35 322 Eur nuostolių. Kaip nurodė atsakovė L. P., jos asmenines pajamas sudaro tik iš jos įmonės veiklos gaunama 607 Eur darbo užmokesčiui prilygintų pajamų išmoka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie byloje esantys duomenys pakankamai patvirtina dabartinę sunkią apeliančių finansinę padėtį, tad pagrįstai manytina, kad dabartiniu metu joms stinga lėšų, iš kurių galėtų sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Nors byloje ir nėra pateikta išsamių duomenų apie atsakovės L. P. realią turtinę padėtį, turimą nekilnojamąjį ar kitokio pobūdžio turtą, tikėtina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovės L. P. įmonė ar įmonės savininkė L. P. bus pajėgios sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą manyti, kad atsakovės L. P. įmonės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, nes dėl karantino taikomi veiklos ribojimai tiesiogiai paveikė jos padėtį, būtent dėl to įmonė kurį laiką negavo pajamų.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas išdėstytas aplinkybes ir siekdamas be pagrindo neužkirsti atsakovėms galimybės įgyvendinti teisminės gynybos teisę, laikosi nuostatos, kad yra įrodytos sąlygos atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą (CPK 84 straipsnis). Padarius tokią išvadą, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – tenkinamas atsakovių prašymas dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį.
Išspręsti klausimą iš esmės – atidėti atsakovėms L. P. įmonei ir L. P. žyminio mokesčio dalies – 3 952 Eur už paduotą apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.