- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-23
- Bylos Nr.
- 2A-283-278/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00549-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- B. D.
- Ieškovas
- R. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-283-278/2016
Teisėja Jolanta Gasparavičienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00549-2015-6
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 23 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. D. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-795-913/2015 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei B. D. dėl skolos priteisimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. K. nurodė, kad 2014-05-29 buvo sudaryta privačios žemės nuomos sutartis, pagal kurią, trijų metų laikotarpiui, B. D. išnuomojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teigė, jog šalys susitarė, jog už 1 ha mokėtinas 400 Lt metinis žemės sklypo nuomos mokestis. Nurodė, jog 2014-12-29 atsakovė sumokėjo 3 000 Lt (868,86 Eur), žemės nuomos mokesčio, o likusią skolos dalį 4 860 Lt (1 407,55 Eur) turėjo sumokėti 2014-12-31, tačiau gera valia likusio dalies mokesčio nesumokėjo. Gavusi pranešimą apie žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą, 2015-05-11 atsakovė sumokėjo 1 123 Eur ir liko skolinga 284,55 Eur. Prašė teismo priteisti iš atsakovės B. D. 284,55 Eur skolą už privačios žemės sklypo nuomą 2014 metais.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nustatė, kad sudarydamos žemės nuomos sutartį, šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų, ieškovė perdavė atsakovei B. D. visus žemės dokumentus, atsakovė nuvyko apžiūrėti išnuomojamos žemės, šalys sutartį sudarė nuvykusios į VĮ Registrų centrą, kur jų sudaryta sutartis buvo perduota įregistravimui ir įregistruota. Konstatavo, jog atsakovė žemės nuomos sutarties sudarymo metu savo intereso iš ieškovės išsinuomoti tiek žemės, kiek galima bus deklaruoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai, neatskleidė. Nustatė, kad B. D., atlikusi nuomojamos žemės sklypo matavimus ir nustačiusi deklaravimui tinkamos žemės plotui esant mažesniam nei išsinuomota, nesikreipė į ieškovę su pasiūlymu dėl žemės nuomos sutarties sąlygų pakeitimo. Teismas įvertino, jog šalių sudarytos sutarties sąlygos yra aiškios, todėl atsakovė, pasirašydama šią sutartį, turėjo aiškiai suprasti prisiimamus įsipareigojimus. Atsakovės B. D. teiginius dėl ieškovės nepakankamo sąžiningumo, neatskleidus deklaruojamo žemės sklypo ploto, laikė nereikšmingais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė turėjo visus su nuomojamu žemės sklypu susijusius dokumentus, sklypą apžiūrėjo ir pasirašė sutartį. Darė išvadą, kad atsakovė, sudarydama sutartį, nesielgė apdairiai, protingai, neįvertinto visų veiksnių, aktualių jai bei nesilaikė sutartyje numatytų sąlygų atsiskaityti už išsinuomotą žemės sklypą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė B. D. prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas šališkai vertino byloje surinktus įrodymus, išskirtinai palankiai juos traktuodamas ieškovės naudai. Mano, jog sprendimas prieštaringas, visa atsakomybė priskirta tik jai. Teigia, jog ketino išsinuomoti žemės sklypą ir jį deklaruoti Nacionalinei žemės tarnybai, tokiu būdu padengiant nuomos mokesčius bei žemės įdirbimo kaštus. Tvirtina buvusi įsitikinusi, kad visas nuomojamas žemės sklypo plotas bus tinkamas dirbti ir deklaruoti, nes žinojo ieškovę slypą deklaravus. Tvirtina, jog ieškovė ją apgavo. Nurodo, kad sutartis buvo sudaryta VĮ Registrų centre, neskiriant pakankamai laiko įsigilinti į sutarties sąlygas, iki galo neužpildyta, nebuvo įsigilinta į sutarties esmę. Teigia, jog apie plotų neatitikimą ieškovė buvo informuota telefonu ir asmeniškai, ji neabejojusi ieškovės R. K. sąžiningumu, todėl nesikreipė į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Nurodo, jog sandorio šalys suprato, kad žemė nuomojama dirbimui ir gaunama daline kompensacija bus dengiamos nuomos ir žemės dirbimo išlaidos. Atkreipia dėmesį, jog tarp nuomotojų ir nuomininkų egzistuoja nerašyta taisyklė, kad nurodomas sutartyse visas plotas, o nuomos mokestis mokamas tik už tą plotą, kuris deklaruojamas. Nurodo, jog teismas netyrė ir nevertino aplinkybių dėl žemės sklypo ploto netikslumo, todėl mano ieškovei sąmoningai nuslėpus žemės sklypui esant netiksliam. Teigia, kad žemės sklypo negalėjo apžiūrėti pilnai, nes ieškovės tėvas negalėjo aprodyti viso sklypo, žemės sklypas buvo apaugęs didele žole ir nesimatė pastatų pamatų liekanos.
Atsiliepimas
Ieškovė R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Teigia, kad sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo išreikšta šalių valia - užfiksuotas susitarimas dėl nuomos dalyko bei susitarta dėl žemės nuomos mokesčio dydžio ir mokėjimo termino, todėl atsiskaitymas už nuomą turėjo būti vykdomas pagal sutarties sąlygas. Nurodo, jog sutarties atsakovė neginčijo, dėl sutarties pakeitimo nesikreipė. Sutinka su teismo išvada dėl atsakovės B. D. elgesio įvertinimo. Nurodo, kad apie apeliantės ketinimus nuomos mokestį mokėti ne už visą nuomotą plotą, bet tik už deklaruotą plotą išmokoms gauti, nebuvo informuota iki pat teismo posėdžio dienos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad 2014-05-29 privačios žemės nuomos sutarties pagrindu R. K. trejiems metams išnuomojo B. D. 19,6500 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), nustatant 400 Lt (115,85 Eur) už 1 ha per metus nuomos mokestį, sumokant jį iki gruodžio 31 d. (b. l. 19). Iš bylos duomenų matyti, kad už 2014 metų nuomą 2014-12-29 B. D. sumokėjo ieškovei 3 000 Lt (868,86 Eur) bei 2015-05-11 - 1 123 Eur (b. l. 22, 23). 2015-05-04 pareiškimu R. K. nutraukė žemės nuomos sutartį, nes B. D. pilnai neatsiskaitė už žemės nuomą (b. l. 24). Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos 2015-10-30 raštas Nr. BR6-14096(11.2.6) patvirtina, kad atsakovės B. D. nuomoto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 3452/0001:313, 2014 metais deklaruoto žemės sklypo plotas sudarė 17,20 ha (b. l. 61).
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189, 6.200 straipsnių nuostatos numato, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo šalys sudarė privačios žemės nuomos sutartį. Žemės nuomos santykius reglamentuoja CK 6.545–6.566 straipsniai. Pagal 6.547 straipsnio nuostatas, žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė ir prie jos turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, - žemės sklypo schema. Ginčo šalys neneigia, jog minėti įstatymo reikalavimai žemės nuomos sutarčiai buvo įvykdyti (CPK 187 str.). Apeliantė B. D. teigia, jog buvo apgauta ieškovės, nes ji neinformavo apie faktiškai deklaruotiną žemės sklypo plotą. Kaip ir bet kuris sandoris, taip ir žemės nuomos sutartis gali būti teismine tvarka pripažinta negaliojančia buvus sudarytai dėl apgaulės pagal nukentėjusiojo asmens ieškinį (CK 1.91 str.). Nagrinėjamoje byloje, duomenų, kad apeliantė B. D. būtų pareiškusi ieškinį dėl 2014-05-29 privačios žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia dėl apgaulės, nėra. CK 1.91 straipsnio 5 dalis apgaulę apibūdina kaip sandorio šalies tylėjimą, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimą. Apeliantė B. D. 2015-10-05 teismo posėdžio metu nurodė, jog apie išnuomojamą 19,65 ha ploto žemės sklypą sužinojo iš skelbimo vietiniame laikraštyje ir susitikimo su ieškove metu susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio (b. l. 59). Be to, nurodė, jog žemės nuomos sutartį surašė VĮ Registrų centre ir ji šią sutartį pasirašė. Teismo posėdžio metu apeliantė pripažino aiškiai ir nedviprasmiškai nepasakiusi ieškovei R. K. apie savo ketinimą mokėti žemės nuomos mokestį tik už Nacionalinei žemės tarnybai deklaruojamą nuomojamo žemės sklypo dydį. Kadangi ginčo sutartyje buvo aiškiai nurodyta sutarties sąlyga, jog išnuomojamas 19,6500 ha žemės sklypas, ieškovei nebuvo jokio pagrindo informuoti apeliantę apie galimą deklaruoti žemės sklypo dalį bei teigti, jog apeliantė buvo apgauta. Pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių ieškovei buvus informuotai apie faktiškai deklaruotą išsinuomoto žemės sklypo plotą, siūlymą keisti žemės nuomos sutarties sąlygas dėl nuomojamo žemės sklypo ploto, byloje nėra (CPK 12 str., 178 str.). Iš apeliantės teiktų paaiškinimų matyti, kad apeliantė B. D. nuomojosi žemės sklypus ir iš kitų asmenų, t. y. turėjo patirties sudarant žemės nuomos sutartis, todėl nepaneigta, jog apeliantei buvo žinomos žemės nuomos sutarties formos pildytinos sąlygos. Dėl paminėto, pripažinti ginčo sutarčiai buvus sudarytai skubotai, neįsigilinus į sutarties sąlygas, nėra pagrindo. Be to, apeliantė privalėjo būti apdairi ir iki sutarties sudarymo išsiaiškinti faktiškai dirbamo žemės sklypo dydį. Kritiškai vertintini apeliantės teiginiai R. K. sąmoningai nuslėpus faktą apie nuomojamos žemės sklypo ploto netikslumus, nes nepaneigta, kad kartu su 2014-05-29 privačios žemės nuomos sutartimi, apeliantei buvo perduotas ir išrašas iš viešojo registro duomenų bazės, kuriame matyti įregistruotas ne tik visas žemės sklypo plotas, bet ir žemės ūkio naudmenų, kelių, vandens telkinių plotai (b. l. 20-21). Minėta aplinkybė patvirtina apeliantei turėjus realias galimybes susipažinti su ginčo žemės sklypo sudėties ypatybėmis. Apeliantė teismui nepateikė įrodymų buvus šalių susitarimui dėl nuomos mokėjimo tik už deklaruotiną žemės sklypo plotą, todėl teismui nebuvo pagrindo atmesti ieškinį. Pripažinti teismą buvus šališku tik dėl to, kad ieškovės naudai priimtas palankus sprendimas, nėra jokio pagrindo (CPK 185 str.).
Dėl paminėto, naikinti ar keisti sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Nustatyta, kad už apeliacinį skundą atsakovė B. G. sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį, o ieškovė R. K. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 77-78, 84). Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės patirtos išlaidos priteistinos iš B. G. (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš B. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.