Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Vladui Incui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjos apeliacinį skundą dėl 2007m. vasario 2d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135str. 1d. laisvės atėmimo bausme 4 metams.

Priteista iš M. M. 3359,20 litų civilinis ieškinys Valstybinei ligonių kasai ir 20000 litų nukentėjusiajam J. B. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad jis 2005-10-28 apie 01.30 val. naktiniame klube „Los Patrankos“, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia kelis kartus kumščiu smogė į veidą J. B., o šiam nuo smūgių nugriuvus, dar kelis kartus spyrė į galvą, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kairiame žaste, veido sumušimą, dešinio skruostikaulio lūžimą, dešinio pleištikaulio lūžimą, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairiąją smilkininę skiltį, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, t.y. šiais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinio skundo ribose, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjos, prašiusios skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Nuteistojo gynėjos teiginiai, kad teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir neteisingai įvertino įrodymus, nėra pagrįsti. Teismas šioje byloje savo išvadas grindė įrodymų visuma, gynėjos nurodomos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Nukentėjusiojo, liudytojų parodymai teismo nuosprendyje įvertinti tinkamai. Todėl darytina išvada, jog prieštaravimų tarp šių parodymų nėra. Gynėjos argumentai, kad nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi, menamojo bei spėjamojo pobūdžio, abejotini, yra deklaratyvaus pobūdžio, visiškai nepagrįsti. Gynėja skunde visiškai nemotyvavo šių skunde nurodytų argumentų, o tik apsiribojo padarytomis savo išvadomis, kurias paneigia paties nuteistojo bei liudytojų parodymai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. LR BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjas įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismas, vertindamas bylos aplinkybes bei įrodymus, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo.

Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad teismas neteisingai nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą – pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį. Apeliantės nuomone nukentėjusiojo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal LR BK 137 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjos skundo argumentai, jog teismo nuosprendis pagrįstas spėjimais, prielaidomis bei parengtinio tyrimo metu surinktais duomenimis, o ne įrodymais, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Nuteistojo kaltumas, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, įrodytas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismo išvados dėl sunkaus nukentėjusiojo J. B. sveikatos sutrikdymo paremtos paties nuteistojo, liudytojų T. P., R. Č., nukentėjusiojo J. B. parodymais, medicinos specialisto išvada, klubo „Los patrankos“ apsaugos kamerų vaizdo įrašų peržiūros protokolu bei kitais duomenimis.

Nuteistasis M. M. kaltu prisipažino ir parodė, jog su nukentėjusiuoju įvyko susistumdymas. Po to įvyko konfliktas, jis smūgiavo nukentėjusiajam į veidą, nukentėjusysis nukrito, po to nuteistasis apie 3 kartus jam spyrė į galvą. Šie nuteistojo parodymai neprieštarauja nuosekliems liudytojo T. P. parodymams. Jis teisme parodė, jog klube „Los Patrankos“ tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo M. M. įvyko susistumdymas. Nuteistasis trenkė nukentėjusiajam smūgius kumščiu į veidą, jam nuo smūgių nukritus, spyrė kelis kartus koja į galvą. Liudytojas užkrito ant nukentėjusiojo, norėdamas jį apsaugoti nuo smūgių. Nukentėjusysis nuteistajam sudavė vieną smūgį griūdamas. Liudytojas R Čekavičius teisme parodė, jog jis iš T. P. sužinojo, kad Jurijus sumuštas ir išvežtas į klinikas.

Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, jog įvykio dieną buvo klube „Los Patrankos“ kartu su draugais T. P. ir R. Č.. Jiems buvo rezervuotas staliukas. Prie jų staliuko bandė atsisėsti kiti asmenys, tačiau jie nesutiko. Daugiau nieko neprisimena. Atsibudo jau ligoninėje. Nukentėjęs taip pat parodė, jog dėl sužalojimų teko ilgai gydytis. Sužalojimo pasekmes jaučia ir dabar. Jam skauda galvą, ūžia ausyse, kankina nemiga, gydytojai prognozuoja galimus epilepsijos priepuolius. Turtinę ir neturtinę žalą įvertino 30 000 litų suma.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjos nurodyta versija, kad nukentėjusysis konfliktavo ir lankytojų salėje stumdėsi su kitais asmenimis, todėl buvo išvarytas į fojė, apeliacinės instancijos teismo atmesta kaip prieštaraujanti faktinėms bylos aplinkybėms.

Medicinos specialisto išvadoje pažymėta, kad nukentėjusiajam J. B. konstatuoti sužalojimai galėjo gautis 3 ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje.

Nuteistojo gynėja neteisi teigdama, jog nuteistojo kaltė buvo grindžiama vien nukentėjusiojo prieštaringais, menamojo pobūdžio parodymais, prielaidomis bei parengtinio tyrimo metu surinktais duomenimis, o ne įrodymais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo nuosprendis buvo grindžiamas ne vien nukentėjusiojo parodymais. Nuteistojo kaltė yra grindžiama ir nuteistojo prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kitais įrodymais.

Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu, pranešus apie įtarimą pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį, dalyvaujant gynėjai, nuteistasis kaltu prisipažino iš dalies, teigė, jog sudavė nukentėjusiajam smūgius, tačiau sužaloti jo nenorėjo. Teisminio nagrinėjimo metu visiškai prisipažino ir gailėjosi įvykdęs nusikaltimą. Nuteistojo parodymų turinys tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai suprantamas ir nedviprasmiškas. Nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu analizė bendrame bylos duomenų kontekste turi reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui galutinai įvertinti įrodymus. Įrodymų visuma buvo pagrindas pripažinti teismui, kad M. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Rungimosi principas baudžiamajame procese pasireiškia tuo, kad kaltinimą palaikantis prokuroras, nukentėjusysis, teisiamasis ir jo gynėjas turi lygias teises teikti teismui įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime ir pareikšti prašymus. Nagrinėjant M. M. baudžiamąją bylą LR BPK 7 str. reikalavimai nebuvo pažeisti. Teismas nei nuteistojo M. M., nei jo gynėjos teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis leido dalyvauti tiriant įrodymus, teikti prašymus, teikti įrodymus, duoti klausimus nukentėjusiajam ir liudytojams, išsprendė visus pareikštus prašymus.

Kuo pasireiškė minėto rungimosi principo pažeidimas, nenurodė ir pati apeliantė.

Nuteistojo gynėjos nuoroda į LR BPK 369 straipsnio pažeidimus yra deklaratyvi, nes minėtame straipsnyje yra išdėstyti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai.

Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nenurodyti konkretūs konstitucinių lygybės prieš teismą, teismų nešališkumo, viešumo ir nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimai. Todėl teisėjų kolegija šių apeliacinio skundo motyvų nenagrinėja.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apeliacinio skundo prieštaringumą. Skunde pripažįstama ir tai nustatyta bylos medžiaga, jog nuteistasis M. M. sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius ir įspyrė. Tačiau teigiama, jog jis taip elgdamasis neturėjo tyčios sunkiai sužaloti nukentėjusįjį. Todėl nuteistojo gynėja prašo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš LR BK 135 straipsnio 1 dalies į 137 straipsnio 1 dalį ir sumažinti bausmę. Toliau skunde nurodoma, jog neįrodyta nuteistojo kaltė, todėl M. M. atžvilgiu prašo priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Išnagrinėjus bylą, kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistojo M. M. padaryta veika yra nusikalstama ir atitinka LR BK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems nusikaltimo požymiams–ji aiškiai pavojinga ir priešinga baudžiamajam įstatymui, todėl nuteistojo gynėjos prašymas jį išteisinti negali būti tenkintinas. Išteisintas gali būti tik toks asmuo, kurio padaryta veika nėra priešinga baudžiamajam įstatymui.

Bausmė nuteistajam M. M. paskirta teisingai. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė (BK 54 str.). Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gaili, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad padarytas sunkus , visuomenei pavojingas nusikaltimas, ir teisingai paskyrė bausmę, mažesnę nei numatytas sankcijoje bausmės vidurkis. Paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Kolegija, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, išspręsdamas civilinio ieškinio klausimą bei priteisdamas iš nuteistojo civilinį ieškinį nukentėjusiajam 20000 litų žalai atlyginti, ir 3359,20 litų Valstybinei ligonių kasai, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, renkant ir vertinant įrodymus, nepadaryta, tačiau nesilaikyta LR BPK 305str. reikalavimų surašant aprašomąją nuosprendžio dalį, t.y. apsiribota vien įrodymų, kuriais grindžiamas teismo nuosprendis išvardinimu, pasigendama nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir išvadų, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendį keisti ar naikinti teisinių argumentų nėra.

Iš priteisto nukentėjusiajam civilinio ieškinio neaišku, kokia dalis tenka padarytai turtinei žalai ir kokia dalis neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. M. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.