Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam A. A. ir jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio A. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam A. A. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

5. Be to, Užsienietis nepagrindė, kad taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė pernelyg pažeidžia jo teises ar suvaržo jo judėjimo laisvę. Užsieniečiui laikino apgyvendinimo įstaigoje yra užtikrinamos visos būtinosios, medicininės, socialinės ir psichologinės paslaugos, su Užsieniečiu bendrauja Priėmimo ir integracijos agentūros atstovai.

6. Teismas akcentavo, jog po Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 4 d. sprendimo priėmimo neišnyko Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindai. Lietuvos Respublikoje Užsienietis nebuvo pateikęs galiojančio asmens tapatybės dokumento, neturi gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių, lėšų pragyvenimui, su Lietuvos Respublika jo nesieja jokie ryšiai, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nesilaikė alternatyvios sulaikymui priemonės ir jos taikymo metu savavališkai buvo išvykęs į Lenkijos Respubliką, iš kurios buvo grąžintas.

7. Teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, tokiu būdu trukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimą ir vykdymą.

III.

9.1. Užsieniečio sulaikymas grindžiamas tuo, kad užsienietis neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų. 2019 m. teismams skirtoje analizėje dėl tarptautinės apsaugos prašytojų sulaikymo pabrėžiama, kad sulaikymas gali būti taikomas tik pirminiam laikotarpiui, būtinu esminiams prašymo motyvams nustatyti, ir tik tada, kai šios informacijos neįmanoma gauti be sulaikymo.

9.2. Užsieniečio judėjimo laisvė apribota nuo 2025 m. liepos 12 d. iki 2025 m. spalio 27 d. bei nuo 2026 m. sausio 13 d. iki dabar, t. y., jau beveik 8 mėnesius. VSAT nepateikė jokių duomenų, kad institucijos ėmėsi veiksmų jo tapatybei nustatyti ar patikrinti, todėl jo sulaikymą grįsti siekiu išsiaiškinti jo tapatybę, to institucijoms nepadarius per beveik 8 mėnesius, yra nepagrįsta. Duomenų, kad jis nebendradarbiautų, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę nėra. Užsienietis pateikė savo paso kopiją su tikslu jį identifikuoti.

9.3. Pasikeitus Įstatymui nuo 2025 m. sausio 1 d., alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimas be teisės palikti teritoriją be leidimo, iš esmės liko tokia pati kaip anksčiau. Pasikeitė tik apgyvendinimo centrų pavadinimai ir institucija, kuriai jie pavaldūs. Praktinis priemonės taikymas nesikeičia – asmuo būtų apgyvendinamas tame pačiame Pabradės centre ir negalėtų jo palikti be vadovo ar įgalioto asmens leidimo. Judėjimo laisvė būtų ribojama tik centro teritorijoje, o išvykimas galimas tik gavus leidimą, kaip ir iki Įstatymo pakeitimų. Todėl asmens laisvės ribojimo mastas nepasikeitė, pasikeitė tik institucija, atliekanti priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad pritaikyta priemonė yra de facto sulaikymas.

9.4. Užsieniečio atstovė 2026 m. balandžio 1 d. gavo sprendimą Dėl pažeidžiamo asmens specialius poreikius atitinkančios laikino apgyvendinimo vietos, kuriame nurodoma, kad Užsienietis yra įtraukiamas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 182 dalį pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

9.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025; kt.).

9.6. Užsieniečio įsitikinimu, nėra tikslo taikyti tokį griežtą asmens laisvės ribojimą siekiant užtikrinti, kad būtų priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje. Nors asmuo pažeidė išvykimo tvarką, tačiau dėl nurodyto pažeidimo gailisi, už nurodytą elgesį jau yra de facto sulaikyme 3 mėnesius.

9.7. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jis yra identifikuotas kaip pažeidžiamas asmuo, byloje nepateikta duomenų, leidžiančių vertinti, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, taip pat nėra duomenų, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl laikoma, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė nebegali būti laikoma proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

11.1. Užsieniečio asmens tapatybė nėra galutinai nustatyta, jis nėra pateikęs jokio asmens dokumento originalo, o iš pateiktos kopijos neįmanoma patikrinti dokumento tikrumo.

11.2. Migracijos departamentas išnagrinėjo Užsieniečio prieglobsčio prašymą ir 2026 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Užsienietis su šiuo sprendimu nesutiko ir apskundė jį Regionų administraciniam teismui. Valdyba daro išvadą, kad Užsienietis vengia minėto sprendimo vykdymo ir nesieks bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis šiuo klausimu ir mano, kad jis turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti neteisėtos migracijos grėsmę ne tik Lietuvoje, bet ir Šengeno erdvėje.

11.3. Apgyvendinus Užsienietį Priėmimo ir integracijos agentūroje (toliau – ir PIIA) jis nėra atskirtas nuo kitų PIIA gyventojų, jo judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Nors Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama, tačiau šis ribojimas nėra absoliutus.

11.4. Laikino apgyvendinimo vietoje Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jo poreikiams patenkinti, jo judėjimo laisvė nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai apribota tik apgyvendinimo teritorijoje, nes esant objektyviai būtinybei, Užsienietis apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti išleistas už apgyvendinimo teritorijos ribų.

11.5. Užsieniečio asmens bylos duomenimis, 2026 m. kovo 27 d. PIIA centro darbuotojų, teikiančių socialinę ir psichologinę pagalbą, sprendimu, Užsienietis įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Vadovaujantis PIIA direktoriaus 2026 m. balandžio 1 d. sprendimu, Užsienietis apgyvendintas atskirai nuo nepažeidžiamų asmenų, jam teikiama nuolatinė medicininė ir psichologinė pagalbą, stebima jo psichologinė būklė. Taigi Užsieniečio argumentai, susiję su jo sveikata ir savijauta, nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimą pakeisti taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę į švelnesnę, nes byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietis, taikant minėtą priemonę, negalėtų gauti sveikatos priežiūros ar kitų reikiamų paslaugų, be to, tai nepaneigia rizikos, jog jis pakartotinai neteisėtai pasišalins iš jo prašymą suteikti prieglobstį nagrinėjančios valstybės (t. y. Lietuvos Respublikos).

11.6. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra įgijęs prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau tai neatleidžia nuo pareigos laikytis Įstatyme numatytų nuostatų. Nors procesiniame dokumente akcentuojamas terminas judėjimo laisvės ribojimo kaip prieglobsčio prašytojui, tačiau akcentuotina, kad ir pati prieglobsčio procedūra Lietuvos Respublikoje nėra vykdoma hipotetiškai – būtinas fizinis asmens buvimas Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad užsieniečio buvimo užtikrinimas yra teisėtas tikslas, kai egzistuoja išvykimo rizika. Netaikant jokio judėjimo laisvės ribojimo, valstybės institucijos faktiškai neturėtų jokių realių prevencinių priemonių užkirsti kelią pakartotiniam išvykimui.

11.7. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Užsieniečiui taikyti švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti institucijos įvykdyti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, todėl Užsieniečiui taikomas laisvės ribojimas yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams įgyvendinti. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo Užsieniečio tikslas ir jis per Lietuvos Respublikos teritoriją vyko tranzitu, be to, gavęs laikino apgyvendinimo vietos vadovo leidimą išeiti jis pasišalino iš apgyvendinimo įstaigos ir bandė neteisėtai išvykti į kitą Europos valstybę.

11.8. Užsienietis nenori būti grąžintas į kilmės valstybę, jis bandys išvengti išsiuntimo procedūros vykdymo, bei prioritetą teiks savo asmeniniams interesams nepaisydamas, kad ir toliau pažeis įstatymais nustatytą tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš šiai vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2026 m. liepos 13 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai, pagrįstumas ir teisėtumas.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturėdamas vizos ar kitų dokumentų, kurie suteiktų jam teisę atvykti ir būti Lietuvoje. Jis nepateikė įrodymų, jog Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą ir teisėtą pragyvenimo šaltinį, šeiminių ir socialinių ryšių, todėl egzistuoja (neišnyko) Užsieniečio sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymo) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, 5 dalies 10 punkte.

14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

16. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

17. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šio straipsnio 1–14 punkte nurodytos aplinkybės.

18. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

19. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsienietis apeliaciniame skunde neprašo panaikinti jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, tik prašo taikyti švelnesnę, kuri neribotų jo judėjimo laisvės, priemonę.

21. Byloje nustatyta, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, vyko tranzitu neturėdamas asmens tapatybę ir pilietybę bei teisėtą būvimą patvirtinančių dokumentų, ir neteisėtai vyko į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas ir 2025 m. liepos 12 d. perduotas Lietuvos Respublikai; Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Užsieniečiui buvo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai; Užsienietis prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė 2025 m. rugpjūčio 25 d.; Užsienietis 2025 m. spalio 27 d. savavališkai pasišalino iš apgyvendinimo vietos, todėl 2025 m. spalio 31 d. Migracijos departamentas nutraukė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą; Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu buvo sulaikytas VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2026 m. vasario 13 d.; Migracijos departamentas 2026 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą; Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė; Migracijos departamentas 2026 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į Somalio Federacinę Respubliką, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į SIS sistemą perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pavesti VSAT vykdyti Užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Byloje nėra ginčo, kad Užsienietis minėtą sprendimą apskundė, byla dar neišnagrinėta, todėl Migracijos departamento sprendimas neįsiteisėjęs. PIIA direktoriaus sprendimu Užsienietis įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą; PIIA priėmimo centro darbuotojai, teikiantys socialinę, psichologinę pagalbą bei centro šeimos gydytojas, atliko Užsieniečio pažeidžiamumo vertinimo procedūrą. Užsienietis priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupei: asmenys, kurie nepriklauso nė vienai iš išvardintų pažeidžiamų asmenų grupių, bet dėl kitų aplinkybių gali turėti specialių priėmimo poreikių. Teismo posėdyje Užsienietis nurodė, kad tris kartus per mėnesį prašė ir gavo laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą palikti teritoriją, laiku grįžo į apgyvendinimo vietą.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025; kt.).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga taikyti Užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2026 m. liepos 13 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai. Byloje nėra duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat nėra pateikta įrodymų, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, be to Valdyba nenurodė, kokių procedūrų nebūtų galima atlikti asmens atžvilgiu Užsieniečiui pritaikius jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, įvertinusi bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir pateiktus įrodymus, be kita ko, apibūdinančius Užsieniečio pažeidžiamumą, proceso dalyvių paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu Užsieniečiui, kuris yra pažeidžiamas asmuo, taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina. Siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai gali būti pasiekti taikant Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

25. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja pagrindas taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.), todėl Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusio A. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti ir skirti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam A. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2026 m. liepos 13 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Nutartis neskundžiama.