Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-07-08 · Byla Nr. ATP-361-354/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-08
Bylos Nr.
ATP-361-354/2013
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00855-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Administracinė byla Nr. ATP-361-354/2013Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00855-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.4.4; 45.4.5; 52.5;79.1. .
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 3 d., 130² str., sudėties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. buvo kaltinamas pagal ATPK 127 str. 3 d., 130² str., o būtent tuo, jog jis 2013 m. kovo 20 d. 15.25 val. ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)-uoju namu, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis – 2,18 promilių – girtumo (neblaivumo) laipsnis, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nepasirinkęs važiavimo greičio atsitrenkė į priekyje stovėjusią transporto priemonę, kurią apgadino; transporto priemonę vairavo neblaivus, kai buvo paskirta administracinė nuobauda, kurios nebuvo įvykdęs.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1191-409/2013 ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Skundu Institucija sutinka su teismo išvadomis, kad V. B. 2009 m. gruodžio 9 d. paskirtą nuobaudą pagal ATPK 126 str. 1 d. yra įvykdęs ir kad V. B. veikoje nėra ATPK 127 str. 3 d. ir 130² str. numatytų pažeidimų sudėties, tačiau mano, kad V. B. veikoje yra ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėtis.

Skunde Institucija atkreipia dėmesį, kad liudytoja D. Ž. paaiškinime rašė, jog su V. B. atvažiavę prie garažų išgėrė butelį vyno, po to paprašė V. B. leisti pavažiuoti automobiliu, V. B. sutiko ir atsisėdo į keleivio vietą, o D. Ž., atsisėdusi į vairuotojo vietą, užvedė automobilio variklį ir pavažiavusi kelis metrus atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį. V. B., pasak D. Ž., ant jos pradėjo šaukti, todėl ji išlipo iš automobilio ir nuėjo namo. Apibendrindama šiuos parodymus, Institucija daro išvadą, kad visas šis procesas turėjo trukti pakankamai ilgą laiko tarpą, nors liudytojai T. Č. ir L. B. paaiškinimuose nurodė, kad, eidami į garažą, prie įvažiavimo į garažą nematė jokio stovinčio „VW Golf‘‘ automobilio, tačiau maždaug po minutės, grįždami iš garažo, pamatė, kad į stovėjusį automobilį „Peugeot Expert", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi atsitrenkęs automobilis ,,VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio vairo sėdi aiškiai neblaivus senyvo amžiaus vyriškis ir bando išlipti iš automobilio. Be to, Institucija skunde pažymi, kad šie liudytojai paaiškinimuose net neužsimena apie kokią nors moterį.

Institucija skunde reiškia nuomonę, kad V. B. teiginį, jog jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nes nevairavo automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teismas turėjo vertinti kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.). Konkrečiu atveju administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas rašė teismo posėdžio protokolą, jame užfiksavo esminius bylos nagrinėjimo momentus, apklaustų asmenų parodymus teismo posėdyje, įrodymų tyrimą ir kt. Administracinio teisės pažeidimo byla, teismo posėdžio protokolas ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė tais įrodymais, kurie buvo surinkti ir ištirti teismo posėdyje, ir apeliantas nenurodė jokių kitų įrodymų, kurių būtų netyręs ir neįvertinęs apylinkės teismas. Todėl aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, vertindamas pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą.

Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo rezoliucine dalimi prašoma panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau visiškai neaiškūs Institucijos argumentai, dėl ko byla turėtų būti grąžinta nagrinėti iš naujo ir kokia konkreti administracinė nuobauda, apelianto manymu, turėtų būti skiriama V. B., jei pagal nustatytas faktines aplinkybe visgi būtų pripažinta jo kaltė padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., kaip teigiama apeliaciniame skunde. ATPK 302¹¹ str. 2 d. yra apibrėžtos bylos dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribos apygardos teisme ir numatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtį galima tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas ir ne daugiau nei prašoma apeliaciniu skundu. Taigi iš Institucijos pateikto apeliacinio skundo visiškai neaiškios nagrinėjimo apygardos teisme ribos, jų negali pats nusistatyti ir peržengti apeliacinės instancijos teismas, nes tai prieštarautų aptariamo įstatymo nuostatoms.

Šiaulių apygardos teismas kaip apeliacinė institucija žemesnės instancijos teismų priimtiems sprendimams savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad Institucijos, turinčios administracinius įgaliojimus jai nepavaldžių asmenų atžvilgiu, turinčios teisę surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus asmenims ir, įstatymų numatytais atvejais, skirti pažeidėjams administracines nuobaudas, bei kitas teises ir pareigas, iš esmės, įgyvendinančios valstybės jai deleguotas atitinkamas funkcijas, apeliaciniam skundui turi būti keliami aukštesni reikalavimai juridinėms formuluotėms ir dėstomiems argumentams. Kitaip tariant, Institucija nuosekliai turėtų taikyti savo teikiamiems apeliaciniams skundams ATPK 302⁵ str. numatytus reikalavimus.

Nepaisant to, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrino priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Skundu Institucija teigia, kad V. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., o taip pat pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 3 d. ir ATPK 130² str., dėl kurių buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (2–3 b. l. ), V. B. nepadarė.

ATPK 126 str. 4 d. nustato atsakomybę tam, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (nuo 1,5 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, arba vengė neblaivumo patikrinimo, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Teismas konstatuoja, kad šioje byloje iš ATPK 126 str. 4 d. nurodytų alternatyvių požymių yra aktualus tik vienas – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, nes byloje nėra jokių duomenų apie kitus alternatyvius požymius, jų savo skunde nekonstatavo nei Institucija. Taip pat teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, su kuriuo pasirašytinai supažindintas V. B., nurodyti administraciniai teisės pažeidimai aprašyti pakankamai, kad būtų galima spręsti dėl V. B. atsakomybės ir pagal ATPK 126 str. 4 d. klausimą, vertinant administracinio teisės pažeidimo protokolą visumoje su kitais surinktais įrodymais.

Institucija skundu keldama V. B. atsakomybės pagal ATPK 126 str. 4 d. klausimą, pati pripažįsta, kad nei vienas byloje apklaustas liudytojas, tarp jų ir policijos pareigūnai, nematė, kad V. B. įvykio dieną, būdamas neblaivus, būtų vairavęs automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir visgi deklaruoja manymą, kad V. B. minimą teisės pažeidimą padarė. V. B. tiek ikiteisminėje bylos tyrimo stadijoje, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kategoriškai neigė įvykio dieną vairavęs automobilį, jo parodymus iš esmės patvirtino liudytoja D. Ž., pripažindama, kad ji sėdėjo prie minėto automobilio vairo, kai atleido automobilio rankinį stabdį ir šis pradėjo riedėti į priekį. Šių aplinkybių nepaneigia nei liudytojo T. Č. parodymai, L. B. paaiškinimai, priešingai – jie pastebėjo V. B. sėdintį prie automobilio vairo ir mėginantį automobilį užvesti, tada atėmė užvedimo raktelius, nes akivaizdžiai matėsi, jog V. B. yra neblaivus, ir, kad jis nevažiuotų automobiliu, iškvietė policiją. Iš T. Č. parodymų ir L. B. paaiškinimų, į kuriuos skundu apeliuoja Institucija, būtų galima daryti išvadą tik apie tai, kad V. B. pasikėsino įvykdyti pažeidimą, tačiau tokia veika administracinės atsakomybės neužtraukia. Tai, kad T. Č., L. B. iš pradžių nematė automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jame buvusios D. Ž., yra logiškai paaiškinama, nes prieš tai, kai liudytojas T. Č. atėmė iš V. B. automobilio užvedimo raktelius, T. Č. ir L. B. buvo garaže ir dėl objektyvių priežasčių negalėjo matyti nei kas, nei kaip atvairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nei kas iš automobilio išlipo ar kas į jį įlipo. Tai, kiek laiko T. Č. ir L. B. prabuvo garaže, savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti aptartų aplinkybių ir tuo pačiu V. B. kaltės, esant neblaiviam, vairavus automobilį.

Byloje aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta tik tai, kad V. B. įvykio metu buvo neblaivus – jam nustatytas 2,18 promilės girtumas (6 b. l.). Nepaisant V. B. nustatyto neblaivumo, tai atsakomybės jam pagal ATPK 124 str. 4 d. neužtraukia, nes vienareikšmiškai nenustatyta, kad būtent jis vairavo transporto priemonę, priešingai, jau kitą dieną po įvyko, 2013-03-21, D. Ž. pripažino, kad ji vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (12 b. l.), tačiau administracinė teisena jos atžvilgiu nebuvo pradėta ir spręsti jos atsakomybės klausimą nėra teisinio pagrindo. Taigi, nenustačius, kad būtent V. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti jo kaltės pagal ATPK 126 str. 4 d.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1872/2007). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas priėmė Institucijos netenkinantį sprendimą, konstatuoti aptartų nuostatų nesilaikymą nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. birželio 12 d. nutarimą V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties nebuvimo V. B. veikoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė