Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-13 · Byla Nr. ATP-591-290/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-13
Bylos Nr.
ATP-591-290/2013
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00069-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Byla Nr. ATP-591-290/2013
Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00069-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.7.;79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio (toliau – Institucija) patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. D. už tai, kad jis 2013 m. sausio 8 d., 18.30 val., Kaišiadoryse, Gedimino gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, vairuodamas R. L. vardu registruotą automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, kad sustotų ir praleistų jo važiavimo krypties važiuojamosios dalies puse per pėsčiųjų perėją ėjusių pėsčiųjų, trukdydamas pėstiesiems saugiai pereiti per pėsčiųjų perėją, iš chuliganiškų paskatų, naudojo garsinį automobilio signalą, perjunginėdamas automobilio šviesos prietaisus ir nesulėtindamas važiavimo greičio, privertė pėsčiuosius bėgti į priekį, kad išvengtų susidūrimo su automobiliu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 p. ir 9 p. reikalavimus, t.y. padarė Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 124² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Už šį pažeidimą A. D. Institucijos 2013 m. sausio 16 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d. 1200 litų bauda su specialiosios teisės atėmimu (vairuoti transporto priemones) 20 mėnesių.

Šalies argumentai

A. D. skundu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, prašydamas Institucijos 2013 m. sausio 16 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi A. D. skundo nepatenkino ir Institucijos 2013 m. sausio 16 d. nutarimą paliko nepakeistą, motyvuojant tuo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių A. D. inkriminuoto teisės pažeidimo padarymą, Institucijos priimtas nutarimas pagrįstas ir teisėtas.

Apeliaciniu skundu A. D. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į jo skunde bei teismo posėdžio metu išdėstytus motyvus, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Jis vairavo draugui priklausantį automobilį ,,Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliu kartu važiavo ir automobilio savininkas R. L. bei dar du pažįstami vaikinai. Jam privažiuojant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos į važiuojamąją kelio dalį per perėją staiga išėjo vaikinas ir mergina, kadangi atstumas tarp jo vairuojamo automobilio ir pėsčiųjų perėjos, į kurią išėjo jaunuoliai, buvo nedidelis, o kelio danga žiemos metu buvo gana šlapia ir slidoka, jis staigiai nuspaudė stabdžio pedalą ir garso signalą bei perjungė šviesas. Tačiau tai padarė ne iš kokių nors chuliganiškų paskatų, kaip nurodoma nutarime, o siekdamas atkreipti pėsčiųjų dėmesį į tai, kad jis gali ir nespėti sustabdyti automobilį ir tuo būdu perspėti juos apie pavojų. Tačiau automobilį pavyko sustabdyti prieš pat pėsčiųjų perėją. Šias aplinkybes patvirtina ir teismo posėdyje apklausta liudytoja pėsčioji, ėjusi per gatvę, K. J.. Ji savo paaiškinimuose nurodė, kad išgirdusi atvažiuojančio automobilio garsinį signalą ir pamačiusi perjunginėjamas šviesas, atkreipė dėmesį į situaciją ir tai suprato kaip perspėjimą, o ne kaip chuliganiškumą (teismo nutartyje šie liudytojos žodžiai nenurodomi). Sustabdžius automobilį įvyko žodinis konfliktas tarp per perėją perėjusio K. L., kuris galbūt buvo nepatenkintas dėl garsinio signalo ir automobilio savininko R. L., sėdėjusio priekinėje automobilio keleivio sėdynėje, elgesio. R. L. buvo nepatenkintas, kad staigiai teko stabdyti automobilį ir per langą tai išsakė pėstiesiems. Iš abiejų pusių buvo garsiai pasakyti aštrūs žodžiai, parodyti įvairūs gestai. Liudytoja K. J. patvirtino, kad žodiniame konflikte dalyvavo keleivio vietoje sėdėjęs jaunuolis, todėl visas konfliktas buvo susijęs su įvykiais, kurie vyko jau po automobilio sustabdymo. K. L. į policiją kreipėsi būtent dėl to, kad jautėsi įžeistas jo adresu pasakytų žodžių ir siekdamas bent taip atkeršyti įžeidėjui. Policijos pareigūnai pačio įvykio nefiksavo ir jo nematė, protokolas buvo surašytas remiantis tik suinteresuotos pusės, būtent K. L. parodymais. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, taip pat kaip ir policijos pareigūnai, rėmėsi išimtinai tik K. L. parodymais ir nutartyje visiškai nepagrįstai, kaip jau pilnai įrodytas aplinkybes nurodė faktus, kuriuos iš viso galima nustatyti tik techninėmis priemonėmis, pvz. teismo nutartyje nurodoma, kad apelianto vairuojamas automobilis „važiavo akivaizdžiai dideliu greičiu“, tačiau automobilio greitis užfiksuotas nebuvo, išskyrus K. L. parodymus, kad automobilis važiavo „neleistinu apie 80-90 km/h greičiu“. Tai išviso nelogiškas teiginys, kadangi pagrindine Kaišiadorių miesto gatve, kurioje vyksta intensyvus eismas, yra daugybė reguliuojamų ir nereguliuojamų sankryžų, važiuoti tokiu greičiu paprasčiausiai neįmanoma, be to, važiuojant tokiu greičiu žiemos sąlygomis tikrai fiziškai nebūtų sustojęs prie perėjos. Be to, teismas nutartyje vėl kaip neginčijamai įrodytą faktą nurodo, kad automobilis sustojo „tik pėsčiųjų perėjos viduryje“, nors tai niekur nebuvo užfiksuota. Atsižvelgiant į tai, apelianto manymu, byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad jis vairavo chuliganiškai, sąmoningai savo vairavimu gąsdino pėsčiuosius, o žodinis konfliktas su pėsčiuoju automobiliui stovint, nėra chuliganiškas vairavimas. Teigia, kad ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo nepadarė, galbūt šiek tiek per vėlai pradėjo stabdyti automobilį prieš perėją ir dėl to galėjo pažeisti ATPK 124¹ str. reikalavimus.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad visiškai sutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi, jų manymu A. D. administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta objektyviai ir visapusiškai, o skunde išdėstyti motyvai nėra pakankamas pagrindas panaikinti priimtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

A. D. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas A. D., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. D. kaltės pagal ATPK 124² str. 4 d. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apelianto versija, kad jis chuliganiškai automobilio nevairavo, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu, vertintina kaip jo gynybinė taktika, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas kaip tik teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamoje nutartyje faktinėms aplinkybėms nustatyti ir kaltę įrodyti rėmėsi liudytojų K. J., K. L. parodymais, nes jie aiškūs, išsamūs, patvirtina ir papildo vieni kitus, iš esmės atitinka šių liudytojų pirminiuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintu galimą šių liudytojų suinteresuotumą nepagrįstai apkaltinti A. D. padarius pažeidimą, juolab, kad jie ir A. D. anksčiau nebuvo pažįstami. Apeliantas pats klaidingai interpretuoja šių liudytojų parodymus, neatsižvelgdamas į bendrą įrodomosios medžiagos kontekstą, dėsto niekuo nepagrįstas prielaidas, daro sau naudingas, tikrovės neatitinkančias išvadas. Teismas pagrįstai kritiškai įvertino teisme kaip liudytojais apklaustų R. L. ir D. M. parodymus, kadangi jų duoti paaiškinimai teisme nėra nuoseklūs, prieštaringi, sąlygoti alkoholio ir draugystės su A. D., todėl jie gali būti suinteresuoti jam padėti išvengti administracinės atsakomybės.

Išanalizavus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio A. D. administracinio teisės pažeidimo bylą, objektyvumo ar nešališkumo, priešingai, pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, apklausė visus asmenis (tiek palaikančius kaltinimą, tiek jį neigiančius), kurių parodymai yra reikšmingi šios bylos aplinkybių nustatymui, bei jų parodymus užfiksavo teismo posėdžio protokole, todėl visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas tyrė tik jį kaltinančius įrodymus. Tai, kad apeliantas suvaldė automobilį ir sustojo prie pėsčiųjų perėjos, kaip teigiama jo skunde, nepašalina jo kaltės dėl chuliganiško vairavimo, kaip ir tai, kad byloje nėra nustatytas automobilio, kurį jis vairavo įvykio metu, važiavimo greitis.

Atsižvelgiant į visas aptartas ir išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, kurie patvirtina, kad A. D. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, kad jokių abejonių, dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų įvykio aplinkybių ir išvados, nekyla, kad A. D. chuliganiškai vairavo automobilį ir, kad jo veikoje yra nustatyti visi ATPK 124² str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šį pažeidimą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pagrindo ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutarė:

palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį nepakeistą ir A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis