Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 59-131 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam L. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė bausmė – 4 m. laisvės atėmimo. Atlikęs bausmę, iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų paleistas 2019-10-25.

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendis pakeistas, L. P. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1-2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktą, galutine 8 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme (įskaityta 4 m. atliktos bausmės).

Lietuvos apeliacinio teismo paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. gegužės 25 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. sausio 25 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2020 m. rugsėjo 25 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. liepos 29 d. (Komisijos posėdžio dienai) – 3 m. 5 mėn. 27 d.

Skunde teigiama, kad priimtas (duomenys neskelbtini) pataisos namų nutarimas yra neobjektyvus, visapusiškai neatsižvelgta į išdėstytas aplinkybes. Nutarimas išdėstytas prieštaraujančiais motyvais. Skundžiamu nutarimu yra sukurtas ydingas, bendriesiems teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams prieštaraujantis precedentas, taigi skundžiamas nutarimas privalo būti panaikintas. Komisija priėmė sprendimą vadovaudamasi tik jai vienai suprantamais motyvais, kadangi jokio teisinio pagrindo netaikyti skundo pareiškėjo atžvilgiu lygtinio paleidimo nėra. Komisijos nutarimas remiamas deklaratyviais teiginiais. Komisija neatsižvelgė, jog jis rekomendacijos vykdo, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, įgijo specialybę, mokosi ispanų kalbos kursuose, lanko karjeros portreto kursus, dalyvauja organizuojamose karjeros sporto varžybose, yra kalinių tarybos narys, kreipėsi į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl informacijos apie laisvas darbo vietas, tačiau atsakymo negavo, kreipėsi į pataisos įstaigos psichologą dėl kursų. Po pokalbio su specialiste nutarta, kad specialių kursų ir lankytinų kursų poreikio jam nėra. Komisija priimdama nutarimą, kad neatsižvelgė, jog lygtinio paleidimo atveju galėtų dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat neatsižvelgė, jog jis pats savo noru atvyko vykdyti paskirtą bausmę. Nuobaudų neturi, yra disciplinuotas, palaiko socialinius ryšius, kurie yra stiprūs, pateikė pažymą apie gyvenamąją vietą, stengiasi kaip galėdamas mažinti nusikalstamo elgesio riziką, daro pažangą bei vykdo visas socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones. Mano, jog komisijos nutarimas neteisėtas ir todėl, jog komisiją sudarė ne 7 nariai. Nutarime nėra komisijos narių vardų ir pavardžių, todėl buvo pažeista jo teisė į gynybą. Turi daugiau paskatinimų, ne tik vieną, kurį nurodė komisija savo nutarime. Pabrėžė, jog sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo neprivaloma dar kartą atsižvelgti ir esmine aplinkybe laikyti nusikaltimo sunkumą, ką iš esmės savo sprendimu padarė Komisija. Prašo atsižvelgti į teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, humanizmo principą, su bausmių atlikimu ir lygtinio paleidimo taikymu susijusius tarptautinius teisės aktus, tarptautinę jų taikymo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktiką. Priešingai šiai praktikai, Komisijos nutarimas yra visiškai neargumentuotas, iš jo nėra aišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Nemotyvuotas komisijos sprendimas balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. P. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, susipažinęs su L. P. skundu, įvertinęs Komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 59-131 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju L. P. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis L. P. pateikė prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nepažeisdamas BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir to paties straipsnio 4 dalies sąlygų. Skunde nurodoma, kad nuteistasis atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, todėl turėtų būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.

Nuteistasis teigia, jog Komisija savo nutarime jį charakterizavo teigiamai, tačiau priėmė neigiamą sprendimą, nutarimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas. Komisijos manymu ir samprotavimu, nėra jokių argumentų, dėl kokios priežasties buvo priimtas neigiamas sprendimas, be to, taip ir lieka neaišku, kokie būtent jo elgesio pokyčiai turėtų būti vertinami. Teismo nuomone, priešingai nei teigia L. P., Komisijos nutarimas yra motyvuotas, jame nurodyti tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys. Komisija įvertino tai, kad L. P. bausmės atlikimo laikotarpiu buvo 1 kartą skatintas, neturi drausminių nuobaudų, vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo laikotarpiu įgijo suvirintojo specialybę, oficialiai patvirtino bedarbystės problemos sprendimą pateikdamas pažymą apie jo galimą įdarbinimą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Taip pat yra duomenų, jog nuteistasis išėjęs iš įkalinimo įstaigos turėtų gyvenamąją vietą bei nurodo, kad socialiniai ryšiai nėra nutrūkę. Tačiau be visų šių teigiamų aplinkybių Komisijos nutarime yra nurodytos ir konkrečios aplinkybės, dėl kurių siūloma netaikyti lygtinio paleidimo. Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, taip pat nurodyta, kad nestebima pažanga valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis neišreiškia pokyčių poreikio, patiria sunkumų individualizuojant individualius kriminogeninius poreikius, rekomendacijos vykdo paviršutiniškai, nepakankama motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą, yra pažeidęs jam skirtą teismo įpareigojimą neišvykti iš šalies, taip pat pastebimas nuteistojo įsitraukimas į pozityvaus užimtumo priemones, tačiau nuteistasis dalyvauja tokiose veiklose, kurioms neprieštarauja neformalios nuteistųjų kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos („subkultūra“) ir įsitikinimai. Teismo nuomone, Komisija 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarime Nr. 59-131 motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam bei visapusiškai įvertino socialinio tyrimo išvadą bei nuteistojo asmens bylos duomenis. Be to, Komisija taip pat nurodo konkrečias priemones, kurias reikėtų taikyti L. P. – rekomenduoja L. P. dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualų kriminogeninių veiksmų valdybą bei atlikti nemokamus darbus.

Teismas, sutinka su Komisijos nutarime nurodytomis pozityviomis L. P. elgesio aplinkybėmis ir jas taip pat vertina teigiamai, pažymint, kad BVK numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems gerbti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir tapti visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Todėl šios aplinkybės gali būti vertinamos tik nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, bet negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo taikymui.

Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, todėl sprendžiant lyginio paleidimo klausimą turi būti įvertinamas ne tik su nuteistojo elgesiu susijusios charakteristikos, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis. Išanalizavus pateiktą medžiagą nustatyta, kad L. P. užsienyje anksčiau teistas 6 kartus, šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Paskutinį kartą nuteistas už vieno labai sunkaus (BK 249 straipsnio 1 dalis), apysunkių (BK 199 straipsnio 2 dalis) ir nesunkių (BK 266 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų padarymą, nusikaltimai padaryti dalyvaujant nusikalstame susivienijime. Taigi kaltinamasis atlieka bausmę už pavojingų tarptautinėse sutartyse numatytų nusikaltimų padarymą, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat padarė ir nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai. Šios aplinkybės savaime neužkerta kelio lygtinio paleidimo taikymui, tačiau rodo, jog iš ankstesnių teistumų jis išvadų nepadarė, paskirtos bausmės ir kitos teisinės elgesio korekcijos priemonės jo asmenybei iki šiol neturėjo teigiamos įtakos, jis veikiau linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms, visuotinai pripažįstamoms normoms, realizuoti save socialiai nepriimtinais būdais. L. P. neginčija teismo nustatytų nusikalstamų veikų faktų, tačiau praeities teistumai liudija, kad atliktos laisvės atėmimo bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo ir nesuformavo nuostatų gyventi sąžiningai, laikytis įstatymų. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei jo asmenybės charakteristikos turi būti išties nepriekaištingi, jog teismas galėtų patikėti, jog jo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti teisės pažeidimų išties yra tvirta.

Teismas pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pažymėtina, kad nuteistojo rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurių nemažinant jo pakartotinio elgesio rizika gali didėti. Aptariamos rizikos mažinimas nemaža dalimi taip pat priklauso nuo paties L. P. elgesio, požiūrio į atliekamą bausmę. Pažymėtina, kad nuteistojo noras dirbti laisvėje bei galima darbo vieta, nenutrūkę socialiniai ryšiai ir pastovi gyvenamoji vieta, realūs ateities planai ir elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje (dalyvauja įvairiuose sporto renginiuose, kursuose) rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį jo elgesiui, tačiau, atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, nėra lemiantys sprendimą taikyti lygtinį paleidimą.

Nuteistojo argumentas, jog Komisijos nutarimas yra neteisėtas vien todėl, kad jį priėmė ne pilnos sudėties komisija, yra nepagrįstas. BVK 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. BVK numato tik formalią Komisijos sudarymo tvarką. Komisijos sudarymo ir posėdžių vykdymo tvarka detalizuota Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatuose, kurios patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107. Minėtų nuostatų 21 punkte įtvirtinta, kad Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nagrinėjamu atveju Komisijos posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė komisijos narių, t. y. 4 nariai. Taigi Komisija, priešingai nei teigia neteistasis, buvo sudaryta laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų bei poįstatyminių aktų ir jos sudėtis buvo teisėta.

Taip pat nuteistasis nurodė, kad Komisijos nutarimas neteisėtas, nes nebuvo atskleista jį priėmusios komisijos sudėtis. Minėtų nuostatų 34 punkte nurodyti reikalavimai keliami nutarimo turiniui, tačiau reikalavimo dėl komisijos sudėties įvardijimo, nuostatose nėra. Taigi nuteistojo teisė į gynybą, kaip jis pats įvardijo savo skunde, taip pat nebuvo pažeista. Taigi teismas daro išvadą, kad ir šiuo aspektu Komisijos nutarimas yra teisėtas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nors nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau dinaminiai veiksniai sudaro didžiąją rizikos dalį, padarytų nusikaltimų sunkumą bei nuteistojo prieštaringą požiūrį į vykdomą priežiūrą pataisos įstaigoje, nuteistojo emocinę gerovę (būdingas tų pačių klaidų kartojimas, nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto), į tai, kad vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, taip pat kitas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą. Dėl to Komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir teisingas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo L. P. skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 59-131 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam L. P..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.