Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), dirbančio OOO “(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinei muitinei atlikus tyrimą nustatyta, kad įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) vairuotojas A. M. 2020-06-05 15.40 val. transporto priemone Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia OOO „(duomenys neskelbtini)“, su tranzito lydinčiu dokumentu į MRN (duomenys neskelbtini), įvažiavo į Molo jūrų uosto postą, Naujoji uosto g. 23, Klaipėda, ir nepranešęs ekspeditoriui UAB „Baltijos pervežimai“, AB „KLASCO“ leidimų biure išsiėmė leidimą įvažiuoti į teritoriją ir nuėmęs muitinės plombą, leido krovą vykdančiai AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai“ iškrauti armatūros krovinį be muitinės leidimo.

Remiantis Krovinių ir prekių informacinės sistemos (KIPIS) duomenimis, nustatyta jog faktinis prekių iškrovimo laikas yra 2020-06-05 17. 26 val. (krovos darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini)). Ekspeditorius UAB „Baltijos pervežimai“ 2020-06-08 sužinojęs, jog prekės jau yra iškrautos, kreipėsi į Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto postą, su prašymu užregistruoti tranzito lydinčiojo dokumento MRN (duomenys neskelbtini) atvykimą. Atvykimas užregistruotas paskirties muitinės įstaigoje 2020-06-08. Vairuotojas A. M. nepranešęs ekspeditoriui UAB „Baltijos pervežimai“, 2020-06-05 15.40 val. įvažiavo į UAB „Klasco“ teritoriją, neatlikęs muitinės formalumų, nuėmė muitinės plombą ir 2020-06-05 17:26 val. išsikrovė krovinį be muitinės leidimo, šia veika pažeisdamas 2013 m. spalio 9 d. į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 192 str.2 d., 139 str. 1 d. a p. bei 140 str.1 d. nuostatas.

Tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 192 str. 2 d., 139 str. 1 d. a) p. bei 140 str. 1 d., ir pažeidė ANK 210 str. 3 d., 216 str. 1 d. nuostatas.

A. M. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnis, 630 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. M. kaltė dėl protokole nurodyto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta 2020 m. spalio 9 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3), tranzitine deklaracija Nr. MRN (duomenys neskelbtini), tarptautiniu krovinių transportavimo važtaraščiu, iš kurių matyti, kad deklaruojama prekė – armatūros krovinys buvo gabenamas autotransporto priemone, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), į Molo jūrų uosto postą, adresu Naujoji uosto g. 23, Klaipėda, Krovinys buvo atgabentas su tranzito lydinčiu dokumentu MRN Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal tarptautinio krovinio gabenimo važtaraščio (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini) (2020-06-02) duomenis, vežėjas - Rusijos įmonė OOO „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). A. M. 2020 m. birželio 5 d. nepranešęs ekspeditoriui - UAB „Baltijos pervežimai“, įvažiavo į UAB „Klasco“ teritoriją (adresu Naujoji uosto g. 23, Klaipėda), neatlikęs muitinės formalumų, nuėmė muitinės plombą ir išsikrovė krovinį be muitinės leidimo.

Ekspeditorius UAB „Baltijos pervežimai“, savo paaiškinime teigia, kad jis negavo informacijos iš A. M. apie transporto priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) atvykimą ir nedavė A. M. leidimo vykti į iškrovimo vietą. Iš kitų įrodymų, nustatyta, kad 2020-06-09 UAB „Baltijos pervežimai“ pateikė papildomą paaiškinimą ir garsinį įrašą, kuriame įrašytas pokalbis su Jumis apie įvažiavimą į UAB „Klasco“ teritoriją, plombos nuėmimą ir krovinio iškrovimą. Turimame įraše aiškiai girdisi, kad A. M. patvirtino nuėmęs plombą nuo vilkiko priekabos.

Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad autotransporto priemonė Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „KLASCO“ teritoriją įvažiavo 2020-06-05 15:40 val., tai patvirtina vartų kirtimo žyma esanti autotransporto važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos krovinių ir prekių, gabenamų per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, informacinėje sistemoje (toliau - KIPIS). Patikrinus prašymo krovai Nr. (duomenys neskelbtini) būsenas, nustatyta, jog prašymo krovai būsena „Atliktas“ užfiksuotas laikas - 2020-06-05 17. 26 val. Krovos darbu aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pervestas į būseną „Atliktas“ - 2020-06-05 17.26 val. Remiantis KIPIS duomenimis, daroma prielaida, jog faktinis prekių iškrovimo laikas yra 2020-06-05 17 vai. 26 min.

Ekspeditorius UAB „Baltijos pervežimai“ kreipėsi į Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto postą 2020 m. birželio 8 d., sužinojęs, jog prekės jau yra iškrautos, su prašymu užregistruoti Tranzito lydinčiojo dokumento MRN (duomenys neskelbtini) atvykimą. Atvykimas užregistruotas paskirties (LTLUAO00) muitinės įstaigoje 2020-06-08. Buvo nuspręsta jau iškrautas prekes patikrinti detaliai. Prekių kiekis atitiko. Prekių patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), užbaigtas su neatitikimais - BĮ, kadangi be muitinės leidimo buvo nuimta plomba ir iškrautos prekės. Tranzito lydintysis dokumentas MRN (duomenys neskelbtini) užbaigtas. Įforminta KIPIS sistemoje BDK Nr. (duomenys neskelbtini).

A. M. 2020 m. birželio 5 d. įvažiavo į UAB „Klasco“ teritoriją neatlikęs muitinės formalumų ir negavęs muitinės leidimo, nuėmėte muitinės plombą ir išsikrovėte krovinį, tuo pažeisdamas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 192 str. 2 d., 139 str. 1 d. a p. bei 140 str. 1 d. nuostatas.

Taigi A. M. pažeidė aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimus, už tai numatyta atsakomybė ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 261 straipsnio 1 dalyje Jam skirtina administracinė nuobauda.

A. M. atsakomybę sunkinančių, lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Skirdamas administracinę nuobaudą A. M., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – padarytas neatsargus administracinis nusižengimas, susijęs su muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimu, šiuo nusižengimu žala valstybei nepadaryta, Taip pat atsižvelgtina į A. M. asmenybę – jis iki šio nusižengimo padarymo nebuvo baustas už analogiškus pažeidimu administracine tvarka, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, yra dirbantis, į jo atsakomybę lengvinančių ,sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog ANK 210 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam nusižengimui, todėl A. M. taikytina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata ir jam skirtina mažesnė bauda, nei ANK 210 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali. Teismo nuomone, tokio dydžio bauda padės pasiekti įstatyme įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 216 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. M. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 20124035005 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.