- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-24
- Bylos Nr.
- e2YT-2260-1051/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00558-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja E. S. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butą su rūsiu 1,89 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 28,55 kv. m), pareiškėjos mama A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) d., įgijo ir valdė asmeninės nuosavybės teise.
2. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad ji, pareiškėja E. S., yra A. L., gimusios (duomenys neskelbtini) d., mirusios (duomenys neskelbtini) d., ir V. J. L., gimusio (duomenys neskelbtini) d., mirusio (duomenys neskelbtini) d., vienintelė dukra. Kitų vaikų tėvai neturėjo. Po mamos A. L. mirties ji kreipėsi į notarų biurą dėl jos palikimo priėmimo, nes liko butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, registruotas A. L. vardu, bei kitas nekilnojamas turtas (žemės sklypai, įgyti mamos po skyrybų). Notarų biure paaiškėjo, kad minėtas butas nupirktas mamos, dar jai esant santuokoje su tėvu, taigi pareiškėja turi pateikti notarei teismo sprendimą dėl buto pripažinimo mamos asmenine nuosavybe. Nurodė, jog tėvų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu. Iš minėto sprendimo turinio matyti, jog į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi pareiškėjos tėvas V. J. L., ieškinyje jis nurodė, kad „su atsakove kartu negyvena daugiau 20 metų...“. Reikalavimo dėl santuokinio turto dalybų tėvas ieškinyje nereiškė. Mama, kaip atsakovė, sutiko su santuokos nutraukimu ir nurodė, kad ji su sutuoktiniu „seniai negyvena ir nėra prasmės santuoką formaliai išlaikyti“.
3. Nurodė, kad remiantis minėtu dokumentu pareiškėja daro išvadą, kad jos tėvas savo ieškinyje raštu patvirtino, kad kaip sutuoktinis nutraukė santykius su mama prieš 20 metų, t .y. anksčiau, nei (duomenys neskelbtini) metais. Pareiškėja prisimena, jog tėvas nustojo su ja ir motina kartu gyventi tuo metu, kai pareiškėja dar lankė darželį, ir ji su mama visada gyveno dviese ir abi jokio ryšio su V. J. L. nepalaikydavo, jo gyvenimu nesidomėjo kaip ir jis jų, išlaikymo tėvas nemokėjo. Pareiškėja visiškai atsitiktinai sužinojo ir apie tėvo mirtį, bet jo laidotuvėse nedalyvavo. Iš pateiktos buto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad butą su rūsiu jos motina nupirko (duomenys neskelbtini) d. už 6665 rublių, iš kurių 813 rublių sumokėjo į Lietuvos taupomojo banko Šiaulių skyrių ir valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis sumokėjo 5852 rublių. Atsižvelgiant į tai, kad tėvai nevedė jokio bendro namų ūkio ir santuokinio gyvenimo iki buto pirkimo daugiau 20 metų, turi būti konstatuojama, kad už butą mokėjo tik pareiškėjos mama ir butas nupirktas už jos asmenines lėšas. Taip pat pažymėjo, kad tėvas niekada nėra buvęs mamai priklausančiame bute, į butą nepretendavo, turto dalybų nereikalavo. Po to, kai jie nustojo gyventi kartu, kiekvienas gyveno savo gyvenimą.
4. Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad V. J. L. mirė (duomenys neskelbtini) d., būdamas išsituokęs. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po tėvo V. J. L. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Apibendrinat nurodė, jog remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, taip pat pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais nustatyta ir įrodyta, jog ginčo butas buvo įgytas iš A. L. asmeninių lėšų, o įgyjant šį turtą buvo aiškiai išreikšta jos valia įgyti jį asmeninei nuosavybei (b. l. 1-4).
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad pareiškėjos pareiškimas galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu teismas CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nustatytų esant šioje teisės normoje nurodytų sąlygų visumą, t. y., kad A. L. ginčo turtą pirko iš asmeninių lėšų arba lėšų, gautų realizavus jos asmenine nuosavybe esantį turtą; turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta A. L. valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Tuo atveju, jei byloje bus nustatytos aukščiau nurodytos sąlygos, tokiu atveju VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (b. l. 31-33).
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad VMI nėra pradėjusi palikimo perėmimo veiksmų į A. L. turtines teises ir turtą likusį po jos mirties, taip pat nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. L. palikimo perėjimą valstybei. Taip pat informavo, kad VMI nėra pradėjusi palikimo perėmimo veiksmų į V. J. L. turtines teises ir turtą likusį po jo mirties, taip pat nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. J. L. palikimo perėjimą valstybei. Prašo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimti teismo nuožiūra (b. l. 38-39).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
7. Iš pareiškėjos E. S. rašytinių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos motinai A. L., mirusiai (duomenys neskelbtini) d., nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (b. l. 19). Pareiškėjos tėvai – V. J. L., gimęs (duomenys neskelbtini) d., miręs (duomenys neskelbtini) d., ir A. L., gimusi (duomenys neskelbtini) d., mirusi (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) d. buvę sudarę santuoką, kuri buvo nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu (b. l. 6, 8, 13-14, 25). Įrašas apie tai ištuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) d., Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Turto padalijimo klausimas Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu nebuvo spręstas. Pareiškėja kreipėsi į notaro biurą ir Šiaulių miesto 5-asis notarų biuras (duomenys neskelbtini) d. išdavė liudijimą, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) d. pradėta paveldėjimo byla ir E. S. yra priėmusi palikimą po A. L. mirties, tačiau paveldėjimo teisės pagal įstatymą ir/ar testamentą liudijimas į palikėjai A. L. priklausantį turtą nėra išduotas (b. l. 10).
8. Iš buto pirkimo - pardavimo (duomenys neskelbtini) d. sutarties matyti, kad ją pasirašė tik pareiškėjos motina (pirkėja) A. L.. Už šį butą privatizavimo metu pagal (duomenys neskelbtini) d. sutartį 6665,00 rublius A. L. apmokėjo savo asmeninėmis lėšomis – 813 rub. grynais pinigais (duomenys neskelbtini) d. į Lietuvos taupomojo banko Šiaulių skyrių, o 5852,00 rub. valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis (b. l. 9). Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimo turinio matyti, jog nagrinėjant šalių santuokos nutraukimo bylą tiek V. J. L., tiek A. L. nurodė, jog jie senai kartu nebegyvena, „negyvena daugiau 20 metų“. Santuokos nutraukimo metu šalys nesprendė santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimo. Pastebėtina, jog butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, asmeninės nuosavybės teise A. L. įsigijo (duomenys neskelbtini) d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, o tuoj po turto įsigijimo, V. J. L. ir A. L. santuoka buvo nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu. Byloje nėra duomenų, jog V. J. L. iki santuokos sudarymo, ar santuokos metu būtų turėjęs kokio nors kilnojamojo/nekilnojamojo turto. Pareiškėja pareiškime nurodė, jog ji prisimena, jog tėvas nustojo su ja ir motina kartu gyventi tuo metu, kai pareiškėja dar lankė darželį, ir ji su mama visada gyveno dviese ir abi jokio ryšio su V. J. L. nepalaikydavo, jo gyvenimu nesidomėjo kaip ir jis jų, išlaikymo tėvas nemokėjo.
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Kadangi tiek V. J. L., tiek A. L. yra mirę, todėl kitu būdu šio juridinio reikšmę turinčio fakto nustatyti nėra galimybių.
10. Pareiškėjos motina A. L. su V. J. L. susituokė (duomenys neskelbtini) d., o oficialiai santuoka nutraukta tik (duomenys neskelbtini) d., nors abu patvirtino, kad negyvena kartu jau 20 metų. Butas, kurį pareiškėja prašo prižinti jos motinos A. L. asmenine nuosavybe, įgytas (duomenys neskelbtini) d. sutarties pagrindu, t. y. butas buvo įgytas pareiškėjos motinai vis dar oficialiai būnant santuokoje su V. J. L..
11. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo ir Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) (21 straipsnio 1, 3 dalys), kuris galiojo pareiškėjos motinos A. L. ir V. J. L. santuokos sudarymo bei nekilnojamojo turto įsigijimo metu. Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama sprendžiant klausimą dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007).
12. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi, netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi, minėta teisės norma taikytina ir sprendžiant dėl turto, įgyto iki CK įsigaliojimo už vieno sutuoktinio lėšas, pripažinimo asmenine nuosavybe. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Vadinasi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).
13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjos motina A. L. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įsigijo Butų privatizavimo įstatymo pagrindu Nr. I-1374, Nr. 7-8469, sudarydama (duomenys neskelbtini) d. pirkimo-pardavimo sutartį. Iš šio dokumento matyti, jog sudarant buto pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sandorį V. J. L. nedalyvavo. Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimo turinio matyti, jog nagrinėjant šalių santuokos nutraukimo bylą tiek V. J. L., tiek A. L. nurodė, jog jie senai kartu nebegyvena, „negyvena daugiau 20 metų“. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog už buto privatizavimą buvo sumokėta iš asmeninių pareiškėjos motinos A. L. lėšų bei valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis. VĮ Registrų centro išraše buto savininke nurodyta tik pareiškėjos motina A. L.. Todėl darytina išvada, kad įgyjant ginčo butą A. L. valia įgyti jį asmeninėn nuosavybėn buvo išreikšta (CPK 185 straipsnis).
14. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjos motina A. L. laikytina buto savininke nuo jo įgijimo praeityje (duomenys neskelbtini) d. ir teismo sprendimu patvirtinama, kad butas nuosavybės teise buvo valdomas visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad po santuokos nutraukimo iki mirties (duomenys neskelbtini) d. V. J. L. nereiškė pretenzijų į šį butą, reikalaudamas pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat nutraukiant A. L. ir V. J. L. santuoką nebuvo sprendžiamas klausimas su santuokos metu įgyto turto padalijimo, V. J. L. nereiškė pretenzijų į šį butą. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja pareiškime nurodė, jog ji prisimena, jog tėvas nustojo su ja ir motina kartu gyventi tuo metu, kai pareiškėja dar lankė darželį, ir ji su mama visada gyveno dviese ir abi jokio ryšio su V. J. L. nepalaikydavo, jo gyvenimu nesidomėjo kaip ir jis jų, išlaikymo tėvas nemokėjo, šios aplinkybės tik patvirtina faktą, jos pareiškėja su motina gyveno iš pareiškėjos motinos įgytų, turimų pinigų, todėl akivaizdu, jog pareiškėjos motina negyvendama su pareiškėjos tėvu, niekaip, kaip tik savo asmeninėmis lėšomis, sumokėjo už įgyjamą (privatizuojamą) nekilnojamąjį turtą bei savo nekilnojamąjį turtą pati jį iki savo mirties ir išlaikė. Visus šiuos nustatytus faktus galima vertinti kaip įrodymus, kad minėtas butas įgytas iš pareiškėjos motinos asmeninių lėšų (CPK 185 straipsnis).
15. Kaip minėta, kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybėn. Šiuo atveju, teismo vertinimu byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais, nustatyta ir įrodyta, jog ginčo butas buvo įgytas iš pareiškėjos motinos asmeninių lėšų, o įgyjant šį turtą buvo aiškiai išreikšta jos valia įgyti jį asmeninei nuosavybei, bei minėtą turtą pareiškėjos motina valdė asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, CPK 185 straipsnis).
16. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog byloje pakanka duomenų patvirtinančių, jog A. L. butą, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, privatizuotą santuokos metu, įgijo iš asmeninių lėšų. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pareiškėjos mama A. L., gimusi (duomenys neskelbtini) d., mirusi (duomenys neskelbtini) d., įgijo ir valdė asmeninės nuosavybės teise (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
17. Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjos mama A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) d., įgijo ir valdė asmeninės nuosavybės teise.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.