Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), baltarusas, Baltarusijos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, nesimokantis, nevedęs, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2007-01-16 apie 14 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo rūsyje, asmeninio konflikto metu, smogė metaline dilde bei sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajai E. A. ne mažiau kaip 22 smūgius į galvos sritį ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas 8 muštines žaizdas dešiniame momenyje, kaktoje, dešinėje ausyje ir pakaušyje bei kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose ties aukščiai nurodytomis žaizdomis, odos nubrozdinimus kaktoje, smakre, dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame antakyje, kairės akies viršutiniame voke kairėje plaštakoje, kairiame žaste ir dešinėje šlaunyje, be to, skutimosi peiliuku „Sputnik“ įpjovė E. A. į veido ir plaštakos sritį, tuo padarydamas dvi paviršines pjautines žaizdas kairiame žande ir paviršinę pjautinę žaizdą dešinėje plaštakoje bei grumtynių metu pargriovė E. A. ant grindų, tuo padarydamas jai kraujosruvas pakaušio minkštuosiuose audiniuose bei kairiame smilkininiame raumenyje, tai yra šiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai E. A. nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to apvyniojo E. A. virvę aplink kaklą ir smaugė, tačiau E. A. bandant priešintis ir šaukiantis pagalbos, viena ranka pagalvės užvalkalu užkimšo jai burną, o kita toliau smaugė, tuo padarydamas E. A. dvigubą atvirą stranguliacinę vagą kakle, poodinę kraujosruvą kaklo kairėje pusėje, taškines kraujosruvas po plaučių krūtinplėvėmis, stuburo kaklinės dalies prasiskyrimą ties V-VI slankstelių kremzline jungtimi, plaučių emfizemą, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu suspaudus kaklą kilpa nuo uždusimo E. A. įvykio vietoje mirė, taip tyčia itin žiauriai nužudė nukentėjusią E. A..

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino ir nurodė, jog iš pradžių jo santykiai su E. A. buvo geri. Jie pasikeitė po 2002 metų, įvykus konfliktui tarp jo ir E. A.. E. A. jam priekaištavo dėl įvairių smulkmenų, norėjo, kad permiegotų su ja, tačiau jis nesutiko. Tokie jos pasiūlymai būdavo, kai susitikdavo vieni. 2007 metų sausio 16 dieną sesei G. grįžus iš mokyklos, mama išėjo pas stomatologą. Jis kambaryje paliko G. ir nuėjo malkų į rūsį, kur atėjo ir E. A.. Ji pradėjo priekaištauti, kad jis nedirba, kam kabina pelenus bei pasakė: „eik, pagulėk prie mamos, gal dar vienas vaikas atsiras“. Tada trenkė jai vieną kartą su dilde į galvą. Dildė buvo prie krosnies, apie 20 centimetrų ilgio. E. A. puolė ant jo, norėjo sudraskyti jam veidą. Tuo metu jam iškrito dildė, o jis stumdamas E. A. tarp kojų pamatė dildę, kuria vėl trenkė su ja E. A.. Nuo smūgio ji suklupo, atsirėmė į sieną, po to norėjo jos galvą trenkti į vonią. Paėmęs virvę apsuko aplink jos kaklą, o sukdamas virvę su kumščiu sudavė į veidą, bei dilde vėl trenkė į galvą. Po to pargriovęs ant grindų, virve smaugė kaklą, tačiau ji užkišo ranką, kad jis negalėtų visiškai užveržti kaklą. Vieną jos ranką prispaudus keliu, E. A. pradėjo šaukti: „gelbėkit, padėkit“, todėl jos burną užkimšo su patalynės užvalkalu, o kita ranka toliau smaugė, nors E. A. tebelaikė ranką užkišusi už virvės. Tada paėmęs skutimosi peiliuką „Sputnik“ įpjovė jai į ranką, kad ji ištrauktų užkištą už virvės ranką. Įpjovė į viršutinę plaštakos dalį vieną kartą, o antrą kartą nepataikė į ranką, todėl įpjovė į veidą ir ji ranką atleido. Pašalinęs šią kliūtį, smaugė toliau. Kai E. A. nustojo priešintis, ji dar gargaliavo, iš ko suprato, kad ji dar gyva. Nubėgęs į garažą atidengė duobę, kad galėtų ten įmesti. Jis tempė E. A. už rankų, paskui paėmė už kojų, suko kūną, kad įtilptų į duobę. Metant į duobę ji jau neberodė jokių gyvybės požymių, nebegargaliavo. Įmetęs kūną į duobę, uždengė lentomis. Kadangi ant grindų buvo kraujo pėdsakas, jį užpylė vandeniu ir su skuduru išvalė kraują, skudurą įmetė į krosnį.

Apie tai, kad E. A. siūlo jam santykiauti, jis niekam nesakė, nes galvojo, kad niekas nepatikės. Jam buvo gėda, kad prie jo priekabiauja sena moteris. Su E. A. taip pasielgė, nes trūko kantrybė dėl jos priekaištų ir priekabiavimo. Iš viso galėjęs jai suduoti virš 20 smūgių, kaip ir nurodyta kaltinime.

Liudytoja G. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 2007 metų sausio 16 dieną jai grįžus iš mokyklos, mama ruošėsi eiti pas dantistę. Namuose buvo brolis A. D. ir jaunesnė sesutė Ge.. Paskui ji išgirdo A. D. šaukiant: „gelbėkit, padėkit“, tačiau nėjo į rūsį pažiūrėti, o su sese žiūrėjo televizorių. Vėliau atėjo brolis ir pasakė, kad išvertė kibirą. Kas močiutei atsitiko, nežino.

Liudytoja I. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 2007 m. sausio 16 dieną grįžo iš mokyklos pavargusi, todėl atsigulė pagulėti, bet užmigti negalėjo, nes sesės žaidė kambaryje. Vėliau, po 17 valandos, su A. D. žaidė kortomis. Nieko neįprasto nepastebėjo, brolis nieko nepasakojo. Močiutė labai nemėgo jų visų ir A. D.. Yra močiutė taip pasakiusi: „niekada jūsų anūkais nepripažinsiu“. Būdavo su močiute konfliktų, ji bardavosi. A. D. močiutė bardavo, kad jis per daug malkų prinešdavo, kad per daug prikūrendavo. Ji negirdėjo, kaip A. D. šaukėsi pagalbos, dar nebuvo grįžusi. G. pasakojo, kad A. D. šaukė „gelbėkit“. A. D. rimtai nereaguodavo į močiutės priekaištus. Močiutė jiems priekaištaudavo dėl smulkmenų. Kai dingus močiutei visi jaudinosi, verkė, tada A. D. pasakė, kad gerai būtų, kad ji grįžtų. Jis buvo šiek tiek kitoks, bet nesijaudino. Tikrai A. D. nesakė, žodžių, kad „prieš išvažiuodamas ką nors nudobsiu“. Ji tokių žodžių tėvui nesakė. Priekaištai jiems prasidėjo praėjus dviems metams po apsigyvenimo pas močiutę.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad nužudytoji E. A. jo mama. Apie kaltinamąjį gali pasakyti, kad yra uždaro būdo, ramus, bet karšto charakterio. Yra smaugęs savo patėvį, spardydavo katinus.

Su kaltinamuoju mama jokio reikalo neturėjo. Ji su juo bendravo kaip su anūku, kartais paprašydavo parnešti vandens. Negirdėjo jis tokių kalbų, kad kaltinamasis su savo mama miega. Dingo mamos santaupos, o A. D. netrukus reikėjo išvykti į Baltarusiją. Brolis R. L. kartais išgerdavo, o jo žmona ne auksinio charakterio. Palaiko savo ieškinį dėl žalos atlyginimo. Prašo priteisti 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti, nes po mamos nužudymo jam pablogėjo sveikata, pablogėjo sveikata ir jo šeimos nariams, kreipėsi į medikus. Tai pat prašo priteisti 1500 litų už advokato atstovavimą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad nužudytoji jos mama. Visiškai jokių santykių tarp mamos ir kaltinamojo nebuvo. Ji net malkų neprašydavo jo parnešti, nors jis sėdėdavo kambaryje. Negirdėjo jokių kalbų apie jį ir jo mamą. Kaltinamasis šmeižia mamą, mano, kad tai tokia jo gynyba. Mama labai kukli buvo, apie lytinius santykius gėdijosi net prie jos kalbėti. R. L. vaikai šiukšlindavo, vagiliaudavo, teršdavo kieme, atlikdavo kieme gamtinius reikalus, dėl ko ir kildavo konfliktai. Būdavo, kad dingdavo maistas iš mamos šaldytuvo. Mamos namuose daiktai visada būdavo dedami į vietą. Dildė visiškai ne prie krosnies būdavo. Sausio 17 d. kaltinamojo sesuo I. pasakė, kad jos brolis A. D. sakė, kad „išvažiuodamas ką nors nudobsiu“. Dabar neranda mamos santaupų apie 350 litų. Tai buvo jai padovanoti pinigai gimtadieniui. Kaltinamojo motina pykosi su mama, tai yra E. A.. Iš mamos šaldytuvo dingdavo produktai. Prašo priteisti iš kaltininko 100 000 litų neturtinės žalos.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. L. nurodė, kad nužudytoji E. A. jo mama. Jis su mama labai gerai sutardavo, gana dažnai bendraudavo, jei nepasimatydavo, tai telefonu. Mama jam skųsdavosi dėl A. D.. Prieš du su puse metų jį sukrėtė jos pasakojimas. Mamai atėjus tada į rūsį, A. D. kūreno pečių ir glostė katę, o kai mama nuėjo į kitą patalpą, katė dingo. Mama manė, kad jis katę įmetė į krosnį, nes pati ji pabėgti negalėjo, nes katė neatsirado. Jis viską stebėdavo, tylus būdavo, bet gudrus. Po pokalbio su mama apie katino dingimą jam su žmona neramu būdavo, kai palikdavo dukrą pas močiutę. Kad mama su A. D. konfliktuotų – mama nėra sakiusi, tik jo mama su kaltinamojo mama labai konfliktuodavo. Kaltinamojo pasakojimai - tai baisios jo fantazijos, o jei tai gynyba - kvaila. Nesąmonė, kad jo mama jam sakydavo, kad jis miega su savo mama. Mama jam viską pasakodavo, kartais pasiguosdavo dėl jos brolio norėdama jiems gero. Mamai buvo sunku, 6 brolio vaikai, tas pats aukštas, vaikai triukšmaudavo, o mamai ramybės norėjosi. Jokios galimybės nėra, kad mama būtų A. D. pasakiusi: „eik atsigulti prie savo mamos, gal dar vaikų atsiras“. Galėjo tik jam pasakyti, kad gerai, kad išvažiuosi. Mama ne konfliktinė buvo. Ji labai geros širdies moteris buvo. Palaiko ieškinį dėl materialinės žalos atlyginimo už laidojimo išlaidas. Prašo priteisti 100000 litų neturtinės žalos.

Specialisto išvadose Nr. M l10/07 (02) ir KM 36-M 110/07 (02) nurodyta, kad E. A. mirė nuo uždusimo, suspaudus kaklą kilpa, tai patvirtina stranguliacinė vaga kakle, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 22 trauminių poveikių pasėkoje (1 tomas, b.l. 38-48, 51-52).

2007 m. sausio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas kirvis ir virvutė (1 tomas, b.l. 10-25), papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimti panaudoti „Sputnik“ peiliukai (1 tomas, b.l. 27-31).

Specialisto išvadoje Nr. S 70/07 (01) nurodyta, jog ant tyrimui pateiktos dildės ir virvutės gautas E. A. DNR profilis su 99,999999999% tikimybe (1 tomas, b.l. 54- 59).

Specialisto išvadoje Nr. MK 47/07 (01) nurodyta, jog neatmetama galimybė, jog E. A. galvos žaizdos padarytos tyrimui pateikta dilde, stranguliacinė vaga – pateikta virvute (1 tomas, b.l. 62-71).

Specialisto išvadoje Nr. G 9/07(01) nurodyta, jog A. D. nustatyti paviršiniai nubrozdinimai rankose (1 tomas, b.l. 76).

2007 m. sausio 19 d. asmens apžiūros protokole ir fotolentelėse nurodyta, kad ant A. D. rankų matyti nubrozdinimai (1 tomas, b.l. 77-81).

Specialisto išvadoje Nr. S-S 79/07 (02) nurodyta, kad ant vieno tyrimui pateikto peiliuko rastas žmogaus kraujas, kuris gali priklausyti E. A. (1 tomas, b.l. 84-86).

Iš 2007 m. sausio 18 d. A. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelių matyti, kur ir kaip A. D. atliko nusikalstamus veiksmus (1 tomas, b.1. 191-198; 2 tomas, b.l. 19-22).

Dėl A. D. kaltės ir jo veiksmų kvalifikacijos

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, teismo medicinos ekspertizės aktų išvadomis.

Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusioji siekusi praeityje su juo lytiškai santykiauti, nes kaltinamasis tokių parodymų net nenurodė ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, bei tokie parodymai prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams. Teismas tokius parodymus vertina kaip gynybinę versiją, siekiant pateisinti padarytą nusikaltimą bei neigiamai pavaizduoti nukentėjusiąją.

Spręsdama kaltinamojo A. D. kaltės klausimą, kolegija remiasi paties kaltinamojo prisipažinimu, kad jis 2007 m. sausio 16 d. įvykusio konflikto tarp jo ir E. A. metu sudavė dilde keletą smūgių E. A. į galvą, skutimosi peiliuku „Sputnik“ įpjovė E. A. į veido ir plaštakos sritį, apvyniojo E. A. virvę aplink kaklą ir smaugė, nuo ko E. A. įvykio vietoje mirė. Kaltinamojo nurodytą E. A. sužalojimo būdą patvirtina specialistų išvados, kuriose nurodyti nukentėjusios sužalojimo būdai bei mirties priežastis (1 tomas, b.l. 38-48, 51-52). Taip pat specialistų išvados patvirtina, jog nužudymui buvo panaudota dildė ir virvutė, ant kurios rastas nužudytosios DNR profilis, neatmetama galimybė, kad stranguliacinė vaga E. A. padaryta pateikta virvute, o ant vieno tyrimui pateikto peiliuko rastas žmogaus kraujas, kuris gali priklausyti E. A.. (1 tomas, b.l. 54- 59, 62-71, 84-86). Šie byloje surinkti ir ištirti įrodymai sutampa su A. D. nurodytomis aplinkybėmis. Byloje esanti įrodymų visuma patvirtina A. D. kaltę dėl E. A. nužudymo.

Kaltinamojo tyčiniai veiksmai: smūgių sudavimas metaline dilde į galvą 8 kartus ir dėl suduotų smūgių atsiradusios pasekmės – sumuštos galvos kraujavimas bei didelis smūgių skaičius į gyvybiškai svarbų organą jau rodė jo siekį nužudyti E. A.. Tolimesni A. D. aktyvūs nusikalstami veiksmai patvirtina jo kaltės formą – tiesioginę apibrėžtą tyčia. O tai, kad pats nužudymo procesas truko ilgą laiką, nes tai patvirtino ir pats kaltinamasis, jog jam pavyko palaužti nukentėjusiosios aktyvų pasipriešinimą tik po gero pusvalandžio, patvirtina, kad E. A. buvo nužudyta itin žiauriai. Sumuštą ir kraujuojančią nukentėjusiąją pradėjus smaugti virve, jis užkimšo burną, nes nukentėjusioji šaukėsi pagalbos. Tokios, ilgai trunkančios pagyvenusios 70 - metės nukentėjusiosios pastangos už gyvybę, bei daugybiniai kaltinamojo veiksmai siekiant nužudyti: galvos sumušimas dilde, burnos užkimšimas pradėjus nukentėjusiajai šauktis pagalbos, rankos pjaustymas skutimosi peiliuku smaugiant virve, rodo kaltinamojo besąlygiškas pastangas bet kokiu būdu nužudyti, kas byloja apie kaltinamojo vykdomo nusikaltimo žiaurumą. Todėl, kolegijos nuomone, atsižvelgiant į dilde padarytų sužalojimų kryptingumą bei sužalojimų padarinius, į sužalotos E. A. veiksmus smaugiant virve bei į kaltinamojo skausmingus veiksmus, palaužiant paskutines garbingo amžiaus sužalotos nukentėjusiosios fizines pastangas siekiant išsaugoti gyvybę, į tai, kad skausmingas artimo žmogaus žudymas truko ilgą laiką, jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., tai yra kaip nužudymas itin žiauriai.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta jo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailestį, bei rizikingą nukentėjusiosios elgesį nukentėjusiajai pasiūlant kaltinamajam pergulėti su savo motina. Kadangi byloje esantys duomenys, tai yra tai, kad nukentėjusysis R. L. dar prieš nužudymą bandė aiškintis dėl galimai pasakytų E. A. žodžių A. D., teismui duoda pagrindą remtis šiais kaltinamojo parodymais, tai yra dėl nukentėjusiosios pasakytos replikos, nes bet kokia abejonė turi būti traktuojama kaltinamojo naudai. Byloje surinkti įrodymai neduoda jokio pagrindo teigti, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė labai susijaudinęs, nes tam prieštarauja byloje nustatytos aplinkybės: ilgas nusikaltimo vykdymo laikas, po nusikaltimo padarymo kaltinamasis elgėsi ramiai, žaidė kortomis. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl bausmės

Byloje esančiose A. D. charakteristikose nurodyta, kad kaltinamajam gyventi namuose buvo sunku: patėvis dažnai išgėrinėdavo, E. A. nesidžiaugė sugrįžusios iš Baltarusijos sūnaus šeima, o ypač marčia R. ir jos sūnumi A. D., slogi namų atmosfera jautėsi visus 6 metus (2 tomas, b.l. 106). Psichiatrinės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad A. D. nusikaltimo padarymo metu buvo emocinės įtampos būsenoje, o vienas iš veiksnių, sąlygojusių tokią būseną, buvo dėl kaltinamojo reagavimo į įžeidžiančius E. A. komentarus apie jo lytinius santykius su motina (2 tomas, b.l. 45-47, 67-70).

Skirdama bausmę kaltinamajam A. D., kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie labai sunkių, byloje nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, A. D. charakterizuojamas teigiamai (2 tomas, b.l. 106, 108), administracine tvarka nebaustas (2 tomas, b.l. 110), anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus. Taip pat kolegija atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nužudymą padarė būdamas emocinės įtampos būsenoje, dėl galimos jo deportacijos iš Lietuvos bei nukentėjusiosios pasakytų žodžių. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes bei vadovaujantis BK 54, 61 str. nuostatomis, kolegija mano, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai A. D. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už numatytą bausmė vidurkį. Jam taikoma nusikaltimo padarymo metu galiojusi 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, kadangi įstatymas lengvinantis atsakomybę turi grįžtamąją galią, nes 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 sankcijoje numatyta griežtesnė bausmė už analogišką nusikaltimą.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. L. civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, tačiau ieškinio suma mažintina nurodytos pašalpos dydžiui, jam priteistini 3187,21 Lt laidojimų išlaidų.

Nukentėjusieji civiliniai ieškovai A. L., E. L., J. P. prašo priteisti po 100 000 Lt neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. reglamentuota, jog teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusieji nurodė, kad dėl jiems artimo žmogaus – mamos, smurtinės mirties jie patyrė neišmatuojamą skausmą, išgyvenimus, didelį stresą, emocinę įtampą, kurią iki šiol sunku sumažinti medikamentų pagalba. Kolegija konstatuoja, kad A. D. atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė dideles dvasines kančias nukentėjusiesiems, todėl pagrįstai reikalauja iš kaltininko priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Kolegija, vertindama nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą pinigine išraiška atsižvelgia į aukščiau išdėstytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, kaltinamojo materialinę padėtį, į nederamą nukentėjusiosios elgesį, ir daro išvadą, kad mažintinas priteistinos neturtinės žalos dydis. Iš A. D. A. L., E. L. ir J. P. priteistina po 75 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktiniai įrodymai – virvutė, 2 vnt. skutimosi peiliukų „Sputnik“, metalinė dildė nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini. E. L. pateiktas kompaktinis diskas su įrašu grąžintinas savininkui (BPK 94 str. 1 d. 4 p., 5 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 6 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl itin žiauraus E. A. nužudymo ir nuteisti laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. sausio 17 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią - suėmimą.

Iš A. D. priteisti: 3187,21 Lt laidojimo išlaidų nukentėjusiajam E. L., 1500 Lt už advokato atstovavimo išlaidas nukentėjusiajam A. L. bei po 75 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems E. L., A. L. ir J. P..

Daiktinius įrodymus – metalinę dildę, virvutę, du skutimosi peiliukus „Sputnik“ – sunaikinti. E. L. pateiktą kompaktinį diską grąžinti savininkui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.