- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-04
- Bylos Nr.
- I-1485-162/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01092-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- E. J.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, susipažinusi su pareiškėjos E. J. skundu atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prašymą dėl skundo padavimo teismui termino atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja 2013 m. spalio 2 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau – ir Klaipėdos skyrius) atlikti tyrimą dėl gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), įrengimo teisėtumo.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad 2013 m. kovo mėnesį kreipėsi į Klaipėdos skyrių, prašydama paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu įrengtos gyvenamosios patalpos palėpėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Klaipėdos skyrius 2013 m. balandžio 24 d. sprendime Nr. 2D-6458 (16.38) nurodė, kad neatliks tyrimo dėl 2007 m. sausio 18 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN-18(14.6) teisėtumo, kurio pagrindu statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes nuo šio sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai. Pareiškėja teigia, kad priimtas sprendimas nepateisino jos lūkesčių ir sustabdė tolimesnius veiksmus.
Pareiškėja prašo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, argumentuodama tuo, jog 2013 m. rugpjūčio 1 d. jos tėvui, kaip palėpės bendrasavininkiui, buvo įteiktas civilinis ieškinys dėl leidimo įsirengti pastogę be bendratučių sutikimo. Kadangi ginčas įgavo civilinio proceso statusą, galimai neteisėtas patalpų įrengimo faktas būtų labai svarbus motyvas nesutikti su ieškiniu, kuris pažeidžia pareiškėjos ir jos tėvo interesus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Nors pareiškėja skundu neprašo panaikinti Klaipėdos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 2D-6458 (16.38) „Dėl pastogės įrengimo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjos 2013 m. kovo 20 d. prašymas dėl gyvenamosios patalpos palėpėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įrengimo, tačiau iš skundo turinio akivaizdu, kad pareiškėja nesutinka su šiame sprendime išdėstyta išvada, jog atsakovas neatliks tyrimo dėl 2007 m. sausio 18 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN-18(14.6) teisėtumo, kurio pagrindu statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes nuo šio sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai. Prašymą atnaujinti kreipimosi į teismą terminą pareiškėja sieja su šiuo administraciniu aktu.
Ginčijamas viešojo administravimo subjekto sprendimas priimtas 2013 m. balandžio 24 d., o pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2013 m. spalio 2 d., akivaizdžiai praleidusi kreipimosi į teismą terminą, todėl svarstoma, ar yra teisinės prielaidos skundo padavimo termino atnaujinimui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluota nuostata, jog skundo padavimo termino praleidimas yra kliūtis pradėti teisminį procesą, kartu iš pareiškėjo atima teisę į teisminę gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-8-514-2004, Administracinių teismų praktika. Nr. 6, p. 224-233; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-670/07 ir kt. ). Taigi skundo padavimo terminas yra sąlyga, ribojanti konstitucinę teisminės gynybos teisę, nes skundo padavimo termino praleidimas yra kliūtis teisminiam ginčo nagrinėjimui iš esmės (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 34 straipsnis, 101 straipsnio 6 punktas).
Motyvuojamoji dalis
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.
Pareiškėja praleistą skundo padavimo terminą prašo atnaujinti argumentuodama tuo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškinys dėl leidimo įsirengti pastogę be bendraturčių sutikimo, kurioje atsakovu, kaip palėpės bendarasavininkas, yra jos tėvas D. S. J., todėl neteisėto patalpų įrengimo faktas būtų svarus motyvas nesutikti su ieškiniu.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisme gali būti ginamos teisės ar teisėti interesai tik tų asmenų, kurie skundus dėl atitinkamų pažeidimų padavė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Taip įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių apibrėžtumą ir stabilumą. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas teisminis procesas. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies prasme svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė per įstatymo nustatytą laikotarpį kreiptis į teismą, t.y. nepriklausė nuo subjekto, kuris kreipiasi į teismą, valios.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS62-235/2011 teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad tokiu būdu yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jų galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Pažymėjo, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios.
Nagrinėjamu atveju tokių priežasčių nenustatyta. Priešingai, pareiškėjai dar 2013 m. balandžio mėnesį buvo įteiktas Klaipėdos skyriaus administracinis aktas dėl pastogės įrengimo (duomenys neskelbtini), leidžiantis pareiškėjai daryti pakankamas išvadas ir teisinį vertinimą dėl priimto administracinio akto teisėtumo bei šiuo administraciniu aktu sukeliamų pasekmių. Prašyme dėl kreipimosi į teismą termino atnaujinimo pareiškėja nurodo, jog 2013 m. rugpjūčio 1 d. jos tėvui buvo įteiktas ieškinys dėl leidimo įsirengti pastogę be bendratučių sutikimo, ir būtent su bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjama civiline byla pareiškėja prašo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, manydama, kad palankus sprendimas administracinėje byloje, palengvintų ginčo išsprendimą civilinėje byloje, tačiau ši priežastis negali būti pripažįstama svarbia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad tokios priežastys kaip neapsisprendimas, savalaikis procesinių teisių neįgyvendinimas negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, o būtent subjektyviomis, bet ne objektyviomis priežastimis pareiškėja grindžia prašymą dėl kreipimosi į teismą termino atnaujinimą.
Todėl teismas konstatuoja, kad teisinių prielaidų skundo padavimo termino atnaujinimui nėra, todėl jis netenkinamas ir skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Už paduodamą skundą pareiškėja 2013 m. spalio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 293 AB SEB banke sumokėtas 100 litų žyminis mokestis. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 105-106 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos E. J. prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti priimti pareiškėjos E. J. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjai E. J. (a/k (duomenys neskelbtini)) 2013 m. spalio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 293 AB SEB banke sumokėtą 100 (vieno šimto) litų žyminį mokestį.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.
Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant jį per Klaipėdos apygardos administracinį tesimą.