Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Alvyros Onos Kvaraciejutes,

gynejams advokatams Valentinui Staugaiciui, Laimundui Baršauskui

teismo posedyje išnagrinejo Vilniaus apygardos prokuraturos ONKT skyriaus prokuroro Mindaugo Barkausko apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. ir V. M. išteisinti pagal LR BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. (LR 2006-01-20 istatymo Nr. X-511 redakcija), neirodžius, kad jie padare šias nusikalstamas veikas (LR BK 303 str. 5 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustate:

R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis, budamas valstybes tarnautojas - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agenturos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, igaliotas atlikti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2005-09-07 isakymu Nr. V-95 patvirtinto pareigybes aprašymo 7 ir 10 punktuose nurodytas funkcijas - ivertinti kontroliuojamu mišku bukle, teikti pasiulymus jos pagerinimui bei išduoti leidimus kirsti miška, 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedanciai iš Miško sanitarines apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z. , Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mišku kontroles skyriaus vedejo V. M. ir valstybes imones Vilniaus mišku uredijos Verkiu girininkijos girininko V. L. , apžiurint 1.20 ha privacia miško valda, esancia (duomenys neskelbtini), ir surašant medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo, akta, kuriame konstatuota, kad sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nera, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Ta pacia diena, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išvykus P. Z. , jis, R. Š. , pažeisdamas Lietuvos Respublikos mišku istatymo 3 str. 3 d. 2 p. nuostata, kad blogos sanitarines bukles medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-26 isakymu Nr. Dl-141 patvirtintu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 39 p. nuostata, kad plyni sanitariniai kirtimai vykdomi tuose medynuose, kuriuose pažeisto medyno plotas didesnis kaip 0.1 ha ir kitomis miško sanitarines apsaugos priemonemis neimanoma pagerinti medyno sanitarines bukles, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybines kontroles istatymo 4 str. 1 p. numatyta aplinkos apsaugos valstybines kontroles prevencijos principa - užkirsti kelia aplinkos apsauga ir gamtos ištekliu naudojima reglamentuojanciu istatymu ir kitu teises aktu pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, bei 5 p. numatyta objektyvumo principa - sprendimu priemimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybines kontroles instituciju ir pareigunu veiksmai turi buti nešališki ir objektyvus, Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. nustatytus valstybes tarnautoju veiklos etikos principus gerbti valstybes institucijas ir istaigas, istatymus, kitus teises aktus, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, 15 str. 1 d. 1 p., 4 p. ir 5 p. nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymu, tinkamai atlikti pareigybes aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, miško savininku igaliotam asmeniui G. M. . turejusiam tiksla iškirsti miška, paprašius ivertinti tame paciame miško sklype, unikalus sklypo (duomenys neskelbtini). 0,9 ha ploto sanitarine bukle ir pateikus tam reikalingus dokumentus - miško brežini ir biržes taksavimo lapa, jis, R. Š. , aukštesnio pareiguno - V. M. - nurodymu suraše kita miško sanitarines bukles ivertinimo akta apie tai, jog komisija, susidedanti iš jo, R. Š. , V. M. , V. L. , ir G. M. , apžiurejo miško, esancio 63 kvartalo 7 sklype, sanitarine bukle, ir jame iraše tikroves neatitinkancius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0.9 ha plote 15% beržu yra pažeista (bedžiustantys arba išreteje), butinas plynas sanitarinis kirtimas, nors žinojo apie ankstesnio medyno ivertinimo akto surašyma bei jame konstatuotas išvadas, kad sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nera, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Savo paties surašyta tikroves neatitinkanti akta (pagal pavadinima ir turini tik iš dalies atitinkanti galiojusiu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nera nurodyti medynu džiuvima sukele veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ukines priemones gretimuose medynuose), jis, R. Š. , patvirtino savo parašu ir pateike ji pasirašyti V. M. , apie P. Z. surašyta medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, ivertinimo akto surašyma nežinojusiam G. M. bei apie šiame akte konstatuotas išvadas nežinojusiam V. L. . Tesdamas savo nusikalstama veika 2006-07-04, tiksliau nenustatytu laiku, jis, R. Š. , Vilniaus rajono agenturos patalpose, esanciose Smolensko g. 15A, Vilniuje, panaudodamas savo paties suklastota 2006-07-03 miško sanitarines bukles akta, G. M. išdave leidima serija A Nr. 024553 kirsti 0.9 ha miško plota, esanti (duomenys neskelbtini), ko pasekoje 2006-07-07 - 2006-07-08 laikotarpiu buvo iškirsta 0,87 ha miško. Šias savo veiksmais jis, R. Š. , veikdamas kartu su V. M. , padare dideles žalos aplinkai - sudare salygas neteisetai iškirsti miška ir tuo padare ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas salygojo neigiama poveiki kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonems miško funkcijas - padidejo triukšmingumas, oro tarša, kas sukele R. bendruomenes nariu nepasitikejima aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinima iškirsto miško pasekmemis. Tokiais savo veiksmais R. Š. visuomenes akyse diskreditavo aplinkos apsaugos tarnautojo varda, sumenkino aplinkos apsaugos sistemos prestiža bei valstybines institucijos - Vilniaus rajono agenturos autoriteta, del ko dideles žalos patyre valstybe, t.y. kaltinamas šiais savo veiksmais padares nusikalstama veika, numatyta LR BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su V. M. , suklastojo tikrus dokumentus, juos panaudojo bei realizavo, del ko buvo padaryta dideles žalos aplinkai. Jis, R. Š. , 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedanciai iš Miško sanitarines apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z. , Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mišku kontroles skyriaus vedejo V. M. ir valstybes imones Vilniaus mišku uredijos Verkiu girininkijos girininko V. L. , apžiurint 1,20 ha privacia miško valda, esancia (duomenys neskelbtini), ir surašant medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo, akta, kuriame konstatuota, kad sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nera, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Ta pacia diena, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išvykus P. Z. , jis, R. Š. , miško savininku igaliotam asmeniui G. M. , turejusiam tiksla iškirsti miška, paprašius ivertinti tame paciame miško sklype, unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 0.9 ha ploto sanitarine bukle ir pateikus tam reikalingus dokumentus - miško brežini ir biržes taksavimo lapa, jis R. Š. , aukštesnio pareiguno - V. M. - nurodymu suraše kita miško sanitarines bukles ivertinimo akta apie tai, jog komisija, susidedanti iš jo, R. Š. . V. M. , V. L. ir miško savininku igalioto asmens G. M. , apžiurejo miško, esancio 63 kvartalo 7 sklype, sanitarine bukle, ir jame iraše tikroves neatitinkancius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15% beržu yra pažeista (bedžiustantys arba išreteje), butinas plynas sanitarinis kirtimas, nors žinojo apie ankstesnio medyno ivertinimo akto surašyma bei jame konstatuotas išvadas, kad sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nera, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Ši tikroves neatitinkanti akta (pagal pavadinima ir turini tik iš dalies atitinkanti galiojusiu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nera nurodyti medynu džiuvima sukele veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ukines priemones gretimuose medynuose) jis, R. Š. , patvirtino savo parašu ir pateike ji pasirašyti V. M. , apie P. Z. surašyta medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, ivertinimo akto surašyma nežinojusiam G. M. bei apie šiame akte konstatuotas išvadas nežinojusiam V. L. . Tesdamas savo nusikalstama veika 2006-07-04, tiksliau nenustatytu laiku, jis, R. Š. Vilniaus rajono agenturos patalpose, esanciose Smolensko g. 15A, Vilniuje, panaudodamas ši žinomai suklastota tikra dokumenta - remdamasis paties 2006-07-03 surašytu miško sanitarines bukles ivertinimo aktu, išraše ir G. M. išdave leidima serija A Nr. 024553 sanitariniu (plynu) kirtimu kirsti 0,9 ha miško plota, esanti (duomenys neskelbtini), leidima patvirtino savo parašu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agenturos antspaudu. To pasekoje 2006-07-07 - 2006-07-08 laikotarpiu buvo iškirsta 0,87 ha miško. Šiais savo veiksmais jis, R. Š. , veikdamas kartu su V. M. , padare dideles žalos aplinkai - sudare salygas neteisetai iškirsti miška ir tuo padare ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas salygojo neigiama poveiki kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonems miško funkcijas - padidejo triukšmingumas, oro tarša, kas sukele R. bendruomenes nariu nepasitikejima aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinima iškirsto miško pasekmemis, t.y. kaltinamas šiais savo veiksmais padares nusikalstama veika, numatyta LR BK 300 straipsnio 3 dalyje (LR 2006-01-20 istatymo Nr. X-511 redakcija).

V. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, budamas valstybes tarnautojas - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mišku kontroles skyriaus vedejas, igaliotas vykdyti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2003-12-31 isakymu Nr. V-133 patvirtinto pareigybes aprašymo 6.4 punkte nurodyta funkcija - kontroliuoti rajonu agenturu veikla mišku bukles srityje, 6.5 punkte nurodyta funkcija - ivertinti kontroliuojamu mišku bukle, 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedanciai iš jo, tai yra V. M. , Miško sanitarines apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z. , valstybes imones Vilniaus mišku uredijos Verkiu girininkijos girininko V. L. , apžiurint 1,20 ha privacia miško valda, esancia (duomenys neskelbtini), ir pasirašydamas patvirtino medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo akta, kuriame konstatavo, kad sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nera, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Ta pacia diena, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išvykus komisijos nariui P. Z. , jis, V. M. , pažeisdamas to paties pareigybes aprašymo 6.2 punkte nurodyta funkcija - kontroliuoti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos ir mišku istatymu, ir atlikti valstybine visu nuosavybes formu mišku bukles, naudojimo, atkurimo ir apsaugos kontrole, 6.6 punkte nurodyta funkcija- kontroliuoti, kaip laikomasi miško pagrindiniu kirtimo patvirtintu normu ir šiu biržiu atrežimo tvarkos, Lietuvos Respublikos mišku istatymo 3 str. 3 d. 2 p. nuostata, kad blogos sanitarines bukles medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-26 isakymu Nr. Dl-141 patvirtintu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 39 p. nuostata, kad plyni sanitariniai kirtimai vykdomi tuose medynuose, kuriuose pažeisto medyno plotas didesnis kaip 0,1 ha ir kitomis miško sanitarines apsaugos priemonemis neimanoma pagerinti medyno sanitarines bukles, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybines kontroles istatymo 4 str. 1 p. numatyta aplinkos apsaugos valstybines kontroles prevencijos principa - užkirsti kelia aplinkos apsauga ir gamtos ištekliu naudojima reglamentuojanciu istatymu ir kitu teises aktu pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, bei 5 p. numatyta objektyvumo principa - sprendimu priemimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybines kontroles instituciju ir pareigunu veiksmai turi buti nešališki ir objektyvus, Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. nustatytus valstybes tarnautoju veiklos etikos principus gerbti valstybes institucijas ir istaigas, istatymus, kitus teises aktus, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, 15 str. 1 d. 1 p., 4 p. ir 5 p. nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymu, tinkamai atlikti pareigybes aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, miško savininku igaliotam asmeniui G. M. , turejusiam tiksla iškirsti miška, paprašius ivertinti tame paciame miško sklype, unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 0.9 ha ploto sanitarine bukle ir pateikus tam reikalingus dokumentus - miško brežini ir biržes taksavimo lapa, jis, V. M. , nurode sau atskaitingam Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agenturos vyresniajam valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui R. Š. , taip pat dalyvavusiam apžiurint mineta miško valda ir žinojusiam apie medyno ivertinimo akto surašyma bei konstatuotas jame išvadas, surašyti kita miško sanitarines bukles ivertinimo akta apie tai, jog komisija, susidedanti iš jo, V. M. , V. L. , R. Š. ir G. M. , apžiurejo miško, esancio 63 kvartalo 7 sklype, sanitarine bukle, ir jame irašyti tikroves neatitinkancius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15% beržu yra pažeista (bedžiustantys arba išreteje), butinas plynas sanitarinis kirtimas, R. Š. surašius nurodyta akta (pagal pavadinima ir turini tik iš dalies atitinkanti galiojusiu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nera nurodyti medynu džiuvima sukele veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ukines priemones gretimuose medynuose), jis, tai yra V. M. , veikdamas kartu su R. Š. , žinodamas apie akte irašytus žinomai neteisingus duomenis, o taip pat jo, V. M. , ir R. Š. suklaidintas V. L. , bei apie P. Z. surašyta medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, ivertinimo akto surašyma nežinodamas G. M. , pasirašydami patvirtino miško sanitarines bukles ivertinimo akta. Remiantis šiuo aktu 2006-07-04 R. Š. G. M. išdave leidima serija A Nr. 024553 sanitariniu (plynu) kirtimu kirsti 0,9 ha miško plota, (duomenys neskelbtini), ko pasekoje 2006-07-07 -2006-07-08 laikotarpiu neteisetai buvo iškirsta 0,87 ha miško. Šias savo veiksmais jis, V. M. , veikdamas kartu su R. Š. , padare dideles žalos aplinkai - sudare salygas neteisetai iškirsti miška ir tuo padare ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas salygojo neigiama poveiki kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonems miško funkcijas - padidejo triukšmingumas, oro tarša, kas sukele R. bendruomenes nariu nepasitikejima aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinima iškirsto miško pasekmemis. Tokiais savo veiksmais V. M. visuomenes akyse diskreditavo aplinkos apsaugos tarnautojo varda, sumenkino aplinkos apsaugos sistemos prestiža bei valstybines institucijos - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento autoriteta, sau atskaitingiems asmenims - R. Š. , V. L. , demonstravo savo nuostata nesilaikyti galiojanciu istatymu ir kitu norminiu aktu, del ko dideles žalos patyre valstybe, t.y. t.y. kaltinamas šiais savo veiksmais padares nusikalstama veika, numatyta LR BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat V. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su R. Š. , suklastojo tikra dokumenta, ji panaudojo bei realizavo, del ko buvo padaryta dideles žalos aplinkai. Jis, V. M. , 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedanciai iš jo, tai yra V. M. . Miško sanitarines apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z. , valstybes imones Vilniaus mišku uredijos Verkiu girininkijos girininko V. L. , apžiurint 1,20 ha privacia miško valda, esancia (duomenys neskelbtini), ir pasirašydamas patvirtino medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo, akta, kuriame konstatavo, kad sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nera, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Ta pacia diena, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išvykus komisijos nariui P. Z. jis, V. M. , miško savininku igaliotam asmeniui G. M. , turejusiam tiksla iškirsti miška, paprašius ivertinti tame paciame miško sklype, unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 0.9 ha ploto sanitarine bukle ir pateikus tam reikalingus dokumentus - miško brežini ir biržes taksavimo lapa, jis, V. M. , nurode R. Š. , taip pat dalyvavusiam apžiurint mineta miško valda ir žinojusiam apie medyno ivertinimo akto surašyma bei konstatuotas jame išvadas, surašyti kita miško sanitarines bukles ivertinimo akta apie tai, jog komisija, susidedanti iš V. M. , V. L. , R. Š. ir G. M. , apžiurejo miško, esancio 63 kvartalo 7 sklype, sanitarine bukle, ir jame irašyti tikroves neatitinkancius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15% beržu yra pažeista (bedžiustantys arba išreteje), butinas plynas sanitarinis kirtimas. R. Š. surašius nurodyta akta (pagal pavadinima ir turini tik iš dalies atitinkanti galiojusiu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nera nurodyti medynu džiuvima sukele veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ukines priemones gretimuose medynuose), jis, tai yra V. M. , veikdamas kartu su R. Š. , žinodamas apie akte irašytus žinomai neteisingus duomenis, o taip pat jo, V. M. , ir R. Š. suklaidintas V. L. , bei apie P. Z. surašyta medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, ivertinimo akto surašyma nežinodamas G. M. , juos patvirtino pasirašydami. Panaudojant ši žinomai suklastota dokumenta - remiantis miško sanitarines bukles ivertinimo aktu, 2006-07-04 R. Š. išraše ir G. M. išdave leidima serija A Nr. 024553 sanitariniu (plynu) kirtimu kirsti 0.9 ha miško plota, esanti (duomenys neskelbtini), ko pasekoje 2006-07-07 - 2006-07-08 laikotarpiu neteisetai buvo iškirsta 0.87 ha miško. Šiais savo veiksmais jis, V. M. , veikdamas kartu su R. Š. , padare dideles žalos aplinkai - sudare salygas neteisetai iškirsti miška ir tuo padare ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas salygojo neigiama poveiki kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonems miško funkcijas - padidejo triukšmingumas, oro tarša, kas sukele R. bendruomenes nariu nepasitikejima aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinima iškirsto miško pasekmemis, t.y. kaltinamas šiais savo veiksmais padares nusikalstama veika, numatyta LR BK 300 straipsnio 3 dalyje (LR 2006-01-20 istatymo Nr. X-511 redakcija).

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas, ivertines byloje surinktus irodymus, konstatavo, kad byloje nera surinkta patikimu irodymu, kurie leistu teigti, jog kaltinamieji R. Š. ir V. M. padare jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir kad yra išnaudotos visos teisetos galimybes nustatyti tikrasias ivykio aplinkybes . Teismo nuomone, nera priemoniu gauti tiesioginiu irodymu, kuriu pagrindu butu galima spresti klausima del kaltinamiesiems R. Š. ir V. M. inkriminuotu veiku padarymo. Kilusiu abejoniu teismas, ištyres visus esamus duomenis (irodymus), laike, kad ju pašalinti negali, todel jas vertino R. Š. ir V. M. naudai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu R. Š. ir V. M. išteisino pagal pareikšta kaltinima, neirodžius, jog jie padare veikas, turincias nusikaltimu, numatytu LR BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (LR 2006-01-20 istatymo Nr. X-511 redakcija), požymius (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

R. Š. pripažinti kaltu pagal LR BK 228 str. 1 d. ir paskirti jam laisves atemima 2 (dvejiems) metams;

pripažinti kaltu pagal LR BK 300 str. 3 d. ir paskirti jam laisves atemima 3 (trejiems) metams;

šias paskirtas bausmes subendrinti LR BK 63 straipsnio 5 dalies l punkto tvarka, taikant bausmiu apemima, ir paskirti R. Š. subendrinta galutine bausme – laisves atemima 3 (trejiems) metams, kurios vykdyma, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas, atideti dvejiems metams.

V. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 228 straipsnio l dali ir paskirti jam laisves atemima 2 (dvejiems) metams;

pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dali ir paskirti jam laisves atemima 3 (trejiems) metams;

šias paskirtas bausmes subendrinti LR BK 63 straipsnio 5 dalies l punkto tvarka, taikant bausmiu apemima, ir paskirti V. M. subendrinta galutine bausme - laisves atemima 3 (trejiems) metams, kurios vykdyma, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas, atideti dvejiems metams.

Prokuroro isitikinimu, pirmosios instancijos teismas padare neteisingas, nepagristas, prieštaraujancias faktinems bylos aplinkybems išvadas, kad byloje neirodyta, jog R. Š. ir V. M. suklastojo 2006-07-03 miško sanitarines bukles vertinimo akta, o R. Š. kartu ir panaudojo žinomai suklastota dokumenta; neirodyta, jog kaltinamieji piktnaudžiavo tarnybine padetimi; neirodyta, jog R. Š. ir V. M. savo kaltais veiksmais suvoke pavojinga piktnaudžiavimo, dokumentu klastojimo pobudi, numate, kad del ju tokio veikimo gali atsirasti kaltinime nurodyti ir LR BK specialiojoje dalyje numatyti padariniai ir ju norejo ar samoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Aukšciau minimo atlikto tyrimo teisetuma ir pagristuma bei jo 2006-07-20 išvadas pagrinde 2009 m. gegužes 5 d. specialisto Lietuvos nepriklausomu medienos matuotoju asociacijos pirmininko E. P. išvada, kurioje nurodyta, kad medynu skalsumas rodo, kiek aplinkos salygos, dirvožemio potencinis našumas panaudojami medienai išauginti, sukaupti, nurodomi skalsumo nustatymo metodai. Tiksliausiai 63 kv. viso 7 skl. skalsumas buvo nustatytas pagal augancius, dar neiškirstus medžius ir sieke 0,6 + 15 proc. (2005 m. gruodžio 9 d. Valstybines aplinkos apsaugos inspekcijos patvirtintas individualios valdos miškotvarkos projektas, autorius G. D. ). 2006 m. liepos 20 d. Aplinkos ministro pavedimu sudaryta komisija nustate iškirstos 63 kv. 7 skl. 0,87 ha ploto dalies skalsuma pagal kelmus - 0,54 +20 proc. Tiksliau nustatyti medyno skalsuma pagal kelmus, nei jis buvo nustatytas Aplinkos ministro pavedimu sudarytos komisijos, šiuo metu neimanoma. Ši komisija nustatant skalsuma pagristai i plota itrauke valksmus ir iškirstas 97 pušis, kadangi valksmai ir iškirstos pušys yra sudetine iškirstos biržes dalis. Specialisto išvadoje konstatuota, kad perskaiciuotas žalos aplinkai dydis butu 23004 litai.

Miškininkas specialistas, miškininkystes mokslu daktaras N. K. 2009 m. balandžio 27 d. išvadoje (apklaustas teisme specialistas savo išvados teiginius patvirtino) konstatavo, kad 2006 m. liepos 3 d. medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo aktas surašytas tam igaliojimus turinciu specialistu (P. Z. , V. M. , V. L. ). Šis aktas atitinka tuo metu galiojusiu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 42 punkto nurodytus reikalavimus. Šiame akte ir jo priede esantys irašai aiškus ir nedviprasmiški: nustatyta, kad visame 63 kv. 7a sklype sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nera ir šio sklypo nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais, priede nurodyta dvieju apskaitos bareliu informacija patvirtina pateiktas išvadas, nes visi apskaityti ir vertinti medžiai priskirti nekertamiems sanitariniais kirtimais, t. y. tokiems, kurie yra sveiki arba nusilpe, taciau nedžiustantys. Remiantis šiuo konkreciu atveju surašytu aktu ir jo priedu negalima buvo išduoti leidimo kirsti miška. Kartu šioje išvadoje konstatuota, kad 2006 m. liepos 3 d. Miško sanitarines bukles ivertinimo aktas (surašytas R. Š. ) pagal pavadinima ir turini tik iš dalies atitinka tuo metu galiojusiu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 40 ir 42 p. nurodytiems reikalavimams numatyti kirsti plynais sanitariniais kirtimais medyno ivertinimo aktui (pažymai). Šiame akte nurodoma medyno taksacine charakteristika ir konstatuojamas plyno kirtimo butinumas 0,9 ha plote, taciau nera nurodyti medynu džiuvima sukele veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ukines priemones gretimuose medynuose. Kadangi medyno plotas nurodomas mažesnis kaip l ha, todel aktas pasirašytas tam igaliojimus turinciu specialistu V. M. , R. Š. , V. L. . Šiuo atveju žiniarašcio pildyti nereikejo, kadangi medyno plotas yra iki l ha. Akte konstatuojama, kad 15 proc. beržu yra pažeisti (bedžiustantys arba išreteje), kuo ir grindžiamas sanitarinio kirtimo butinumas. Taciau bedžiustanciu arba išretejusiu beržu kirsti sanitariniais kirtimais nebutina, nes jie nekelia gresmes likusio medyno, o taip pat aplinkiniu miško ekosistemu sanitarinei buklei. Tuo metu galiojusiu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 30 p. nustatyta, kad sanitariniais miško kirtimais turi buti iškertamos žaliu egliu vejovartos, vejalaužos, sniegalaužos ir stipriai pažeisti medžiai. Kitu rušiu medžiu ir visu rušiu sausuoliu iškirtimas nebutinas. Todel tiriamuoju atveju nebutinas ne tik plynas sanitarinis, bet ir neplynas sanitarinis kirtimas. Specialisto teigimu, šio akto pagrindu negalima išduoti leidimo kirsti miška plynu sanitariniu kirtimu. Sprendima išduoti ar neišduoti leidima kirsti miška plynu sanitariniu kirtimu priimanciam pareigunui reikejo vadovautis 2006 m. liepos 3 d. medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo aktu.

Pirmosios instancijos teismas 2006 m. liepos 3 d. medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo akta laike su trukumais, nurodydamas, kad žiniarašti turejo pasirašyti visi komisijos nariai, taciau pasiraše tik P. Z. , kad R. Š. , V. M. teisme neige mate kada ir kaip šis žiniaraštis buvo surašytas. Pasak prokurora, teismas padare tokia išvada neisigilines i visus irodymus, o butent i tai, kad nurodytas žiniaraštis yra P. Z. surašyto medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo akto antroje puseje, t. y. minimas aktas ir žiniaraštis yra vienas lapas, todel kiti komisijos nariai jo nematyti negalejo. Teismas neatkreipe demesio ir i tai, kad žiniaraštis yra nurodytas kaip P. Z. 2006 m. liepos 3 d. surašyto medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo akto priedas, ir to nematyti negalejo tame paciame lape pasirašes vienas kaltinamuju V. M. . Galiausiai apklaustas liudytojas P. Z. kategoriškai patvirtino, kad viena akto kartu su žiniarašciu egzemplioriu jis perdave V. M. .

Prokuroras pažymi, kad baudžiamojoje byloje nera jokiu duomenu, kad 2006 m. liepos 3 d. medyna paveike koks nors veiksnys. Todel, 2006 m. liepos 3 d. akte, kuri suraše R. Š. , o pasiraše V. M. , V. L. ir G. M. , ir kuriuo remiantis buvo išduotas leidima kirsti miška, nera pateikti argumentai, kurie objektyviai pagristu pateikta išvada, kad plynas sanitarinis kirtimas buvo butinas.

Apelianto isitikinimu, R. Š. ir V. M. aiškinimai, kad kitam to pacio miško sklypo plotui surašytas miško sanitarines bukles ivertinimo aktas yra savarankiškas, atskiras, pirminis, jame nurodyti duomenys yra teisingi ir atitinkantys tikrove, yra paneigti bylos irodymais. Teismas, padarydamas priešingas išvadas, visiškai neaptare ir nevertino kitu baudžiamojoje byloje surinktu savarankišku irodymu, ju kiekvieno ryšio su bylos medžiaga atskirai ir visumoje, tuo pažeisdamas LR BPK reikalavimus bei nukrypdamas nuo suformuotos teismu praktikos.

Šiu liudytoju nurodytas aplinkybes, o butent tai, kad miško sklype (duomenys neskelbtini), negalimas plynas sanitarinis kirtimas, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti irodymai. Liudytojas A. V. parode, kad G. M. prašymu jis renge miškotvarkos projekta del Vilniaus rajone esancio miško valdos, kuris buvo derinamas su R. Š. . Jo darbuotojas G. D. itaksavo (nustate visu medyno rodikliu - medžiu amžius, aukštis, diametras, medyno sudetis) medyna šiam miškotvarkos projektui. G. D. buvo nuvykes i šia miško valda ir parveže visus duomenis projektui. A. V. , remdamasis tais duomenimis parenge miškotvarkos projekta. Jis suprojektavo visas imanomas ukines priemones šiai valdai - kraštovaizdžio formavimo kirtimas, nes tai buvo vienintele imanoma ukine priemone valdai esanciai II mišku grupeje. Ukine priemone - plynas kirtimas - buvo neimanomas, nes tai yra II mišku grupe. Ar ten buvo galimas plynas sanitarinis kirtimas, A. V. negalejo pasakyti, nes iš jam pateiktu G. D. duomenu nemate, kad ten butu toks kirtimas galimas. Liudytojas G. D. parode, kad miškotvarkos projektas žemes sklypui, esanciam (duomenys neskelbtini), buvo eilinis miškotvarkos projektas užsakytas atlikti A. V. imoneje. Jis atliko miško inventorizacija ir numate jame ukine priemone. Šiuo atveju jis numate medyne galima landšaftini kirtima. Tai toks kirtimas, kai po jo lieka toks miškas kaip parkas, turejo likti retas beržynas. Tame medyne dar buvo galimi ir kiti kirtimai, pavyzdžiui sanitariniai pavieniai kirtimai ir kiti, bet jokiu budu nebuvo galimas plynas kirtimas, kadangi miškas buvo rekreacinis. Šiam medynui tinkamiausias buvo landšaftinis kirtimas - kraštovaizdžio kirtimas, kadangi tai buvo rekreacinis miškas. Jis buvo nuvykes i ta miška 2005 metu vasara arba rudeni. Ten buvo beržynas su pavienem pušim, jo amžius buvo 70 metu, 0,6 skalsumo. Tai buvo brandus miškas. Vaikšciodamas po miška jis jame nemate nudžiuvusiu medžiu, vejalaužu. Liudytojas G. L. , kuris braiže sanitarinio plyno kirtimo biržes brežini, parode, kad i ji 2006 m. gegužes menesi kreipesi G. M. , kurio užsakymu G. L. paruoše atitinkamus dokumentus 1,20 ha plotui ir juos išsiunte faksu i Miško sanitarines apsaugos tarnyba Kaune, kuriai vadovauja P. Z. .

Šie liudytoju A. V. , G. D. ir G. L. parodymai, kaip ir ju parengti brežiniai, patvirtino liudytoju P. Z. , V. L. parodymus ir paneige kaltinamuju parodymus apie miško bukle. Taip pat liudytoju A. V. , G. D. ir G. L. parodymai patvirtina ir kita ne mažiau svarbia šioje byloje aplinkybe, kad jokio išankstinio prašymo vertinti ir ivertinti mažesnio nei l ha miško ploto sanitarine bukle niekada nebuvo, miško sklypo savininku atstovas G. M. rupinosi tik 1,20 ha, t. y. viso sklypo, sanitarines bukles ivertinimu, nes tik tokio dydžio sklypui buvo parengti brežiniai, surinkti kiti reikšmingi dokumentai. Pasak prokurora, iš to seka, kad, išvykus P. Z. , 0,9 ha tariama apžiura buvo surengta spontaniškai, neturint tam reikalingu dokumentu, nesant jokio oficialaus prašymo, turint vieninteli ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinejant byla teisme nenustatytam asmeniui tiksla iškirsti miška. Tokia logine išvada patvirtina ir tas faktas, kad kirtimas, kai R. Š. išdave leidima, buvo vykdomas per šventines dienas, taip pat šia aplinkybe patvirtina liudytojas A. G. , o butent tai, kad miško sklypo savininku igaliotinis G. M. su stataus miško pirkeju A. G. taresi del 1,20 ha plote auganciu medžiu iškirtimo dar 2006 m. birželio menesi, kada dar nebuvo ivykes ne vienas miško sanitarines bukles ivertinimas, juo labiau nebuvo išduotas joks leidimas kirsti miška. Be to, patys kaltinamieji R. Š. ir V. M. negalejo nurodyti, kada G. M. ar koks kitas asmuo i juos kreipesi del to pacio miško 0,9 ha apžiuros ir ivertinimo, nes, kaip teige R. Š. , kai i ji darbovieteje kreipesi G. M. , tai jis pastaraji nukreipe pas P. Z. , nes miško plotas buvo didesnis nei 1 ha, o 2006 m. liepos 3 d. i sklypa važiavo tik del to, kad tai yra jo teritorija. Tai pat atkreipiamas demesys i tai, kad prie R. Š. surašyto 2006 m. liepos 3 d. miško sanitarines bukles ivertinimo akto nera pridetas joks dokumentas (brežinys, pažymejimas ir pan.).

Šie aukšciau išdestyti teismo ištirti ir ivertinti irodymai, prokuroro isitikinimu, patvirtina, kad 2006-07-03 miško sanitarines bukles ivertinimo akte, kuri suraše R. Š. , yra irašyti tikroves neatitinkantys duomenys, jog „patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15% beržu yra pažeista (bedžiustantys arba išreteje). Miško skalsumas nevienodas. Iškirtus sanitarini kirtima medyno skalsumas liktu 0,3 <...> butinas plynas sanitarinis kirtimas“. Tai patvirtina, kad R. Š. ir V. M. suklastojo 2006 m. liepos 3 d. miško sanitarines bukles ivertinimo akta. R. Š. ir V. M. suvoke, kad klastoja dokumenta, suvoke irašomu duomenu akivaizdu neteisinguma, taciau ir toliau sieke savo kryptingo neteisetos veiklos rezultato – dokumento suklastojimo, kas rodo, kad jie veike tiesiogine tycia. Prokuroras pažymi, jog tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas dokumento suklastojimo motyvas ir tikslas, nera pagrindas konstatuoti nesant dokumento suklastojimo nusikaltimo sudeties, kadangi motyvas ir tikslas nera butini nusikaltimo, numatyto LR BK 300 straipsnio 3 dalyje, sudeties subjektyviosios puses požymiai.

Apeliantas taip pat atkreipia demesi i tai, kad suklastoto dokumento pagrindu neteisetai 2006 m. liepos 4 d. R. Š. išdave leidima kirsti miška serija A Nr. 024553, kuriuo remiantis buvo neteisetai iškirsti medžiai, o paskaiciuota žala aplinkai sudaro ne mažiau kaip 23004 Lt. Vertinant padarytos žalos dydi ir sprendžiant nusikalstamos veikos kvalifikavima atitinkamai pagal LR BK 300 straipsnio l ar 3 dali, akivaizdu, kad itakos turi tai, ar padaryta žala yra didele. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai nepagristai žalos dydžio vertinima susiejo su 250 MGL suma. LR BK XLIII skyriuje, kuriame išvardinti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susije su dokumentu ar matavimo priemoniu klastojimu, neišaiškinta, kokia žala turi buti laikoma didele, todel tai yra vertinamasis požymis, ir kiekvienu atveju teismas priima sprendima atsižvelgdamas i konkrecios bylos aplinkybes, taciau pinigines žalos išraiškos nesieja su 250 MGL ar kokio nors kito dydžio suma. Šiuo gi atveju, prokuroro isitikinimu, padaryta mažiausiai 23004 litu žala aplinkai gali ir turi buti pripažinta didele

Nustacius, kad R. Š. ir V. M. suklastojo 2006 m. liepos 3 d. miško sanitarines bukles ivertinimo akta, o R. Š. ir to akto pagrindu neteisetai 2006 m. liepos 4 d. išdave leidima kirsti miška, t. y. panaudojo žinomai suklastota dokumenta, akivaizdu, kad šie valstybes tarnautojai pažeide ju veikla, teises ir pareigas reglamentuojancius teises aktus, padare dideles žalos aplinkai, sudare salygas neteisetai iškirsti miška, kas salygojo neigiama poveiki kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonems miško funkcijas - padidejo triukšmingumas, oro tarša, kas sukele R. bendruomenes nariu nepasitikejima aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinima iškirsto miško pasekmemis. Tokiais savo veiksmais R. Š. ir V. M. visuomenes akyse diskreditavo aplinkos apsaugos tarnautojo varda, sumenkino aplinkos apsaugos sistemos prestiža bei valstybines institucijos - Vilniaus rajono agenturos autoriteta, del ko dideles žalos patyre valstybe.

Tokiu budu byloje yra nustatyta, kad suklastodami 2006 m. liepos 3 d. miško sanitarines bukles ivertinimo akta (darydami kita nusikaltima) kaltinamieji valstybes tarnautojai R. Š. ir V. M. padare didele žala valstybei, atitinkancia LR BK 228 straipsnio l dalies ir 300 straipsnio 3 dalies dispoziciju turini.

Todel, prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas padare išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybiu ir prieme nepagrista ir neteiseta išteisinamaji nuosprendi R. Š. ir V. M. atžvilgiu, kadangi byloje surinktais objektyviais irodymais pilnai nustatyta, jog R. Š. ir V. M. padare jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 straipsnio l dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. Todel skundžiamas nuosprendis turetu buti panaikintas.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokuroras praše skunda patenkinti, išteisintieji ir ju gynejai praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuraturos ONKT skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 29 d. išteisinamasis nuosprendis priimtas R. Š. ir V. M. atžvilgiu naikintinas kaip neteisetas ir nepagristas, neatitinkantis byloje nustatytoms faktinems aplinkybems. Priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, skiriant švelnesnes bausmes (LR BPK 329 str. 2 p.).

Kolegija, išnagrinejusi byla, nustate, kad R. Š. ir V. M. padare ikiteisminio tyrimo metu jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Butent:

R. Š. , budamas valstybes tarnautojas - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agenturos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, igaliotas atlikti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2005-09-07 isakymu Nr. V-95 patvirtinto pareigybes aprašymo 7 ir 10 punktuose nurodytas funkcijas - ivertinti kontroliuojamu mišku bukle, teikti pasiulymus jos pagerinimui bei išduoti leidimus kirsti miška, 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedanciai iš Miško sanitarines apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z. , Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mišku kontroles skyriaus vedejo V. M. ir valstybes imones Vilniaus mišku uredijos Verkiu girininkijos girininko V. L. , apžiurint 1.20 ha privacia miško valda, esancia (duomenys neskelbtini), ir surašant medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo, akta, kuriame konstatuota, kad sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nera, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Ta pacia diena, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išvykus P. Z. , jis, R. Š. , pažeisdamas Lietuvos Respublikos mišku istatymo 3 str. 3 d. 2 p. nuostata, kad blogos sanitarines bukles medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-26 isakymu Nr. Dl-141 patvirtintu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 39 p. nuostata, kad plyni sanitariniai kirtimai vykdomi tuose medynuose, kuriuose pažeisto medyno plotas didesnis kaip 0.1 ha ir kitomis miško sanitarines apsaugos priemonemis neimanoma pagerinti medyno sanitarines bukles, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybines kontroles istatymo 4 str. 1 p. numatyta aplinkos apsaugos valstybines kontroles prevencijos principa - užkirsti kelia aplinkos apsauga ir gamtos ištekliu naudojima reglamentuojanciu istatymu ir kitu teises aktu pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, bei 5 p. numatyta objektyvumo principa - sprendimu priemimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybines kontroles instituciju ir pareigunu veiksmai turi buti nešališki ir objektyvus, Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. nustatytus valstybes tarnautoju veiklos etikos principus gerbti valstybes institucijas ir istaigas, istatymus, kitus teises aktus, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, 15 str. 1 d. 1 p., 4 p. ir 5 p. nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymu, tinkamai atlikti pareigybes aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, miško savininku igaliotam asmeniui G. M. , turejusiam tiksla iškirsti miška, paprašius ivertinti tame paciame miško sklype, unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). 0,9 ha ploto sanitarine bukle, jis, R. Š. , suraše kita miško sanitarines bukles ivertinimo akta apie tai, jog komisija, susidedanti iš jo, R. Š. , V. M. , V. L. , ir G. M. , apžiurejo miško, esancio 63 kvartalo 7 sklype, sanitarine bukle, ir jame iraše tikroves neatitinkancius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0.9 ha plote 15% beržu yra pažeista (bedžiustantys arba išreteje), butinas plynas sanitarinis kirtimas, nors žinojo apie ankstesnio medyno ivertinimo akto surašyma bei jame konstatuotas išvadas, kad sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nera, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Savo paties surašyta tikroves neatitinkanti akta (pagal pavadinima ir turini tik iš dalies atitinkanti galiojusiu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nera nurodyti medynu džiuvima sukele veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ukines priemones gretimuose medynuose), jis, R. Š. , patvirtino savo parašu ir pateike ji pasirašyti V. M. , apie P. Z. surašyta medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, ivertinimo akto surašyma nežinojusiam G. M. bei apie šiame akte konstatuotas išvadas nežinojusiam V. L. . Tesdamas savo nusikalstama veika 2006-07-04, tiksliau nenustatytu laiku, jis, R. Š. , Vilniaus rajono agenturos patalpose, esanciose Smolensko g. 15A, Vilniuje, panaudodamas savo paties suklastota 2006-07-03 miško sanitarines bukles akta, G. M. išdave leidima serija A Nr. 024553 kirsti 0.9 ha miško plota, esanti (duomenys neskelbtini), ko pasekoje 2006-07-07 - 2006-07-08 laikotarpiu buvo iškirsta 0,87 ha miško. Šiais savo veiksmais jis, R. Š. , veikdamas kartu su V. M. , padare dideles žalos aplinkai - sudare salygas neteisetai iškirsti miška ir tuo padare ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas salygojo neigiama poveiki kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonems miško funkcijas - padidejo triukšmingumas, oro tarša, kas sukele R. bendruomenes nariu nepasitikejima aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinima iškirsto miško pasekmemis. Tokiais savo veiksmais R. Š. visuomenes akyse diskreditavo aplinkos apsaugos tarnautojo varda, sumenkino aplinkos apsaugos sistemos prestiža bei valstybines institucijos - Vilniaus rajono agenturos autoriteta, del ko dideles žalos patyre valstybe, t.y. R. Š. šiais savo veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat R. Š. , veikdamas kartu su V. M. , suklastojo tikra dokumenta ir ji panaudojo, del ko buvo padaryta dideles žalos aplinkai. Jis, R. Š. , 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedanciai iš Miško sanitarines apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z. , Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mišku kontroles skyriaus vedejo V. M. ir valstybes imones Vilniaus mišku uredijos Verkiu girininkijos girininko V. L. , apžiurint 1,20 ha privacia miško valda, esancia (duomenys neskelbtini), ir surašant medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo, akta, kuriame konstatuota, kad sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nera, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Ta pacia diena, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išvykus P. Z. , jis, R. Š. , miško savininku igaliotam asmeniui G. M. , turejusiam tiksla iškirsti miška, paprašius ivertinti tame paciame miško sklype, unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 0.9 ha ploto sanitarine bukle, jis, R. Š. , suraše kita miško sanitarines bukles ivertinimo akta apie tai, jog komisija, susidedanti iš jo, R. Š. . V. M. , V. L. ir miško savininku igalioto asmens G. M. , apžiurejo miško, esancio 63 kvartalo 7 sklype, sanitarine bukle, ir jame iraše tikroves neatitinkancius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15% beržu yra pažeista (bedžiustantys arba išreteje), butinas plynas sanitarinis kirtimas, nors žinojo apie ankstesnio medyno ivertinimo akto surašyma bei jame konstatuotas išvadas, kad sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nera, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Ši tikroves neatitinkanti akta (pagal pavadinima ir turini tik iš dalies atitinkanti galiojusiu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nera nurodyti medynu džiuvima sukele veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ukines priemones gretimuose medynuose) jis, R. Š. , patvirtino savo parašu ir pateike ji pasirašyti V. M. , apie P. Z. surašyta medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, ivertinimo akto surašyma nežinojusiam G. M. bei apie šiame akte konstatuotas išvadas nežinojusiam V. L. . Tesdamas savo nusikalstama veika 2006-07-04, tiksliau nenustatytu laiku, jis, R. Š. Vilniaus rajono agenturos patalpose, esanciose Smolensko g. 15A, Vilniuje, panaudodamas ši žinomai suklastota tikra dokumenta - remdamasis paties 2006-07-03 surašytu miško sanitarines bukles ivertinimo aktu, išraše ir G. M. išdave leidima serija A Nr. 024553 sanitariniu (plynu) kirtimu kirsti 0,9 ha miško plota, esanti (duomenys neskelbtini), leidima patvirtino savo parašu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agenturos antspaudu. To pasekoje 2006-07-07 - 2006-07-08 laikotarpiu buvo iškirsta 0,87 ha miško. Šiais savo veiksmais jis, R. Š. , veikdamas kartu su V. M. , padare dideles žalos aplinkai - sudare salygas neteisetai iškirsti miška ir tuo padare ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas salygojo neigiama poveiki kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonems miško funkcijas - padidejo triukšmingumas, oro tarša, kas sukele R. bendruomenes nariu nepasitikejima aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinima iškirsto miško pasekmemis, t.y. R. Š. šiais savo veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 300 straipsnio 3 dalyje (LR 2006-01-20 istatymo Nr. X-511 redakcija).

V. M. , budamas valstybes tarnautojas - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mišku kontroles skyriaus vedejas, igaliotas vykdyti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2003-12-31 isakymu Nr. V-133 patvirtinto pareigybes aprašymo 6.4 punkte nurodyta funkcija - kontroliuoti rajonu agenturu veikla mišku bukles srityje, 6.5 punkte nurodyta funkcija - ivertinti kontroliuojamu mišku bukle, 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedanciai iš jo, tai yra V. M. , Miško sanitarines apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z. , valstybes imones Vilniaus mišku uredijos Verkiu girininkijos girininko V. L. , apžiurint 1,20 ha privacia miško valda, esancia (duomenys neskelbtini), ir pasirašydamas patvirtino medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo akta, kuriame konstatavo, kad sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nera, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Ta pacia diena, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išvykus komisijos nariui P. Z. , jis, V. M. , pažeisdamas to paties pareigybes aprašymo 6.2 punkte nurodyta funkcija - kontroliuoti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos ir mišku istatymu, ir atlikti valstybine visu nuosavybes formu mišku bukles, naudojimo, atkurimo ir apsaugos kontrole, 6.6 punkte nurodyta funkcija- kontroliuoti, kaip laikomasi miško pagrindiniu kirtimo patvirtintu normu ir šiu biržiu atrežimo tvarkos, Lietuvos Respublikos mišku istatymo 3 str. 3 d. 2 p. nuostata, kad blogos sanitarines bukles medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-26 isakymu Nr. Dl-141 patvirtintu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 39 p. nuostata, kad plyni sanitariniai kirtimai vykdomi tuose medynuose, kuriuose pažeisto medyno plotas didesnis kaip 0,1 ha ir kitomis miško sanitarines apsaugos priemonemis neimanoma pagerinti medyno sanitarines bukles, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybines kontroles istatymo 4 str. 1 p. numatyta aplinkos apsaugos valstybines kontroles prevencijos principa - užkirsti kelia aplinkos apsauga ir gamtos ištekliu naudojima reglamentuojanciu istatymu ir kitu teises aktu pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, bei 5 p. numatyta objektyvumo principa - sprendimu priemimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybines kontroles instituciju ir pareigunu veiksmai turi buti nešališki ir objektyvus, Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. nustatytus valstybes tarnautoju veiklos etikos principus gerbti valstybes institucijas ir istaigas, istatymus, kitus teises aktus, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, 15 str. 1 d. 1 p., 4 p. ir 5 p. nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymu, tinkamai atlikti pareigybes aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, miško savininku igaliotam asmeniui G. M. , turejusiam tiksla iškirsti miška, paprašius ivertinti tame paciame miško sklype, unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 0.9 ha ploto sanitarine bukle, jis, V. M. , nurode sau atskaitingam Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agenturos vyresniajam valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui R. Š. , taip pat dalyvavusiam apžiurint mineta miško valda ir žinojusiam apie medyno ivertinimo akto surašyma bei konstatuotas jame išvadas, surašyti kita miško sanitarines bukles ivertinimo akta apie tai, jog komisija, susidedanti iš jo, V. M. , V. L. , R. Š. ir G. M. , apžiurejo miško, esancio 63 kvartalo 7 sklype, sanitarine bukle, ir jame irašyti tikroves neatitinkancius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15% beržu yra pažeista (bedžiustantys arba išreteje), butinas plynas sanitarinis kirtimas, R. Š. surašius nurodyta akta (pagal pavadinima ir turini tik iš dalies atitinkanti galiojusiu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nera nurodyti medynu džiuvima sukele veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ukines priemones gretimuose medynuose), jis, tai yra V. M. , veikdamas kartu su R. Š. , žinodamas apie akte irašytus žinomai neteisingus duomenis, o taip pat jo, V. M. , ir R. Š. suklaidintas V. L. , bei apie P. Z. surašyta medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, ivertinimo akto surašyma nežinodamas G. M. , pasirašydami patvirtino miško sanitarines bukles ivertinimo akta. Remiantis šiuo aktu 2006-07-04 R. Š. G. M. išdave leidima serija A Nr. 024553 sanitariniu (plynu) kirtimu kirsti 0,9 ha miško plota, esanti (duomenys neskelbtini), ko pasekoje 2006-07-07 -2006-07-08 laikotarpiu neteisetai buvo iškirsta 0,87 ha miško. Šiais savo veiksmais jis, V. M. , veikdamas kartu su R. Š. , padare dideles žalos aplinkai - sudare salygas neteisetai iškirsti miška ir tuo padare ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas salygojo neigiama poveiki kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonems miško funkcijas - padidejo triukšmingumas, oro tarša, kas sukele R. bendruomenes nariu nepasitikejima aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinima iškirsto miško pasekmemis. Tokiais savo veiksmais V. M. visuomenes akyse diskreditavo aplinkos apsaugos tarnautojo varda, sumenkino aplinkos apsaugos sistemos prestiža bei valstybines institucijos - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento autoriteta, sau atskaitingiems asmenims - R. Š. , V. L. , demonstravo savo nuostata nesilaikyti galiojanciu istatymu ir kitu norminiu aktu, del ko dideles žalos patyre valstybe, t.y. V. M. šiais savo veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat V. M. , veikdamas kartu su R. Š. , suklastojo tikra dokumenta ir ji panaudojo, del ko buvo padaryta dideles žalos aplinkai. Jis, V. M. , 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedanciai iš jo, tai yra V. M. , Miško sanitarines apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z. , valstybes imones Vilniaus mišku uredijos Verkiu girininkijos girininko V. L. , apžiurint 1,20 ha privacia miško valda, esancia (duomenys neskelbtini), ir pasirašydamas patvirtino medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo, akta, kuriame konstatavo, kad sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nera, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Ta pacia diena, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išvykus komisijos nariui P. Z. jis, V. M. , miško savininku igaliotam asmeniui G. M. , turejusiam tiksla iškirsti miška, paprašius ivertinti tame paciame miško sklype, unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 0.9 ha ploto sanitarine bukle, jis, V. M. , nurode R. Š. , taip pat dalyvavusiam apžiurint mineta miško valda ir žinojusiam apie medyno ivertinimo akto surašyma bei konstatuotas jame išvadas, surašyti kita miško sanitarines bukles ivertinimo akta apie tai, jog komisija, susidedanti iš V. M. , V. L. , R. Š. ir G. M. , apžiurejo miško, esancio 63 kvartalo 7 sklype, sanitarine bukle, ir jame irašyti tikroves neatitinkancius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15% beržu yra pažeista (bedžiustantys arba išreteje), butinas plynas sanitarinis kirtimas. R. Š. surašius nurodyta akta (pagal pavadinima ir turini tik iš dalies atitinkanti galiojusiu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nera nurodyti medynu džiuvima sukele veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ukines priemones gretimuose medynuose), jis, tai yra V. M. , veikdamas kartu su R. Š. , žinodamas apie akte irašytus žinomai neteisingus duomenis, o taip pat jo, V. M. , ir R. Š. suklaidintas V. L. , bei apie P. Z. surašyta medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, ivertinimo akto surašyma nežinodamas G. M. , juos patvirtino pasirašydami. Panaudojant ši žinomai suklastota dokumenta - remiantis miško sanitarines bukles ivertinimo aktu, 2006-07-04 R. Š. išraše ir G. M. išdave leidima serija A Nr. 024553 sanitariniu (plynu) kirtimu kirsti 0.9 ha miško plota, esanti (duomenys neskelbtini), ko pasekoje 2006-07-07 - 2006-07-08 laikotarpiu neteisetai buvo iškirsta 0.87 ha miško. Šiais savo veiksmais jis, V. M. , veikdamas kartu su R. Š. , padare dideles žalos aplinkai - sudare salygas neteisetai iškirsti miška ir tuo padare ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas salygojo neigiama poveiki kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonems miško funkcijas - padidejo triukšmingumas, oro tarša, kas sukele R. bendruomenes nariu nepasitikejima aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinima iškirsto miško pasekmemis, t.y. V. M. šiais savo veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 300 straipsnio 3 dalyje (LR 2006-01-20 istatymo Nr. X-511 redakcija).

Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia irodymais, kurie ivertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklemis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Butina salyga vertinant irodymus – vidinis isitikinimas turi buti pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Nagrinejamu atveju teismas, analizuodamas byloje surinktus irodymus, nevertino ju visumos, tarpusavio sasajos, vertindamas irodymus atsietai arba juos nepagristai vertindamas kaip patikimus ar nepatikimus, suteike kitokia teisine reikšme, o kai kuriems bylos irodymams, kurie taip pat susije su nagrinejamu kaltinimu, visai neteike reikšmes, tokiu budu pažeide LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Tai esmingai itakojo teismo išvada, jog R. Š. ir V. M. veiksmuose nera nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 300 str. 3 d., sudeties.

Nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme R. Š. neprisipažino padares jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Parode, kad 2006-07-03 išvakarese jo tiesioginiam viršininkui M. B. paskambino Miško sanitarines apsaugos tarnybos direktorius P. Z. ir praneše, kad atvažiuos, M. B. taip pat pasake, kad P. Z. vertins sanitarine medyno bukle ir R. Š. reikes dalyvauti. 2006-07-03 su P. Z. jis susitiko pas Mišku kontroles skyriaus vadova V. M. , kuris dar paskambino Vilniaus mišku uredijos Verkiu girininkijos girininkui V. L. ir susitare susitikti miške -(duomenys neskelbtini). Ta diena jie susitiko prie miško, kitoje puseje nei yra R. gyvenviete. Jie visi ejo i miška. P. Z. kažka rašesi. Be to P. Z. apžiurejo dali miško, esancia arciau plento (duomenys neskelbtini), nurodyta P. Z. . Jis (R. Š. ) mate kaip P. Z. matavo žingsniais barelius, taciau tai turejo buti daroma su prietaisais. Be to dalis bareliu buvo kitame miške, o dalis miško buvo visiškai sveika. V. M. ir V. L. stovejo šalia ir viska stebejo. Miško valda buvo atskirta iškirstomis ribinemis linijomis. Toliau nuo plento (duomenys neskelbtini) jis mate apie 3-4 sausuolius, apie 3-4 išvartas, ar juos mate P. Z. , jis (R. Š. ) nežinojo, nors P. Z. negalejo matyti, nes jis buvo sveikame miško plote. P. Z. pasake, kad negali duoti leidimo iškirsti visa miška, nes viskas yra tvarkoje. Jis (R. Š. ) P. Z. pasake, kad miške yra sausuoliu ir išvartu, bet P. Z. pasake, kad viso miško kirsti negalima leisti, o jei jis (R. Š. ) mato išvartas ir sausuolius, tai jau ne jo kompetencija. Ten, kur jie buvo, sausuoliu ir išvartu nesimate, jis siule P. Z. juos parodyti, bet pastarasis nejo. Prieš išvykdamas P. Z. suraše ivertinimo akta, dave pasirašyti V. M. ir V. L. . R. Š. pasirašyti nedave, bet jis suprato, kas ten parašyta - visa miška kirsti netikslinga. Jam viskas buvo iš karto aišku - P. Z. nepasirašys iškirsti miška plynai, nes tik dalis miško buvo išretejusi, o ten, kur buvo iejes P. Z. , viskas buvo tvarkoje. Be to, maždaug prieš menesi iki 2006-07-03 M. B. jo klause, ar jis žino ka nors apie tame miške džiustanti beržyna, juo domejosi P. Z. . Jis (R. Š. ) nuvažiavo ir detaliai apžiurejo ta sklypa ir jau tada suprato, kad savininko prašymo iškirsti visa sklypa plynai niekas netenkins, nors jame ir buvo išvartos, sausuoliai. Po to, kai jis apžiurejo miška, pas ji i agentura buvo atejes G. M. , kuris pasake, kad miško sanitarines apsaugos tarnybai yra išsiuntes prašyma, brežinius, laukia atsakymo del visame miško plote džiustanciu beržu. R. Š. G. M. pasake, kad buvo nuvykes i ta miška ir kad tokiam miškui kirsti papratai niekas neduoda leidimo. Tada G. M. paklause, kaip del mažesnes teritorijos, o jis jam paaiškino, kad pasidarytu brežinius mažesnei teritorijai - kur išretejes miškas, kur yra sausuoliai, bet ploto nenurode. Pasak R. Š. , gali buti, kad jis G. M. buvo minejes, kad jei plotas yra mažesnis nei 1 ha, tai nereikalinga Miško sanitarines apsaugos tarnyba. 2006-07-03 P. Z. išvykus, G. M. pateike miško brežini ir biržes taksavimo lapa. G. M. klause V. M. , ar pagal jo brežini, kuris buvo 0,9 ha, butu galimas plynas sanitarinis kirtimas. G. M. žodžiu papraše, ar pagal jo pateikta brežini butu galima iškirsti plynu sanitariniu kirtimu nurodyta miško plota, kol visa komisija vietoje. Jie visi, t. y. R. Š. , V. M. , G. M. ir V. L. , stovejo ratu vienas šalia kito, visi mate brežini, visi suprato, kas vyksta. Tuomet jis pasiule apžiureti miško sklypa pagal brežinyje nurodytas ribas, kas ir buvo padaryta. Visi mate išvartas, sausuolius, ko nemate P. Z. . Be to, jis, apžiurinedamas 0,9 ha miško plota, reikiamu matavimo irankiu neturejo, procentus suskaiciavo iš akies, kas yra leidžiama. Be to, jeigu 70 procentu medžio lapu yra pažeista, tai rodo, jog medis džiusta. O medis džiusta del ukines veiklos ir panašiai. Apžiurejus jis paklause visu nuomones, kokia yra miško sanitarine bukle. V. M. pasake, kad surašyti akta ir kad sanitarine miško bukle leidžia kirsti miška sanitariniu plynu kirtimu, ka girdejo V. L. ir tam pritare. R. Š. suraše akta, kuriame iraše, kad iškirtus medyna sanitariniu kirtimu, skalsumas liktu 0,4, konstatavo, kad medyna butina iškirsti plynu sanitariniu kirtimu. Surašyta akta jis padave pasirašyti V. M. , V. L. ir G. M. . Veliau G. M. pasake, kad leidima išrašys kita diena. R. Š. 2006-07-04, remdamasis savo surašytu aktu, Vilniaus rajono agenturos patalpose išraše ir išdave leidima kirsti miška G. M. . Taip pat, nurode, jog jis niekam jokios žalos savo veiksmais nepadare. Pagal Miško sanitarines apsaugos taisykliu 41 punkta žiniarašti jis skaite. P. Z. ji pasiraše vienas, o parašai turejo buti visu komisijos nariu. Buvo surašyti du bareliai po 0,15 ha. 19 medžiu yra labai mažai. Miško skalsumas priklauso nuo medžiu tankumo. 0,05 skalsumas butu 19 medžiu. Be to, P. Z. dalyvavo aktu surašyme ir tyrime prieš ji - tai nesuderinami dalykai. . Pušis iškirsti kirtejams jis neleido, jos buvo kitame miško plote. Kai jie dalyvavo vertinime, pušu jau nebuvo. Per 0,9 ha miško plota buvo 4-5 valksmai. O komisija paskaiciavo, kad valksmai užima 10 procentu. Vadovaudamasi tuo komisija padidino iškirsto miško turi. Iš komisijos medžiagos nesimato, kad butu atimta mediena, iškirsta pagal kita leidima. Kiek jis žino 2005 metais tai miško daliai buvo sudarytas miško kirtimo projektas. Jokios tycios jo veiksmuose nebuvo, jis tiesiog dirbo savo darba.

V. M. , nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme , taip pat neprisipažino padares jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Parode, kad 2006 metu vasara, gal birželio menesio pabaigoje, Vilniaus rajono agenturos vyresnysis inspektorius R. Š. jam pasake, kad miško savininkas yra kreipesis i Miško sanitarines apsaugos tarnyba del miško apžiuros. Jis paskambino P. Z. ir pasake, kad pas ji yra prašymas iš Vilniaus rajono, klause, ar kas nors atvyks apžiureti to miško. P. Z. pasake, kad jis atvyks pats, nurode diena, kuria tiksliai jis atvyks. Jis tai pasake R. Š. . Minima diena po pietu pas ji atvyko R. Š. ir jie dviese su R. Š. nuvyko i miška. Be to jis nurode atvykti i miška V. L. . Miško savininkas ir R. Š. žinojo kur yra sklypas. Sanitarines apsaugos taisyklese yra parašyta, kad jei miško valda yra iki 1 ha, tai ji apžiuri ir sprendžia vietos mišku pareigunas, o jei plotas yra virš 1 ha tai, nustatant sanitarine bukle, privalo dalyvauti miško sanitarines apsaugos tarnybos atstovas. Be jo apžiuroje dar dalyvavo R. Š. , P. Z. ir V. L. . Ten dar dalyvavo dar vienas asmuo, taciau ar jis buvo savininkas, ar igaliotas asmuo, jis (V. M. ) nežinojo, nors kai jie pasirašinejo akta, tai mate, kad lygtai jo pavarde M. Atvykus prie to miško, P. Z. lygtai su R. Š. ir su miško savininku nuejo i miška dešiniau. Jis truputi pasikalbejo su V. L. , pavaikštinejo. P. Z. , R. Š. ir V. L. automobiliai buvo vienoje vietoje, kaip, iš kur ir kada atvyko savininkas, jis nemate. Po pokalbio su V. L. , jis nuejo i apžiurima medyna ir išsamiai ji išvaikšciojo bei apžiurejo, kelis kartus ji nufotografavo. Miško apžiura užtruko iki pusvalandžio. Medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, ivertinimo akta suraše P. Z. , visi prie jo priejo, jis jiems padave pasirašyti. Jis (V. M. ) akta pasiraše, kiti turbut pasiraše lygiai taip pat. Akte buvo konstatuota, kad medyno, kurio plotas 1,2 ha, kirsti nerekomenduojama. Žiniarašcio jis nemate, kaip ir jo antrosios lapo puses, pasiraše, kur parode P. Z. . Be to P. Z. pasake, kad jo požiuriu, visa plota netikslinga kirsti, niekas P. Z. neprieštaravo, jokiu diskusiju del konstatuotos išvados nebuvo. Del to savininkas turejo pasirašyti, bet kad jis rašesi, jis to nemate. Po to P. Z. atsisveikino ir išvažiavo. Jis (V. M. ) dar paaiškino, kad tikrai visos valdos iškirsti negalima, kad teisingai nuspresta. Miško savininkas ar ju atstovas klause, kaip butu galima sutvarkyti nors ta mažesni medyno gabaleli, kuris buvo išretejes, žodžiu papraše ivertinti iš naujo ta mažesni medyno plota, klause, ka jam su juo daryti. Jis (V. M. ) diskutavo su R. Š. , V. L. nuomones tuo klausimu neišsake. Išvykus P. Z. , 09 ha miško plotas iš naujo apžiurimas nebuvo, nes jau pakankamai buvo apžiuretas dar bunant P. Z. , iš naujo niekas nieko nematavo, neskaiciavo, nes toje vietoje medynas buvo visai retas, jo skalsumas jau buvo ribinis, per mažas, buvo sausuoliu, nulužusiu medžiu, ir todel ji reikejo kirsti sanitariniu plynu kirtimu. Atejus prie automobiliu, R. Š. nuejo i automobili, išsitrauke popieriaus lapa ir suraše akta automobilyje. Jis nenurode R. Š. surašyti akta, jam aišku ir taip buvo, kad jis privalo toki akta surašyti. Tas aktas buvo reikalingas R. Š. , nes jis turejo paskui išrašyti leidima kirsti miška. Be to pagal teises norminius aktus per 3 metus taip iškirsta miška privaloma atsodinti. Pažymejo, kad medžiai, kurie 09 ha miško plote medžiai ju buvo neleisti iškirsti, buvo iškirsti.

Pirmosios instancijos teismas nepagristai patikejo R. Š. ir V. M. aiškinimu, kad ju surašytas miško sanitarines bukles aktas buvo teisingas ir atitiko faktine padeti . Nuosprendyje teismas placiai nurode liudytoju parodymus, specialistu paaiškinimus ir kt., taciau ju visumoje nevertino. Tuo tarpu, kolegijos nuomone, bylos duomenys patvirtina R. Š. ir V. M. kalte. Butent:

Liudytojas P. Z. parode, kad Miško sanitarines apsaugos tarnyboje faksu buvo gautas miško, esancio (duomenys neskelbtini), savininkes T. B. prašymas ivertinti miško bukle. Kartu su šiuo prašymu buvo atsiusta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašas apie miško priklausomybe asmenims, miško žemes planas ir taksoraštis.. Atsižvelgiant i tai, kad miško plotas buvo 1,20 ha, tarnyba privalo dalyvauti ivertinant jo sanitarine bukle. Jis susiderino su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mišku kontroles skyriaus vedeju V. M. , kadangi tas miškas buvo jo kontroliuojamoje teritorijoje.. Jis susitare su V. M. apžiureti miška 2006-07-03, o pastarasis pakviete kitus asmenis. 2006-07-03 iki pietu jis atvyko pas V. M. i darba, o tada jie kartu vyko i miška. Miška apžiurejo apie 13-14 valanda. Jis neprisimena asmenu atvykimo sekos, bet miškas buvo apžiurimas dalyvaujant visiems asmenis, kurie privalo dalyvauti. Susirinkus visiems komisijos nariams, jis, V. M. , girininkas V. L. , savininkas apžiurejo miška. Taip pat apžiuroje dalyvavo iš matymo pažistamas žmogus iš aplinkosaugos sistemos (veliau sužinojo, kad R. Š. ). Prieš miško apžiura jam kažkas pateike sanitarinio plyno kirtimo biržes brežini, kuriame yra nubraižytas miško plotas. Jie apejo miško plota, apžiurejo medžius. Po to jis pasirinko du po 0.015 ha miško plotus, kuriuose suskaiciavo medžius ir ivertino kiekvieno ju sanitarine bukle. R. Š. ejo kartu ir apžiurejo medžius. Kiaurai miškas nepersimate, bet matesi pakankamai didelis plotas, kad butu galima apžiureti miška. Galima buvo matyti apie 20-30 metru. Pagal Miško sanitarines apsaugos taisykles reikalinga detaliai ivertinti ne mažiau kaip 2 procentus numatomo kirsti miško ploto. Butent taip jie ir padare. Ivertinus miška, jis nustate, kad miškas yra labai geros bukles, apie 70 metu, miško skalsumas 0.6 (tai yra miškas yra vidutinio tankumo), sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nera. Po apžiuros jis pasake, kad miškas sveikas, viskas tvarkoje, niekas iš komisijos nariu neišreiške jokiu priekaištu, sutiko su jo išsakyta nuomone. Sugrižus prie automobiliu, jis suraše medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo akta. Jis turi tokio akto blanka, kurio forma norminiais aktais nera apibrežta. Akto kitoje puseje yra numatomu iškirsti plynais sanitariniais kirtimais medynu medžiu bukles ivertinimo žiniaraštis. Akte jis suraše tai, ka nustate, žiniaraštyje - kokiu budu tai nustate. Žiniarašcio forma yra apibrežta Miško sanitarines apsaugos taisyklese. Akte jis suraše, kadastro vietove - (duomenys neskelbtini), savininkus - T. B. , V. P. . R. J. . Šiuos duomenis jis suraše iš duomenu banko išrašo. Rašydamas komisijos narius jis paklause savininko pavardes, jis pasake J. P. , ka jis ir iraše i akta. Išvadose paraše, kad nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais, nes sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nebuvo rasta. Visi komisijos nariai pasiraše akte, perskaite, jis jiems sake, ka rašo. R. Š. visa laika buvo kartu su visais ir tikrai turejo matyti, suprasti ir girdeti, kad sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nera, kad nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Jis akta suraše dviem egzemplioriais, viena atidave V. M. , viena pasieme pats. Po to apie 14 - 15 valanda jis išvažiavo. Iš V. M. , R. Š. , V. L. elgesio jis nesuprato, kad jie butu kažkuo nepatenkinti, jie nieko nesake, neprieštaravo. Savininkas J. P. taip pat nieko nesake, nepasitenkinimo neišreiške. Kaip veliau jis sužinojo, jam išvykus, ta pacia diena, buvo surašytas naujas ivertinimo aktas, kuriame buvo parašyta, kad vertinamo miško plotas yra 0,9 ha ir miška galima kirsti plynu sanitariniu kirtimu. Jo teigimu, per valanda negalejo taip pasikeisti to paties miško sanitarine bukle, apžiuredamas miška, jis nemate bedžiustanciu ir išretejusiu medžiu, bent jau tiek, kad butu galima juos kirsti. Anot jo, jo surašytas aktas atitinka tikrove, o veliau surašytas aktas tikroves neatitinka. Jei V. M. , R. Š. , V. L. mate, kad yra tokia padetis, kaip paraše savo akte, tai jie galejo iš karto sakyti jam bunant, rašant akta, parodyti tuos medžius, nepasirašyti jo surašyto akto, taciau jie to nedare, sutiko su jo išvada, kuri yra irašyta i jo surašyta akta.

Iš liudytojo V. L. parodymu matyti, kad 2006 metu vasara jam paskambino V. M. ir pasake, kad reikia apžiureti privatu miška del leidimo kirsti medyna, nes medynas jo girininkijos itakos zonoje ir jam reikia dalyvauti. Jis atvyko i vieta pirmas, apvažiavo miška iš abieju pusiu. Kai jis pastate automobili, atvažiavo V. M. su R. Š. bei P. Z. . Dar buvo vienas nepažistamas žmogus, taciau jis jo nepažinojo. Tuomet jie ejo i beržyna, P. Z. turejo kažkokius popierius, matyt prašyma. P. Z. , V. M. ir R. Š. vaikšciojo, žiurejo miška. Koki plota jie perejo jis tiksliai nežino, taciau bendras sklypo plotas buvo apie viena hektara. Taciau jis nesikišo i miško apžiuros procesa, ejo kiek toleliau nuo kitu. Jis tik pasake, kad cia jau buvo kirsta, buvo kertami beržai, taciau ne masiškai, pasake, kad jei sugalvos ka kirsti, kils triukšmas. P. Z. suraše akta, kad sanitariniam plynam kirtimui nerekomenduojama. Jis perskaites po šiuo aktu pasiraše. Jokio žiniarašcio jis nemate. Po šio akto pasirašymo R. Š. pasake, kad nežinas ka atsakyti pareiškejui, gal reikia rašyti, kad miškas yra išretintas. Tada R. Š. ir suraše tokia pažyma, kad miškas yra išretintas. Jis po šia pažyma, neskaites, nes neturejo akiniu, - juos buvo pamiršes, ir be to pasitikedamas V. M. , pasiraše

Iš V. L. 2006-07-12 paaiškinimo Valstybines aplinkos apsaugos inspekcijos Mišku kontroles skyriui matyti, kad V. L. kartu su V. M. , R. Š. ir P. Z. apžiurejo ankstesniais kirtimais savininko stipriai išretinta beržyna ir buvo nuspresta, kad sanitarini kirtima cia vykdyti netikslinga. P. Z. suraše atitinkama akta, kuri visi pasiraše. Veliau R. Š. pasiule surašyti akta, kuriame bus konstatuojama esama padetis apie stipriai išretinta medelyna, kadangi reikia duoti atsakyma savininkui ir galvoti kaip toliau spresti ši klausima. Apie miško kirtima tuo metu siulymu nebuvo. R. Š. surašyta akta pasiraše jo neperskaites, kadangi nebuvo pasiemes akiniu bei pasitikedamas, kad cia konstatuojama padetis ir nesiuloma kirsti, ir kad šis aktas nera juridinis dokumentas miško kirtimo leidimui išrašyti (t. 1 b.l. 15).

Liudytojas G. M. parode, kad jis buvo miško savininkas ir igaliotas pažistamu, kurie turejo žemes sklypa. Pardaves savo miško dali, ir budamas igaliotas savininku, jis savo dalies pirkeja informavo, kokie darbai miške atlikti, ir kartu iškele klausima, kad miška reikia iškirsti, nes miškas buvo ligotas, retas, jame buvo daug sausuoliu, tam specialiu žiniu nereikia. Jokiu kitu interesu jis neturejo. Be to šiame miške prieš tai lyg tai buvo trys sanitariniai kirtimai. Vienas kartas buvo kai savininkai miška technika apgadino, už tai jis buvo baustas administracine tvarka. Jis oficialiai prašyma nuveže i uredija, Smolensko gatveje. Be to, lyg tai kažkoks prašymas buvo paduotas Kaune. Kai jis atvažiavo prie miško, tai jau komisija rado. Jie kažka raše, jis šalia komisijos nariu nevaikšciojo, su jais nekalbejo. Po to Š. kalbejo koki sprendima komisija prieme. Po to raše prašyma, kad leistu iškirsti mažesni plota. Ivyko 0,9 ha miško apžiura. Kai Š. nustate koks miško plotas pažeistas, tada liepe jam atvykti i uredija. I uredija jam reikejo nuvykti del leidimo kirsti miška. Dokumentus rytojaus diena atsieme pas Š.

Liudytojas R.M. parode, kad P. Z. su komisijos nariais apžiurejo miška ir nustate, kad sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nera, kad nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais ir suraše apie tai akta. Toks aktas yra pagrindas inspektoriui išduoti leidima kirsti miška arba jo neišduoti. Šiuo atveju leidimas kirsti miška nebuvo galimas. Taciau, išvykus P. Z. , V. M. , V. L. ir Vilniaus rajono agenturos mišku kontroles pareigunas R. Š. iš naujo apžiurejo ta pati miška. Surašytame akte jie nurode, jog vertintas miško plotas yra ne 1,20 ha. o 0,9 ha - tokiu atveju nebutinas P. Z. dalyvavimas. Taip pat apžiuroje dalyvavo miško savininkas G. M. . Po šios apžiuros buvo surašytas miško sanitarines bukles ivertinimo aktas, kuriame nurodyta, jog butinas plynas sanitarinis kirtimas. Remiantis šiuo aktu 2006-07-04 R. Š. išdave leidima, kuriuo leidžiama plynu sanitariniu kirtimu iškirsti 0,9 ha miško. Nelogiška, kad ta pacia diena apžiurejus viena ir ta pati miško plota, butu galima surašyti dvi skirtingas išvadas del miško sanitarines bukles. Jo nuomone, V. M. tikejosi, kad P. Z. pavyks ikalbeti, jog miška reikia iškirsti, bet tai nepavyko, ir del to, išvykus P. Z. , V. M. ikalbejo R. Š. dalyvauti jau kaip komisijos nariui ir priimti sprendima iškirsti miška. M. ir R. Š. pasirašydami miško ivertinimo akta, nesilaike Miško sanitarines apsaugos taisykliu, kuriose nurodyta, jog sergancius medžius galima iškirsti, taciau pirmoji komisija buvo nustaciusi, kad serganciu medžiu nera. Neteisetai buvo iškirstas 0.87 ha miško plotas , del ko padaryta žala valstybei sudaro 26358.75 litus.

Iš liudytojo M. B. parodymu matyti,, kad apie tai, kad Miško sanitarines apsaugos tarnyba apžiurejo miška (duomenys neskelbtini), ir nustate, kad sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nera, jis sužinojo jau po to, kai miškas buvo iškirstas. 2006-07-07 apie 12 valanda jam paskambino departamento direktorius R. M. ir pasake, kad kertamas miškas R. ir nurode vykti i vieta patikrinti. Jis susirado inspektoriu R. Š. , kuris tuo metu atostogavo, ir su juo nuvyko i vieta. Važiuojant R. Š. pasake, kad yra išduotas leidimas miško kirtimui R. . R. Š. kvietesi del to, kad jo aptarnaujama teritorija yra Verkiu girininkija, miškas R. priklauso šiai girininkijai. Atvykes i vieta jis pamate, kad miškas praktiškai jau iškirstas, mediena buvo kraunama i miškoveži, i rietuves, darbininkai tvarke iškirstus medžius. Kirtimo jau nebebuvo prasmes stabdyti, nes viskas jau buvo iškirsta, miško pakraštyje gal buvo like tik keletas medeliu. Tuomet jis sustabde medienos išvežima, kol bus išsiaiškinta situacija, R. Š. jo nurodymu suraše privaloma nurodyma bendrovei ,,F.“ direktoriui A. G. sustabdyti vykdomus darbus, palikti mediena nevežta. Bendroves „O.“ direktorius M. pateike leidima kirsti miška, kuri išraše R. Š. . Leidimu buvo leista iškirsti 0,9 ha, o miško plotas buvo 1,20 ha. Jis viska nufotografavo. Taciau nakti miškas buvo išvežtas. Miške buvo beržu. Medžiai buvo žali, nesausi, medienoje nebuvo jokiu supuvimo ar kitokiu pažeidimu. Bet jis negalejo ivertinti ju kokybes. To specialistas yra P. Z. . 2006-07-07 buvo penktadienis (ne darbo diena, nes ta savaitgali buvo 4 laisvos dienos), po to savaitgalis, del to veiksmai del iškirsto miško buvo atliekami 2006-07-10. Ta diena jis, agenturos inspektorius R. S. , vyresnysis specialistas R. S. nuvyko i iškirsta miška, kur atliko iškirsto miško matavimus - matavo ir skaiciavo kelmus, miško plota. Buvo apskaiciuotas iškirstos medienos kiekis, plotas. 2007 m. liepos menesi buvo sudaryta komisija, kuri tyre ši ivyki, buvo surašyti paaiškinimai, pateikti dokumentai. Jis dalyvavo komisijos svarstyme, kuriame sužinojo, kad ta pacia diena, kai buvo apžiuretas miškas ir surašytas aktas, kuriuo remesi R. Š. išduodamas leidima kirsti miška, Miško sanitarines apsaugos tarnyba buvo apžiurejusi miška ir buvo nustaciusi, kad sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nera. Jis mate akta, kuris buvo surašytas del sanitarines miško bukles 2006-07-03, ir jame buvo nurodyta, kad sanitarinis miško kirtimas butinas. Tas aktas buvo pridetas prie leidimo kirsti miška.

Liudytojas A. B. parode, kad del 2006 metu liepos menesi iškirsto miško (duomenys neskelbtini), Aplinkos ministro pavedimu Valstybines aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas sudare komisija miško kirtimo teisetumui patikrinti, kurios pirmininku buvo paskirtas jis. Kirtaviete buvo apie 1,23 ha ploto, šalia buvo likes neiškirstas miškas, ji nebuvo sutvarkyta. Jis buvo nuvykes i miška, jo apžiureti vizualiai. Mate šviežius kelmus, senu kelmu buvo vienetai. Skaiciavimu ir matavimu jis nedare. Nukirstu medžiu kelmus buvo apskaiciuotas medyno skalsumas, kuris buvo 0,54, o esant tokiam skalsumui miškas negali buti kertamas. Be to, tas miškas buvo II B grupes - rekreacinis miškas, jokiu budu jo kirsti nebuvo galima. Pagal kelmus ir likusias šakas neimanoma nustatyti buvusio miško sanitarines bukles. Taciau komisijos narys P. Z. buvo prieš kelias dienas apžiurejes ta miška ir nustates, kad jo sanitarine bukle yra gera ir sanitarinis to miško kirtimas nerekomenduotinas. Taip pat pagal iškirstu medžiu kelmus buvo apskaiciuotas iškirstos medienos turis - jos buvo 159,75 m³. Skalsumas ir medienos turis buvo tik to ploto, kuriam buvo išduotas leidimas - 0,9 ha, nebuvo skaiciuotas tas plotas - 0,33 ha, kuris buvo iškirstas be leidimo. Šiaip buvo iškirstas visas tas plotas, kurio sanitarine bukle ir buvo prašyta nustatyti - virš 1 ha. Komisija taip pat susipažino su dviem miško sanitarines bukles nustatymo aktais ir kita medžiaga buvusia Vilniaus rajono agenturoje. Agenturoje buvo leidimo kirsti miška antrasis egzempliorius, sanitarines bukles ivertinimo aktas, kuriame nebuvo P. Z. parašo, jie ji ivardijo Tarp dokumentu buvo R. Š. surašytas miško sanitarines bukles ivertinimo aktas. Apžiurejus kirtaviete vizualiai, išnagrinejus dokumentus, komisija padare išvada, kad leidimas kirsti ta miška buvo išduotas neteisetai - to medyno sanitarine bukle buvo nebloga, o tokiu atveju leisti kirsti ta miška buvo netikslinga. Jo manymu, R. Š. , V. M. ir V. L. , žinodami apie pirmojo miško sanitarines bukles nustatymo akta ir jame išdestyta išvada, kad sanitarinis kirtimas nerekomenduotinas, ir surašydami antra miško sanitarines bukles nustatymo akta bei jame irašydami visiškai priešinga rekomendacija del miško kirtimo, pasielge neteisetai, ju veiksmai niekaip nesuderinami su ju atliekamu darbu.

Liudytojas M. I. parode, kad 2006 metais liepos menesi jo viršininkas A. B. nurode išmatuoti kelmus ir biržes (iškirsto ploto) plota, apskaiciuoti medienos turi ir skalsuma iškirstame miške, buvusiame (duomenys neskelbtini). Taip pat jis nurode apskaiciuoti aplinkai padaryta žala. Jis ten nuvyko ir atliko matavimus. Jam tuos matavimus padejo atlikti Vilniaus mišku uredijos uredo pavaduotojas miškininkystei A. V. su „rulete“ ir Vilniaus rajono agenturos darbuotojas R. S. . Šiu dvieju asmenu parašu ant miško apžiuros, matavimu rezultatu nera, nes tik jis atlikinejo matavimo skaiciavimus. Matavimai buvo atlikti 0,87 ha plote. Matavimus atliko vadovaudamasis Aplinkos ministro patvirtinta metodika - matavimo turio lentelemis, Biržiu atrežimo taisyklemis ir kitais norminiais aktais. Pirmiausiai jie pamatavo visa iškirsta plota- 0.87 ha. Iš šio ploto 0.09 ha ploto buvo užversta šakomis - tai valksmos. Jie suskaiciavo ir pamatavo visus šviežius kelmus, išskyrus valksmas, nes po šakomis nesimato kelmu - iš viso suskaiciavo 426 matomus šviežius kelmus. Šiaip tiksliai nustatyti kada medis buvo nukirstas pagal kelma negalima. Be tame miške nusprende, kad medžiai kirsti šiais 2006 metais. Senu kelmu jis nemate. Po to pagal tuos duomenis apskaiciavo medienos turi. Susidare 145,23 m³ medienos. Po to, vadovaudamasis kita numatyta metodika, apskaiciavo medienos turi buvusi visame plote, tai yra prisumavo medienos turi. buvusi valksmose. Iš viso susidare iškirstos medienos 159.75 m³. Tuomet, vadovaudamasis ,,Fiziniu ir juridiniu asmenu neteiseta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkoje“ reglamentuota metodika apskaiciavo aplinkai padaryta žala -23962,50 Lt. Taip pat toje metodikoje yra nurodyta, kad neteisetai iškirtus pusamži medyna yra taikomas 1.1 koeficientas, tokiu budu iš viso susidare 26358,75 Lt žala aplinkai. Po to jis apskaiciavo buvusio miško skalsuma dar papildomai vadovaudamasis skalsumo nustatymo metodika (ji nurodyta miškotvarkos taisyklese). Jo paskaiciavimais buvusio miško skalsumas buvo 0.54. Šie jo medienos turio, skalsumo ir žalos aplinkai paskaiciavimai yra tikslus. Dokumentus su šiais paskaiciavimais jis pateike A. B. . Pagal kelmus neimanoma pasakyti, ar iškirstas medynas buvo sveikas, taciau ant kelmu jokiu ligu požymiu jis nemate, jokiu ligu požymiu nebuvo ir ant šaku. Paklaida matuojant skalsuma pagal kelmus yra, bet tiksliai neatsimena, gal 5-10%. Prie bendro skalsumo nustatymo paklaida nebuvo pridedama, todel, kad yra atliekami tikslus skaiciavimai leistinos paklaidos ribose. Gautas turis buvo padidinamas 10%. 10% yra valksmai kur pamatuoti nebuvo imanoma. Be to parode, kad jie pasižiurejo, ar po šakomis buvo kelmai, taciau ju nebuvo. Ju niekas neispejo, ar skirti naujus kelmus nuo senu. Neatsimena, kad juos butu ispeje, jog tame miške buvo keli kirtimai. Pagal kelmus negalima nustatyti medžiu sanitarines bukles. Galima nustatyti tik ar medis sausuolis, ar ne. Sausuoliu tame miške nebuvo.

Liudytojas R.R. parode, kad komisijoje dalyvavo Miško sanitarines apsaugos tarnybos direktorius P. Z. ir vienas girininkas, apžiurint privatu miška. Ta diena, kai buvo surašytas aktas, P. Z. po akto surašymo buvo užvažiaves pas ji i uredija. P. Z. jam papasakojo, kad buvo nuvykes ivertinti medyno sanitarines bukles. Papasakojo, kad komisijoje dalyvavo V. L. , Vilniaus regiono Mišku kontroles skyriaus viršininkas V. M. ir Vilniaus rajono agenturos inspektorius miškininkas R. Š. , kuris buvo pavaldus V. M. . P. Z. surašyto akto, kur buvo konstatuota, kad medyno skalsumas atitinka keliamiems reikalavimas ir viso ploto plyni sanitariniai kirtimai yra negalimi, tai yra kirtimui nebuvo leista, jis nemate. Be to P. Z. sake, kad medelynas yra nevienalytis, bet atsižvelgiant i miesto salygas jo viso ploto kirsti negalima. Nerekomendavimas kirsti sanitariniam plyniniam kirtimui reiškia, kad iš vienos puses miško kirsti negalima, bet jo dali kirsti galima. Pagal pirmaji akta viso miško plynai kirsti nebuvo galima. Veliau, kuomet buvo kelios išeigines dienos, jis sužinojo, jog buvo iškirstas miškas. Nuvykes ten, tai pamate. Apie antraji surašyta akta, kuri suraše V. M. , R. Š. ir V. L. , jis sužinojo pirmadieni ar antradieni po išeiginiu

Liudytojas J.P. parode, kad 2005 metais jo pažistamas G. M. pasiule jam pirkti miško sklypa, esanti netoli R. kaimo . G. M. , kuriam jis buvo daves igaliojima, tvarke to miško reikalus. G. M. jam buvo sakes, kad miškas yra sergantis. Del miško iškirtimo 2006 m. liepos menesi jis su niekuo nesitare, kiek to miško kirsti ar nekirsti.

Liudytoja T. B. parode, kad nežino kas ir kokiais tikslais iškirto miška, jos sutikimo niekas neklause ir del miško iškirtimo niekas i ja nesikreipe. Ji asmeniškai niekada nesikreipe i jokias instancijas del jai priklausancio miško ivertinimo ar leidimo ji iškirsti. Jokiu pinigu už iškirsta mediena ji negavo ir nieko apie tai nežinojo. Niekam jokiu igaliojimu tvarkyti jos miško reikalu T. B. nera davusi. T. B. pateikus susipažinti prašyma Miško sanitarines apsaugos tarnybai del miško bukles ivertinimo, ji parode, kad susipažinusi su pateiktu jos vardu surašytu prašymu Miško sanitarines apsaugos tarnybai, gali užtikrintai pareikšti, kad toki dokumenta mato pirma karta, apie tokio prašymo surašyma nieko nežino, jo neraše ir ant jo nepasiraše. Kas toki prašyma suraše ir kokiais tikslais, jai visiškai nežinoma. Ji nieko nežino apie jokia Miško sanitarines apsaugos tarnyba, i tokia tarnyba niekada nesikreipe.

Liudytojas R.Z. parode, kad apie 5 metus jie gyvena (duomenys neskelbtini), jo namas yra apie 100 - 150 metru nuo kelio (duomenys neskelbtini). 2006-07-07, apie 11 valanda jam ir žmonai paskambino vaikai ir pasake, kad yra kertamas miškas prie namu. Jiems grižus apie 14 valanda miškas buvo praktiškai visas iškirstas, buvo likes toks kaip išsikišimas iš bendro miško masyvo, beržynas arciau kelio (duomenys neskelbtini). Buvo iškirstas apie 1 ha miško plotas maždaug per viduri viso miško masyvo. Kita diena, tai yra 2006-07-08, jie atsibudo apie 7 val. 30 min. nuo pjuklu garso, pamate, kad toliau kertamas dar neiškirstas beržynas, tvarkoma iškirsta mediena, jie pafotografavo kertama miška. Dar esant miškui, jame nebuvo nudžiuvusiu medžiu, tai kas buvo nudžiuve, buvo išvalyta gal prieš metus. Del iškirsto miško jam yra padaryta moraline žala. labai gaila, kad yra iškirstas miškas, o vietoje jo nera pasodinta nauju medžiu, be to, padaugejo dulkiu, smarkiai padidejo triukšmas nuo kelio (duomenys neskelbtini), del to jis ir jo šeima jaucia diskomforta. Be to, parode, kad miškas buvo sveikas, mišrus, jame augo pušys, beržai. Miško kokybe nebuvo bloga, buvo tik vienas kitas išdžiuves medis, jis ta miška stebejes nuo savo namu, o jame vaikšciojo tik po iškirtimo.

Liudytoja V. Z. dave parodymus analogiškus R. Z. parodymams. Be to, ji parode, jog iki kirtimo ji buvo tame miške, taciau ankstesniu kirtimu ji nepastebejo. Be to tame miške augo pušys, beržai, egles. Šis miškas buvo sveikas. Medžiai dideli, sveiki, daugumoje beržai.

Liudytojas M.G. patvirtino, kad miškas, esantis priešais jo namus, per šventes buvo iškirstas. Jis tuo metu buvo išvykes. Be to, jis parode, jog iki šio kirtimo buvo to miško valymai, tada virsdavo storiausi medžia. Rastus išveždavo, o kelmai likdavo. Be to šis miškas buvo mišrus, vyravo lapuociai, prie plento augo spygliuociai.

Liudytojas E.J. parode, kad 2006 m. liepos menesi per ilgaji savaitgali (Mindaugo karunavimo proga) buvo iškirstas miškas esantis, priešais jo namus. Kirtima jis iš dalies mate. Kviete policija, kitus pareigunus, kurie buvo atvyke i kertama miška. Jam buvo pasakyta, kad miškas kertamas legaliai, bet leidimas išduotas neteisetai. Medžiu kirtimas ir išvežimas vyko toliau. Patvirtino, kad, jog iki kirtimo jis buvo tame miške. Šis miškas buvo tankus, jaukus, senas. Iki šio kirtimo šiame miške vyko kirtimo darbai 1- 2 metus. Bet tai nebuvo ištisiniai kirtimai, tiesiog praretinimai. Be to tame miške augo daugiau pušu, nei beržu. Be to po ankstesniu kirtimu jam teko matyti kelmus. Be to vienas ankstesnis stambesnis kirtimas buvo tada, kad miška kirto 3-4 žmones.

Liudytoja A. J. dave teismui parodymus analogiškus E. J. parodymams. Be to, to miško viduryje augo 40 metu pušys, o priekyje ir gale daugiau aukšti beržai. Šis miškas buvo sveikas. Medžiai nebuvo sergantys. Šiame miške galejo buti ir išvirtusiu medžiu. Žiema vyko miško retinimas. Be to retinimai vyko per paskutini pusmeti iki miško iškirtimo. Taip pat A. J. parode, kad kartu su A. Ž. dalyvavo komisijos posedžiuose, dalyvavo komisijai apžiurint kirtaviete.

Liudytoja V. Z. ikiteisminio tyrimo metu savo iniciatyva pateike kompaktine plokštele su kertamo miško nuotraukomis. Vienoje nuotraukoje matyti neiškirstas miškas, kitose matyti kirtaviete, nukirsti medžiai (t. 1, b.l. 130-137).

Liudytojas A. G. parode, kad jis apie 5 metus užsiima stataus miško supirkimu. Apie menesi prieš 2006-07-04 sutarties sudaryma su G. M. del stataus miško pirkimo - pardavimo (duomenys neskelbtini), jam i mobilu telefona paskambino asmuo prisistates stataus miško pardaveju ir pasiule pirkti miška. Iš G. M. jis suprato, kad jis labai nori parduoti stacia miška, del to su juo užteko susitikti apie pora kartu. Miško pirkimo kaina buvo labai maža, kas pasirode keista. Kirsti miška jis pradejo 2006-07-07. Kirtima vykde „F.“ darbuotojai. G. M. buvo pasakes, kad miško plotas yra apie 0.9 ha. Ta miško plota G. M. buvo parodes ant miškotvarkos projekto. Miškas turejo buti iškirstas plynai.

Liudytojas A. M. parode, kad 2006 metu birželio menesi G. M. paklause, ar jam nereikalinga mediena kurui. G. M. sake, kad greitai susitvarkys dokumentus ir reikes iškirsti mediena. Jam šis jo pasiulymas tiko. Su G. M. apie mediena ir jos kirtima kalbejosi gal du kartus. Jie su G. M. susitare tik del miško pavalymo, - medžiu, tinkamu malkoms, iškirtimo. G. M. ji patikino, kad su dokumentais viskas tvarkoje, viskas legalu. 2006-07-03 po pietu, gal apie 15 valanda, jis susitiko su G. M. Vilniuje prie parduotuves .,N.“, kur suraše susitarima. G. M. pasake, kad miško plotas iš tiesu yra didesnis, kuri kirs kita firma, o yra papildomas 0.33 ha plotas, kuri reiks iškirsti jam ir sutvarkyti kirtaviete, bet tik 0.33 ha ploto. Už tai, kad sutvarkys ta 0,33 ha plota, jie susitare, jog A. M. pasiims ta iškirsta mediena. Visa tai suraše susitarime, kuri jie abu pasiraše. Taip pat G. M. padiktavo miško adresa, savo asmens koda, savo adresa. Leidimo kirsti miška jis nerode, bet garantavo, kad viskas bus tvarkoje, viskas legalu, o jis ir nereikalavo. G. M. jam dar anksciau buvo nurodes ta miško plota iškirsti per išeigines, nes tada buvo keturios išeigines, liepos 6 buvo šventine diena, taciau kodel taip reikia daryti nenurode. Po susitarimo surašymo, 2006 metu liepos 4 ar 5 diena, jis paskambino seseriai ir pasake, kad atsiustu darbininkus kirsti miška. Jai papasakojo, kur jis su darbininkais susitiks. Kaip buvo pasakes G. M. , 2006-07-07 anksti ryte, gal apie kokia 6 valanda, jis susitiko su darbininkais prie miško, kuri reikejo kirsti, iš Dusetu atvažiavo du darbininkai. Kuria miško dali reikia kirsti darbininkams jis žinojo iš G. M. rodytu planu, kuriuose jis jam buvo rodes ta miško dali. Jis darbininkams nurode kirsti miška, taciau neplynai. Ta diena i kirtaviete jis daugiau nevažiavo. Po išeiginiu, 2006-07-10 ar 2006-07-11, jis nuvyko i uredija, kuri yra Smolensko gatveje, veliau i toje pacioje gatveje esancia agentura, kur bendravo su agenturos vedeju M. B. . Kažkuria iš minetu dienu buvo surašytas protokolas, kad jis nelegaliai iškirto miška. Kaip jis suprato, tam ploteliui, kuri jam leido iškirsti G. M. , nebuvo leidimo, jis buvo kaip ir apgautas G. M. . Jis su viskuo sutiko ir sumokejo paskirta bauda - 7000 ar 8000 litu. Be to prieš miško kirtima jis tame miške buvo ir jame mate sausuoliu, padžiuvusiu medžiu, be to miškas gal anksciau buvo valytas.

Liudytojas A. V. parode, kad G. M. prašymu jis renge miškotvarkos projekta del Vilniaus rajone esancio miško valdos, kuris buvo derinamas su R. Š. . Jo darbuotojas G. D. itaksavo (nustate visu medyno rodikliu - medžiu amžius, aukštis, diametras, medyno sudetis) medyna šiam miškotvarkos projektui. G. D. buvo nuvykes i šia miško valda ir parveže visus duomenis projektui. Jis, remdamasis tais duomenimis parenge miškotvarkos projekta. Jis suprojektavo visas imanomas ukines priemones šiai valdai - kraštovaizdžio formavimo kirtimas, nes tai buvo vienintele imanoma ukine priemone valdai esanciai II mišku grupeje. Ukine priemone - plynas kirtimas - buvo neimanomas, nes tai yra II mišku grupe.

Liudytojas G. D. parode, kad miškotvarkos projektas žemes sklypui, esanciam Vanagines (duomenys neskelbtini), buvo eilinis miškotvarkos projektas užsakytas atlikti A. V. imoneje. Jis atliko miško inventorizacija ir numate jame ukine priemone. Šiuo atveju jis numate medyne galima landšaftini kirtima. Tai toks kirtimas, kai po jo lieka toks miškas kaip parkas, turejo likti retas beržynas. Tame medyne dar buvo galimi ir kiti kirtimai, pavyzdžiui sanitariniai pavieniai kirtimai ir kiti, bet jokiu budu nebuvo galimas plynas kirtimas, kadangi miškas buvo rekreacinis. Šiam medynui tinkamiausias buvo landšaftinis kirtimas - kraštovaizdžio kirtimas, kadangi tai buvo rekreacinis miškas. Jis buvo nuvykes i ta miška 2005 metu vasara arba rudeni. Ten buvo beržynas su pavienem pušim, jo amžius buvo 70 metu, 0.6 skalsumo. Tai buvo brandus miškas. Tai buvo pakankamai tvarkingas, niekuo neišsiskiriantis miškas, nebuvo jokiu takeliu, aikšteliu. Medyno plotas buvo 1,2 ha. Jis, atlikdamas taksacija, privalo apžiureti, ivertinti medyna, pamatuoti medžiu skersmeni, aukšti. Vaikšciodamas po miška jis jame nemate nudžiuvusiu medžiu, vejalaužu. Jei šis medynas butu buves ne rekreacines paskirties, o kitokios, pavyzdžiui eksploatacinis, jei jis butu buves ne II grupes, o III ar IV, tai plynas kirtimas butu buves imanomas ir teisetas .

Liudytojas G. L. parode, kad sanitarinio plyno kirtimo biržes brežini braiže jis. I Lietuvos miško savininku asociacija 2006 metu gegužes menesi kreipesi jam nepažistamas vyriškis. Pagal ji, jis, tikriausiai, buvo miško, esancio (duomenys neskelbtini), savininkas. I ji kreipesis žmogus praše atriboti pati medyna. Atribojimas - tai medyno pamatavimas realybeje ir šiu matavimu perkelimas i brežini, tai yra nubraižomas medyno brežinys su tiksliom jo ribom nuo kitu plotu. Toks brežinys dažniausiai braižomas pagrindiniam naudojimui - plyniems kirtimams. Tas vyras pasake, kad ta brežini pateiks Miško sanitarines apsaugos tarnybai. Jis pasake, kad tas brežinys reikalingas plynam kirtimui. Medyna apžiurejo ir matavo jis vienas. Po to tas asmuo , kaip paaiškejo G. M. , atvykes pas ji i kontora pateike kadastrini pažymejima ir valdos plana. Šiame brežinyje irašyta savininke T. B. pas ji nebuvo, jos pavarde iraše iš kadastrinio pažymejimo. Taksoraštyje, kuris sudarytas 2005 metais, yra pažymeta, kad medyno skalsumas yra 0.6. Per metus medyno skalsumas galejo sumažeti. Kai buvo nuvykes matuoti medyno, jis mate, kad vidury jo yra išretejimas, mate senu kelmu. Ties namais iš R. puses medynas buvo tankesnis. Link kelio Vilnius - Moletai buvo beržu eile ir pušys, skalsumas buvo apie 0,6, o vidurinioji dalis, kur augo pušys ir drebules – 0,4 skalsumo. Be to, kita miško dalis buvo kitokio skalsumo. Medyne mate kelias išvartas, keli buvo paversti pakibe, kelios buvo sausos pušys, keli beržai. Jie buvo išsibarste, o ne vienoje vietoje. Mano, kad ten buvo tokiu sausuoliu, išvartu nuo 20 iki 30 medžiu.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka metu liudytojas G. L. atpažino G. M. kaip asmeni, kuris 2006 m. gegužes men. kreipesi i ji ir papraše padaryti medyno brežini (t. 1, b.l. 110-112).

Liudytojas A. V. parode, kad, kiek atsimena, buvo pavesta išsiaiškinti del miško R. kirtimo, buvo sudaryta komisija. Jam buvo pavesta suskaiciuoti kelmus. Jis šiame miške buvo viena karta. Šiame miške buvo viskas iškirsta, like buvo tik kelmai ir valksmai. Šiame miške buvo jis, M. I. , iš regioninio departamento R. S. , inžinierius S. A. . Viskas buvo daroma Valstybines aplinkos apsaugos inspekcijos iniciatyva, jiems reikejo nustatyti iškirsto miško turi. Jam asmeniškai buvo pavesta išmatuoti iškirsto miško turi. Nustatyti skalsuma jiems nebuvo pavesta. Po to, viska suskaiciavo M. I. . Jie „rulete“ matavo paskutinio kirtimo kelmus, valksmas ir lygtai biržes plota, kur buvo busoliai. Kitu matavimo priemoniu jie nenaudojo. Taciau kas nors iš ju galbut galejo iskaiciuoti dar ir ankstesnio kirtimo kelmus. Kas matavo biržes neatsimena. Be to pažeidejas turi dalyvauti matavime, taciau kodel nedalyvavo nežino. Miške buvo atarimai, bet atsimena ne 100 procentu. Jie viska išmatavo, ir kiek pamena lyg tai kuoliukai buvo. Neprisimena ar tais kuoliukais pasitikejo. Be to jie remesi pasiimta taksacine medžiaga, planine medžiaga, kirtimo leidimu. Tame miške jie keturiese matavo kelmus, valksmus, birže. Šiuo metu neprisimena, bet kažkas kelmus lygtai žymejo dažais, o gal ir jis, taciau daug laiko jau praejo. Du žmones apmatavo ploniausias ir storiausias kelmu vietas, po to viska susumavo, o M. I. viska užraše. Ant pažymos buvo pasirašyta visu ju, komisijos keturiu nariu, be to išvada patvirtinta pirmininko A. B. .

Liudytojas R. S. teismui parode, kad jis su R. Š. buvo kolegos Vilniaus rajono agenturoje. Be to, jog atsimena R. miška, nes jame buvo du kartus po iškirtimo. Pirma karta sumatavo, kuomet buvo M. B. , R. S. . Po to, kita karta dar buvo atstovas kuris kirto miška, kažkoks tai direktorius. Jis miške buvo su I., V.. Jis su jais miške matavo kelmus. Vyko sumatuoti savavališkai iškirsto medelyno,. Viršininkas buvo M. B. . Kiek atsimena jis miške kelmus matavo su „rulete“. Buvo daug kelmu. Kai jis matavo kelmus kažkokia moteris reiške nepasitenkinima, kad jis po valksmais kelmus praleido. Ji stebejo, kad butu sumatuoti švieži kelmai. Jie matavo ta birže kur buvo plynai iškirsta, o atribojima padare G. L. . Buvo padarytas valksmo prakirtimas, surašytas plotas, apskaiciuota ir gavosi 0,9 ha. Po miško iškirtimo jis skalsumo nenustatinejo, be to tam yra atskira metodika. Kelmus matavo visi kartu, I. surašydavo viska ka jie jam pasakydavo.

Iš ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, kad ivykio vieta yra apie 200 metru nuo kelio (duomenys neskelbtini), pavažiavus apie 200 metru nuo Vilniaus miesto riba žymincio kelio ženklo, (duomenys neskelbtini). Miško masyve yra iškirstas apie 1,3 ha miško sklypas netaisyklingos staciakampio formos. Stovint iškirstame plote matosi S. gatveje esantys privatus namai ir kelias (duomenys neskelbtini). Kirtaviete nesutvarkyta, yra medžiu šaku (t. 1. b.l. 33-39).

2006-07-20 pažymoje, pridetoje prie 2007-01-19 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento prašymo Nr. VR-1.7-269 pradeti tyrima, konstatuota, kad 2006-07-03 P. Z. , dalyvaujant V. M. , V. L. ir vienam iš savininku J. P. , apžiurejo miško valda privaciame miške kv. 63, skl. 7 ir suraše akta apie tai, jog medyna kirsti plynais sanitariniais kirtimais nerekomenduojama. Miško apžiurejime dalyvavo ir R. Š. . Išvykus P. Z. , V. M. , R. Š. , V. L. , dalyvaujant savininku igaliotam asmeniui G. M. , suraše miško sanitarines bukles ivertinimo akta, kuriame nurode, jog miške, esanciame 63 kv. 7 sklype, 0.9 ha plote butinas plynas sanitarinis kirtimas. 2006-07-04 vadovaudamasis pastaruoju aktu R. Š. išraše leidima Nr. 0274553 kirsti miška. 2006-07-04 G. M. pasiraše stataus miško pirkimo ir pardavimo sutarti su UAB „F.“, o 2006-07-03 raštu susitare su UAB „O.“ direktoriumi A. M. del medienos iškirtimo, kirtavietes išvalymo ir medienos išvežimo iš privataus miško 0.3 ha plote. 2006-07-07 UAB „F.“ pradejo kirtimo darbus 0,9 ha plote, o UAB „O.“ - 0.3 ha plote. UAB „O.“ direktorius A. M. už neteiseta kirtima nubaustas administracine tvarka, paskiriant jam 3000 Lt bauda. Pažymos išvadose konstatuota, kad privataus miško 1.2 ha sklype (II B mišku grupe), esanciame (duomenys neskelbtini), vadovaujantis mišku istatymo 3 str. 3 p. ir miško sanitarines apsaugos taisykliu 39 p. reikalavimais, plynu sanitariniu kirtimu, miško kirtimas pagal medyno sanitarine bukle nebuvo tikslingas. Taip pat prie prašymo pridetame „Aplinkai padarytos žalos paskaiciavime“ konstatuota, kad del iškirsto 0,87 ha miško ploto padaryta 26358,75 litu žala aplinkai (t. 1. b.l. 1, 5-24).

UAB „F.“ 2007-05-05 raštu pateike 2006-07-04 medienos pirkimo akta ir 2006-07-04 stataus miško pirkimo ir pardavimo sutarti Nr. FA 06/07/01 pasirašytus tarp UAB „F.“ direktoriaus A. G. ir G. M. (t. 1, b.l. 139-141).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2007-10-19 raštu Nr. VR-1.7-2748 pateike 2006-07-03 susitarimo del miško paskirties žemes sutvarkymo tarp G. M. ir A. M. kopija (t. 2, b.l. 20-21).

Miško sanitarines apsaugos tarnybos direktorius P. Z. pateike T. B. vardu parašyta prašyma ivertinti miško, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bukle. 2005-09-21 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išraša, miško žemes plana ir taksorašti, kuriame suformuota ukine priemone - ,,kraštovaizdžio kirtimai“ (kopijas). Taip pat pateike 2006-05-29 sanitarinio plyno kirtimo brežini, kvartalo Nr. 63, sklypo Nr. 7A (kopija) ir 2006-07-03 medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, ivertinimo akta, kuriame konstatuota, kad komisija, susidedanti iš P. Z. , V. M. ir V. L. , nustate, jog medyno, unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), skalsumas nevienodas, sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nera, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais (t. 1, b. 1. 147-151).

Miško sanitarines apsaugos tarnyba 2007-04-25 raštu Nr. Rl-075 informavo, kad medyno sanitarine bukle vertinanti komisija surašo pažyma pagal Miško sanitarines apsaugos taisykliu reikalavimus, 2006-07-03 surašytas aktas del miško, esancio (duomenys neskelbtini), bukles iš esmes ir yra reikalaujama pažyma (t. 1. b.l. 153).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentura 2007-05-08 raštu Nr. NR-8.6-182 informavo, kad 2005-02-17 buvo išduotas leidimas Nr. 078599 sanitariniam kirtimui ir 2006-01-25 leidimas Nr. 000144 kraštovaizdžio formavimo kirtimui miške, esanciame (duomenys neskelbtini), prie rašto pridedamos leidimu kopijos, iš kuriu matyti, kad juos išdave R. Š. (t. 1, b.l. 159-170).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentura pateike R. Š. pareigybes aprašyma (kopija), kurio 7 p. nurodyta funkcija ivertinti kontroliuojamu mišku bukle, 10 p. - išduoti leidimus kirsti miška, taip pat pateike Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agenturos nuostatus (kopija), kuriu 5.1 p. nurodyta funkcija vykdyti valstybine aplinkos apsaugos ir gamtos ištekliu naudojimo kontrole Vilniaus rajono teritorijoje, 6.6 - kontroliuoti, kaip laikomasi Mišku istatymo, ir atlikti valstybine visu nuosavybes formu mišku bukles naudojimo, atkurimo ir apsaugos kontrole. Leidimu kirsti miška savininkui registravimo žurnale (kopija) užregistruota, jog 2006-07-04 T. B. išduotas leidimas Nr. A024553 kirsti miška, taip pat Vilniaus rajono agentura pateike: 1) 2006-07-04 leidima serija A. Nr. 024553 kirsti miška, esanti (duomenys neskelbtini), išrašyta R. Š. remiantis miško sanitarines bukles ivertinimo aktu. Leidima gavo G. M. . 2) 2006-07-03 miško sanitarines bukles ivertinimo akta, kuriame komisija, susidedanti iš R. Š. , V. M. , V. L. ir G. M. , konstatavo, jog 0,9 ha miške, esanciame 63 kvartale. 7 sklype, butinas ištisas plynas sanitarinis kirtimas. 3) biržes taksavimo lapas, sudarytas A. G. 2006-07-02. 4) kirstinu medžiu taškavimo lapas, sudarytas A. G. . 5) brežinys del plynu sanitariniu kirtimu (duomenys neskelbtini), 11 B mišku grupe, plotas 0,9 ha, sudarytas A. G. . 6) igaliojimas G. M. (kopija) (t. 1, b.l. 171-199).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2007-04-02 raštu Nr. VR-1.7-1021 informavo, kad numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu medyno bukles ivertinimo tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-26 isakymu Nr. Dl-141 patvirtintos Miško sanitarines apsaugos taisykles. Taip pat pranešama, jog 2006-12-21 isakymu P-255 už šiurkštu tarnybini nusižengima, numatyta valstybes tarnybos istatymo 29 str. 6 d. 1, 4, 8 p. V. M. skirta tarnybine nuobauda - atleidimas iš pareigu. Prie mineto rašto pridetoje 2006-08-22 komisijos išvadoje konstatuota, kad privataus miško 1.2 ha sklype, esanciame (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos mišku istatymo 3 str. 3 d. ir miško sanitarines apsaugos taisykliu 39 p. reikalavimais, plynu sanitariniu kirtimu miško kirtimas pagal medyno sanitarine bukle nebuvo tikslingas. Taip pat konstatuota, kad R. Š. , surašant medyno bukles ivertinimo akta 0,87 ha miško valdos plotui bei iforminant leidima kirsti miška pažeide mišku istatymo 3 str. 3 d., miško sanitarines apsaugos taisykliu 39 p. ir taip netinkamai atliko savo tarnybines pareigas. 2006-08-08 isakymu Nr. P-127 R. Š. atleistas iš einamu pareigu savo noru. V. M. pareigybes aprašymo 6.2 p. numatyta funkcija kontroliuoti kaip laikomasi aplinkos apsaugos ir mišku istatymu, ir atlikti valstybine visu nuosavybes formu mišku bukles, naudojimo, atkurimo ir apsaugos kontrole; 6.4 p. - teikti metodine pagalba ir kontroliuoti miestu ar rajonu agenturu veikla mišku bukles, naudojimo ir kitose srityse; 6.5 - ivertinti kontroliuojamu mišku bukle; 6.6 - kontroliuoti, kaip laikomasi miško pagrindiniu kirtimo patvirtintu normu tvarkos. Mišku kontroles nuostatuose, patvirtintuose 2005-12-20 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus isakymu Nr. V-129, numatytos panašios funkcijos kaip ir V. M. pareigybe aprašyme (t. 2. b.l. 3-18).

2009-04-27 miškininko specialisto, miškininkystes mokslu daktaro N. K. išvadoje konstatuota, kad sanitarinis miško kirtimas (plynas ar neplynas) vykdomas, jei medyne yra stipriai pažeistu egliu, iškertant šias egles, o kitais atvejais sanitariniu kirtimu vykdyti neprivaloma. Plynas sanitarinis kirtimas yra didesnio kaip 0,1 ha ploto pažeisto medyno iškirtimas plynai nepriklausomai nuo medyno amžiaus. Plyni sanitariniai kirtimai vykdomi medynuose, kuriuose miško sanitarines apsaugos priemonemis neimanoma pagerinti medyno sanitarines bukles, taip pat medynuose, kuriuose atlikus atrankinius sanitarinius kirtimus, liktu 0.4 ir mažesnis medyno skalsumas. Remiantis Lietuvos Respublikos mišku istatymo 3 str. 3 d. 2 p. II B mišku grupes (rekreaciniuose) miškuose leidžiami visu rušiu sanitariniai miško kirtimai, o remiantis to paties straipsnio 6 d. plynu sanitariniu kirtimu plotas neribojamas. Pagal Mišku valstybes kadastro duomenis, plynu sanitariniu kirtimu buvo iškirstas (duomenys neskelbtini) auges apie 70 metu amžiaus 0.6 skalsumo grynas beržynas (10B) su labai maža kitu rušiu priemaiša ir 0,3 skalsumo antruoju ardu, susidedanciu iš klevo, liepos ir egles. Teises aktu, o taip pat miškininkystes teorijos nuostatos nenumato butinybes toki medyna kirsti plynu sanitariniu kirtimu. Pagal II mišku grupei nustatyta minimalu beržynu pagrindiniu miško kirtimu amžiu toks medynas dar turejo buti auginamas iki pasieks 91 metu amžiu ir tik tuomet kertamas neplynais pagrindiniais miško kirtimais, siekiant atkurti nauja miško karta ar iš esamo antrojo ardo suformuoti nauja medyna. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad 2006-07-03 medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo aktas surašytas tam igaliojimus turinciu specialistu (P. Z. , V. M. , V. L. ). Šis aktas atitinka tuo metu galiojusiu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 42 p. nurodytus reikalavimus. Šiame akte ir jo priede esantys irašai aiškus ir nedviprasmiški: nustatyta, kad visame 63 kv. 7a sklype sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nera ir šio sklypo nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais, priede nurodyta dvieju apskaitos bareliu informacija patvirtina pateiktas išvadas, nes visi apskaityti ir vertinti medžiai priskirti nekertamiems sanitariniais kirtimais, t. y. tokiems, kurie yra sveiki arba nusilpe, taciau nedžiustantys. Remiantis šiuo konkreciu atveju surašytu aktu ir jo priedu negalima išduoti leidimo kirsti miška. Trukumas yra tai, kad žiniarašti turejo pasirašyti visi komisijos nariai, taciau pasiraše tik P. Z. . Specialistas nurode, kad 2006-07-03 Miško sanitarines bukles ivertinimo aktas (surašytas R. Š. ) pagal pavadinima ir turini tik iš dalies atitinka tuo metu galiojusiu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 40 ir 42 p. nurodytiems reikalavimams numatyti kirsti plynais sanitariniais kirtimais medyno ivertinimo aktui (pažymai). Šiame akte nurodoma medyno taksacine charakteristika ir konstatuojamas plyno kirtimo butinumas 0,9 ha plote, taciau nera nurodyti medynu džiuvima sukele veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ukines priemones gretimuose medynuose. Kadangi medyno plotas nurodomas mažesnis kaip 1 ha, todel aktas pasirašytas tam igaliojimus turinciu specialistu V. M. , R. Š. , V. L. . Šiuo atveju žiniarašcio pildyti nereikejo, kadangi medyno plotas yra iki 1 ha. Akte konstatuojama, kad 15 proc. beržu yra pažeisti (bedžiustantys arba išreteje), kuo ir grindžiamas sanitarinio kirtimo butinumas. Taciau bedžiustanciu arba išretejusiu beržu kirsti sanitariniais kirtimais nebutina, nes jie nekelia gresmes likusio medyno, o taip pat aplinkiniu miško ekosistemu sanitarinei buklei. Tuo metu galiojusiu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 30 p. nustatyta, kad sanitariniais miško kirtimais turi buti iškertamos žaliu egliu vejovartos, vejalaužos, sniegalaužos ir stipriai pažeisti medžiai. Kitu rušiu medžiu ir visu rušiu sausuoliu iškirtimas nebutinas. Todel tiriamuoju atveju nebutinas ne tik plynas sanitarinis, bet ir neplynas sanitarinis kirtimas. Specialisto teigimu, šio akto pagrindu negalima išduoti leidimo kirsti miška plynu sanitariniu kirtimu. Sprendima išduoti ar neišduoti leidima kirsti miška plynu sanitariniu kirtimu priimanciam pareigunui reikejo vadovautis 2006-07-03 medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo aktu. Leidimas kirsti miška iš esmes atitinka leidimu kirsti miška išdavimo tvarkos aprašo reikalavimus. Išvadoje taip pat nurodoma, jog kadangi kirtimas plynasis, tai gali buti iškertami visi tame plote augantys medžiai, iskaitant ir sveikuosius, o taip pat ir pušis, taciau negali buti iškertami biologinei bei kraštovaizdžio ivairovei išsaugoti skirti ne mažiau kaip 7 medžiai 1 ha, kaip tai nustatyta tuo metu galiojusiu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 31 punkte. Šie nekertami medžiai turejo buti pažymeti atrežiant birže kirtimui, ivardinti biržes atremimo dokumentuose, o taip pat nurodyti leidime kirsti miška eiluteje „Ypatingos salygos“, kaip tai nustatyta Leidimu kirsti miška išdavimo tvarkos aprašo 17.10 punkte (t. 4, b.l. 102-106).

Specialistas N. K. teisme šia išvada patvirtino. Be to, patvirtino, kad irašai 2006 m. liepos 3 d. Medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo akte yra aiškus ir nedviprasmiški. Išvada, kad sanitarinio kirtimo vykdyti nereikia, nerekomenduojama. Nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais – jokiais sanitariniais kirtimais, ne tik plynais. Žiniaraštis surašytas teisingai. Jisai tik nepasirašytas visos komisijos. Nors Miško sanitarines bukles ivertinimo akte nurodoma, kad 15 procentu yra džiustanciu medžiu, taciau tai nera pagrindas plynam sanitariniam kirtimui. Tai, kad beržai nusilpe ar pažeisti, nesuteikia pagrindo kirsti plynu sanitariniu kirtimu. Be to, po plyno sanitarinio kirtimo lieka plyne, išskyrus biologinei ivairovei paliekamus medžius. Vykdant plyna kirtima galejo buti iškirstos 97 pušys. Šiuo atveju išvis neturejo buti išduotas plynam sanitariniam kirtimui (t.5, b. l. 52-59).

2009-05-05 specialisto Lietuvos nepriklausomu medienos matuotoju asociacijos pirmininko E. P. išvadoje nurodyta, kad medynu skalsumas rodo, kiek aplinkos salygos, dirvožemio potencinis našumas panaudojami medienai išauginti, sukaupti, nurodomi skalsumo nustatymo metodai. Tiksliausiai 63 kv. viso 7 skl. skalsumas buvo nustatytas pagal augancius, dar neiškirstus medžius ir sieke 0.6 + 15 proc. (2005-12-09 Valstybines aplinkos apsaugos inspekcijos patvirtintas individualios valdos miškotvarkos projektas, autorius G. D. ). 2006-07-20 Aplinkos ministro pavedimu sudaryta komisija nustate iškirstos 63 kv. 7 skl. 0.87 ha ploto dalies skalsuma pagal kelmus - 0,54 +20 proc. 2009-04-30 apžiurejus iškirsta sklypo dali naturoje, nustatyta, kad pakartotinas iškirstos sklypo dalies skalsumo nustatymas pagal esancius kelmus netikslingas, nes dalis kelmu yra apire. Tiksliau nustatyti medyno skalsuma pagal kelmus, nei jis buvo nustatytas Aplinkos ministro pavedimu sudarytos komisijos, šiuo metu neimanoma. Ši komisija nustatant skalsuma pagristai i plota itrauke valksmus ir iškirstas 97 pušis, kadangi valksmai ir iškirstos pušys yra sudetine iškirstos biržes dalis. Specialisto išvadoje konstatuota, kad perskaiciuotas žalos aplinkai dydis butu 23004 Lt (t. 4, b.l. 108-115).

Specialistas E. P. teisme šia išvada patvirtino. (t.5, b. l. 38-45, 78-81).

Liudytoju nurodomas aplinkybes patvirtina dokumentai-daiktai, turintys reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti: 1. Prašymas Miško sanitarines apsaugos tarnybai T. B. vardu (kopija); 2. 2005-09-21 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašas (kopija); 3. 2005-11-28 miško žemes planas (kopija); 4. Taksoraštis; 5. 2006-07-03 medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, ivertinimo aktas, surašytas P. Z. ; 6. 2006-05-29 sanitarinio plyno kirtimo biržes brežinys (kopija); 7. 2006-07-04 leidimas kirsti miška N r. 024553, esanti (duomenys neskelbtini); 8. 2006-07-03 miško sanitarines bukles ivertinimo aktas (surašytas R. Š. ); 9. 2006-07-02 biržes taksavimo lapas; 10. Kirstinu medžiu taškavimo lapas; 11. Brežinys, braižytas A. G. ; 12. 2005-08-02 igaliojimas (kopija); 13. Liudytojos V. Z. pateikta kompaktine plokštele „Epro“ su miško, esancio (duomenys neskelbtini), nuotraukomis.

Teiseju kolegija, priešingai nei apylinkes teismas skundžiamame nuosprendyje, ivertinusi aukšciau išdestytu irodymu visuma, daro išvada, jog byloje irodyta, kad R. Š. ir V. M. piktnaudžiavo tarnybine padetimi, suklastojo 2006-07-03 miško sanitarines bukles vertinimo akta ir panaudojo ši žinomai suklastota dokumenta, del ko buvo padaryta dideles žalos aplinkai ir valstybei.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamaji nuosprendi, neivertino byloje esanciu liudytoju parodymu tiek del miško bukles, tiek ir del medyno numatomo kirsti plynu sanitariniu kirtimu akto bei žiniarašcio surašymo aplinkybiu, ju turinio teisingumo. Byloje yra nustatyta, kad miško valda, esanti (duomenys neskelbtini), 2006-07-03 buvo apžiureta komisijos, susidedancios iš Miško sanitarines apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z. , Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mišku kontroles skyriaus vedejo V. M. ir valstybes imones Vilniaus mišku uredijos Verkiu girininkijos girininko V. L. . Kaip matyti iš V. M. bei liudytoju parodymu miško valdos apžiuroje kartu su komisija dalyvavo ir R. Š. . Kaip paaiškino P. Z. , apžiuros metu jei apejo miško plota, apžiurejo medžius. Kiaurai miškas nepersimate, bet matesi pakankamai didelis plotas, kad butu galima apžiureti miška. Galima buvo matyti apie 20-30 metru. Miškas buvo sveikas. Po to jis pasirinko du po 0.015 ha miško plotus, kuriuose suskaiciavo medžius ir ivertino kiekvieno ju sanitarine bukle. Nustate, jog miškas yra apie 70 metu amžiaus, miško skalsumas apie 0,6, vidutinio tankumo, sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nera. Jis niekur nepastebejo jokiu išoriniu ligu ar kenkeju. Išsake šia nuomone kitiems dalyvavusiems asmenims, kad miškas sveikas, viskas tvarkoje. Del to niekas iš komisijos nariu neprieštaravo. R. Š. visa laika buvo kartu ir girdejo padaryta išvada. Prie automobilio P. Z. suraše medyno, numatomo kirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo akta, kur nurode, kad nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais, nes sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nebuvo rasta. P. Z. garsiai perskaite akta, komisijos nariai ji pasiraše. Šiuos savo parodymus P. Z. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu, kur nurode, kad jis su R. Š. apejo visa ta plota aplink kvadratu, o paskui, einant iš kairiojo kampo link dešiniojo istrižai, atmatavo du barelius – viena nuo kito ir miško ribu maždaug už 50-60 metru; bareliuose suskaiciavo ir ivertino medžius. Tai kartu paneigia išteisintuju aiškinimus, kurie ,be to, buvo pateikti tik byla nagrinejant teisme, kad P. Z. apžiurejo tik ta dali miško, kuri esanti dešiniau, arciau plento (duomenys neskelbtini), kad dalis bareliu buvo kitame miške. Nurodomus P. Z. parodymus iš esmes patvirtino V. L. , kuris tiek apklausiamas liudytoju, tiek ir 2006-07-12 surašytame pasiaiškinime nurode, kad komisija ejo i beržyna, vaikšciojo , apžiurejo miška. Buvo surašytas aktas, kad sanitariniam kirtimui nerekomenduojama, jis pagarsintas, po ko komisija pasiraše.

Pirmosios instancijos teismas padare nepagristas išvadas, kad P. Z. surašytas medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo aktas yra su dideliais trukumais, kad jame užfiksuoti duomenys neatitinka tikroves bei tai, kad stipriai nusilpes medis turi buti skubos tvarka nukirstas, kad neapkrestu kitu medžiu. 2009-04-27 miškininko specialisto, miškininkystes mokslu daktaro N. K. išvadoje, kuria specialistas palaike teisme, nurodoma, kad nors numatomu iškirsti plynais sanitariniais kirtimais medynu medžiu bukles ivertinimo žiniarašti turejo pasirašyti visi komisijos nariai, o pasiraše tik P. Z. , taciau 2006-07-03 medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo aktas surašytas tam igaliojimus turinciu specialistu (P. Z. , V. M. , V. L. ), jis atitinka tuo metu galiojusiu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 42 p. nurodytus reikalavimus. Šiame akte ir jo priede esantys irašai aiškus ir nedviprasmiški: nustatyta, kad visame 63 kv. 7a sklype sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nera ir šio sklypo nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais, priede nurodyta dvieju apskaitos bareliu informacija patvirtina pateiktas išvadas, nes visi apskaityti ir vertinti medžiai priskirti nekertamiems sanitariniais kirtimais, t. y. tokiems, kurie yra sveiki arba nusilpe, taciau nedžiustantys. Liudytojas P. Z. patvirtino, kad apžiurint miška buvo pasirinkti du po 0.015 ha miško plotai, kuriuose suskaiciavo medžius ir ivertino kiekvieno ju sanitarine bukle. Tai, kad buvo atliekami skaiciavimai patvirtino ir R. Š. , kuris nurode, kad jie visi ejo i miška, P. Z. kažka rašesi, matavosi barelius. Tai rodo, kad buvo atliekami matavimai, apžiurima miško bukle, P. Z. dare užrašus, kaip to reikalaujama Miško sanitarines apsaugos taisykliu 41 punkto nuostatos. Kolegija kartu atsižvelgia i tai, kad medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo akte nurodomas priedas yra bareliu žiniaraštis. Numatomu iškirsti plynais sanitariniais kirtimais medynu medžiu bukles ivertinimo žiniaraštis yra kitoje 2006-07-03 medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo akto, pasirašyto komisijos, tame tarpe ir V. M. , puseje. Tai parodo, kad šis žiniaraštis buvo surašytas komisijai apžiurint miško plota, bei paneigia išteisintuju aiškinimus, jog jie nežinantys, kada ir kaip buvo surašytas šis žiniaraštis, nežinantys jo turinio. Kaip matyti iš žiniarašcio, P. Z. parodymu, 2009-04-27 specialisto išvados, dviejuose 0,015 ha (kaip paaiškino P. Z. , žiniaraštyje per suklydima buvo nurodyti 0,15 ha ploto bareliai, buvo padaryta rašybos klaida, nes iš tiesu buvo apžiureti du po 0,015 ha ploto bareliai) ploto bareliuose buvo nustatyti I, II, III kategorijos (grupes) pagal bukle medžiai. Tokie medžiai (tame tarpe ir labai nusilpe medžiai) nekertami. Kadangi sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu iš viso nenustatyta, specialistas pateike išvada, kad tiriamuoju atveju nebutinas ne tik plynas sanitarinis, bet ir neplynas sanitarinis kirtimas. Todel nagrinejamu atveju nebuvo galima išduoti leidimo kirsti miška.

Tuo tarpu 2009-04-27 specialisto išvadoje nurodoma, kad 2006-07-03 Miško sanitarines bukles ivertinimo aktas (surašytas R. Š. ) pagal pavadinima ir turini tik iš dalies atitinka tuo metu galiojusiu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 40 ir 42 p. nurodytiems reikalavimams numatyti kirsti plynais sanitariniais kirtimais medyno ivertinimo aktui (pažymai). Šiame akte nurodoma medyno taksacine charakteristika ir konstatuojamas plyno kirtimo butinumas 0,9 ha plote, taciau nera nurodyti medynu džiuvima sukele veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ukines priemones gretimuose medynuose. Nors akte konstatuojama, kad 15 proc. beržu yra pažeisti (bedžiustantys arba išreteje), taciau bedžiustanciu arba išretejusiu beržu kirsti sanitariniais kirtimais nebutina, nes jie nekelia gresmes likusio medyno, o taip pat aplinkiniu miško ekosistemu sanitarinei buklei. Tuo metu galiojusiu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 30 p. nustatyta, kad sanitariniais miško kirtimais turi buti iškertamos žaliu egliu vejovartos, vejalaužos, sniegalaužos ir stipriai pažeisti medžiai. Kitu rušiu medžiu ir visu rušiu sausuoliu iškirtimas nebutinas. Todel specialisto teigimu, šio akto pagrindu negalima buvo išduoti leidimo kirsti miška plynu sanitariniu kirtimu. Sprendima išduoti ar neišduoti leidima kirsti miška plynu sanitariniu kirtimu priimanciam pareigunui reikejo vadovautis 2006-07-03 medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo aktu, surašytu P. Z. . Kartu kolegija, vertindama specialisto išvadas del 2006-07-03 Miško sanitarines bukles ivertinimo akto (surašyto R. Š. ) atsižvelgia ir i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje administracineje byloje Nr. A146-672/2008, konstatuotas aplinkybes, kur nurodoma, kad sistemiškai aiškinant Mišku istatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir Miško sanitarines apsaugos taisykliu 39 punkto turini galima daryti išvada, kad del II B grupes (rekreacinio) miško (koks buvo nagrinejamu atveju iškirstas miškas) sanitarinio kirtimo yra numatyta alternatyva pirmuma teikiant atrankiniam sanitariniam kirtimui, o plynas sanitarinis kirtimas galimas tik tuo atveju, jei medyno sanitarine bukle yra tokia bloga, sudarkyta stichiniu arba biotiniu veiksniu, kad kitomis miško sanitarines apsaugos priemonemis neimanoma ja pagerinti. Taigi, surašant medyno sanitarines bukles ivertinimo akta (tuo labiau del II B grupes (rekreacinio) miško), kad yra butinas plynas sanitarinis kirtimas, tokia išvada turi buti pagrista ir motyvuota atsižvelgiant i Mišku istatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, t.y. turi buti paneigta atrankinio sanitarinio kirtimo alternatyva ir pateikta motyvuota išvada, kad plynas sanitarinis kirtimas yra vienintele ir butina miško sanitarines apsaugos priemone. Kaip matyti, iš 2006 m. liepos 3 d. akto (del 0,9 ha), ji surašant Mišku istatymo 3 straipsnio 3 dalimi nebuvo remtasi. Irašas akte „bedžiustantys arba išreteje“ neatskleidžia veiksniu, kurie gali sukelti medyno džiuvima ir nepagrindžia išvados, kad plynas sanitarinis kirtimas yra vienintele ir butina sanitarines apsaugos priemone. Byloje nera jokiu irodymu, kad 2006 m. liepos 3 d. medyna paveike koks nors stichinis ar kitas veiksnys, o visuotinai aišku, kad medyno sanitarine bukle pati savaime ta pacia diena negalejo pasikeisti taip, kad galimybes atlikti plyna sanitarini kirtima vertinimo aspektu butu galima daryti iš esmes priešingas išvadas, kaip tai buvo padaryta nagrinejamu atveju. Taigi, 2006 m. liepos 3 d. akte (del 0,9 ha), kuri pasiraše R. Š. ir V. M. ir kuriuo remiantis buvo išduotas leidimas kirsti miška, nera pateikti argumentai, kurie objektyviai pagristu pateikta išvada (Mišku istatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto, Miško sanitarines apsaugos taisykliu 39 punkto aspektais), kad plynas sanitarinis kirtimas buvo butinas (t. 4 b.l. 83-97).

R. Š. teigimu, 2006-07-03 Miško sanitarines bukles ivertinimo akte užfiksuota miško bukle (15 procentu beržu yra pažeistas (bedžiustantys arba išreteje), iškirtus sanitarini kirtima medyno skalsumas liktu 0,3, todel 0,9 plote butinas plynas sanitarinis kirtimas) buvo konstatuotas pakartotinai apžiurejus miška. Taciau V. M. nurode priešingas aplinkybes, kad 0,9 ha miško plotas iš naujo apžiurimas nebuvo, iš naujo niekas nieko nematavo, neskaiciavo. Tai, kad miškas pakartotinai nebuvo apžiuretas, nebuvo atliekami jokie kiti miško matavimai ar skaiciavimai iš esmes parode ir liudytojas V. L. . Tai rodo, kad 2006-07-03 Miško sanitarines bukles ivertinimo akte užfiksuota miško bukle, jo skalsumas neva atlikus sanitarini kirtima – 0,3, yra visiškai nepagristas, konstatuotas neatlikus miško apžiuros, jokiu matavimu, skaiciavimu. Neparemtas jokiais objektyviais duomenimis. Tuo tarpu, vykdant aplinkos ministro 2006-07-10 pavedima „Del komisijos sudarymo privataus miško kirtimo teisetumui patikrinti“, Valstybines aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko 2006 m. liepos 11 d. isakymu Nr. 1A-53 sudarytos komisijos pirmininko Valstybines aplinkos apsaugos inspekcijos Mišku kontroles skyriaus vedejo A. B. nurodymu buvo išmatuotas iškirsto miško biržes plotas, išmatuoti kelmai, apskaiciuotas medienos turis ir skalsumas. Matavimus atlikos M. I. , A. V. , R. S. . Šie liudytojai patvirtino, kad kiekvienas iš ju pamatavo tik naujai iškirstu medžiu kelmus, senu kelmu neskaiciavo ir nematavo. Kas rodo, kad buvo pamatuoti ir užfiksuoti tik naujai nukirstu medžiu kelmai. O veliau šiu pamatavimu pagrindu, pagal turimus duomenis M. I. paskaiciavo medienos turi, buvusio miško skalsuma, padaryta žala aplinkai. Liudytojas M. I. patvirtino, kad pagal turimus duomenis jis apskaiciavo buvusio miško skalsuma vadovaudamasis skalsumo nustatymo metodika, kuri yra nurodyta miškotvarkos taisyklese. Jo paskaiciavimais buvusio miško skalsumas buvo 0,54. Jo atlikti medienos turio, skalsumo ir žalos apskaiciavimai yra tikslus. Šiuos savo paskaiciavimus jis perdave 2006-07-10 aplinkos ministro pavedimu sudarytai komisijai. Kolegija neturi pagrindo abejoti atliktu matavimu bei paskaiciavimu tikslumu bei teisingumu. Skaiciavimus atliko kompetentingas, turintis tam butinas žinias pareigunas – Valstybines aplinkos apsaugos inspekcijos Mišku kontroles skyriaus vyresnysis inspektorius. Apskaiciuoto skalsumo teisinguma patvirtino ir specialistas E. P. tiek 2009-05-05 duodamas išvada, tiek ir apklausiamas teisme. 2009-05-05 specialisto išvadoje yra nurodoma, kad tiksliau nustatyti medyno skalsuma pagal kelmus, nei jis buvo nustatytas LR aplinkos ministro pavedimu (2006-07-10) sudarytos komisijos (o tiksliau M. I. ), šiuo metu neimanoma. Nustatant skalsuma pagristai i plota itraukti valksmai ir iškirstos 97 pušys, kadangi valksmai ir iškirstos pušys yra sudetine iškirstos biržes dalis. Atsižvelgtina ir i tai, kad M. I. paskaiciuotas miško skalsumas (0,54) iš esmes atitinka 2006-07-03 Medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo akte užfiksuota miško skalsuma – 0,6.

Kolegija kartu vertina tai, kad 2006-07-03 Miško sanitarines bukles ivertinimo akto (surašyto R. Š. ) turinio neteisinguma patvirtino ir liudytojas V. L. , kuris nurode, kad, išvykus P. Z. , R. Š. pasake, kad nežinas ka atsakyti pareiškejui, gal reikia rašyti, kad miškas yra išretintas. Jis R. Š. surašytoje pažymoje pasiraše, jos neskaites, nes neturejo akiniu, - juos buvo pamiršes, ir be to pasitikedamas V. M. , kad cia konstatuojama padetis ir nesiuloma kirsti, ir kad šis aktas nera juridinis dokumentas miško kirtimo leidimui išrašyti. Tai patvirtina, kad tarp V. L. ir išteisintuju V. M. bei R. Š. nevyko jokia kalba del papildomo miško valdos mažesnio ploto apžiuros ir ivertinimo, o tuo labiau konstatavimo tokios miško bukles, jog butinas miško plynas sanitarinis kirtimas.

Kaip matyti iš liudytoju R. Z. , V. Z. , M. G. , E. J. , A. J. , kurie gyvena priešais iškirsta miško sklypa, parodymu, miškas buvo sveikas, medžiai dideli, sveiki, daugumoje beržai. Miške pusmeti iki iškirtimo vyko retinimai, buvo išvalyti nudžiuve medžiai. Liudytojas A. V. parode, kad G. M. prašymu renge miškotvarkos projekta del Vilniaus rajone esancios miško valdos. G. D. 2005 metu vasara ar rudeni buvo nuvykes i miška, ji itaksavo (nustate visus medyno rodiklius – medžiu amžiu, aukšti, diametra, medyno sudeti). Buvo nustatyta, kad miškas priklauso II mišku grupei; šiam medynui tinkamiausias buvo landšaftinis kirtimas – kraštovaizdžio kirtimas, kadangi tai buvo rekreacinis miškas. Liudytojas G. D. parode, kad miško valdoje buvo beržynas su pavienem pušim, jo amžius buvo 70 metu, 0,6 skalsumo. Tai buvo brandus, pakankamai tvarkingas, niekuo neišsiskiriantis miškas. Vaikšciodamas po miška jis jame nemate nudžiuvusiu medžiu, vejalaužu. Liudytojas M. B. , kuris buvo iškviestas i kertama miška, paaiškino, kad buvo nuvykes i miška, mate kirtima. Jis viska nufotografavo. Miške buvo beržu. Medžiai buvo žali, nesausi, medienoje nebuvo jokiu supuvimo ar kitokiu pažeidimu. Liudytojas M. I. (Valstybes aplinkos apsaugos inspekcijos Mišku kontroles skyriaus vyresnysis inspektorius), kuris atliko biržes iškirstu medžiu kelmu pamatavimus, paskaiciavimus, nurode, kad ant kelmu jokiu ligu požymiu jis nemate, jokiu ligu požymiu nebuvo ir ant šaku. Sausuoliu tame miške nebuvo. Pažymetina, kad tiek iš liudytoju parodymu, tiek ir iš byloje esancios rašytines informacijos matyti, kad pusmeti iki tiriamo atvejo, kuomet buvo plynai iškirstas miškas, jame buvo atliekami kirtimai, retinamas miškas.

Liudytojai G. M. , A. G. , G. L. nurode, kad miškas buvo ligotas, retas, jame buvo daug sausuoliu. Kolegija netiki šiais liudytoju parodymais. Pažymetina, kad G. M. veiksmai tiek iki 2006-07-03 miško apžiuros, kuomet jo prašymu buvo atribotas miškas, parengtas planas, jo iniciatyva buvo pateiktas prašymas apžiureti miško bukle visoje miško valdoje (t.y. 1,2 ha), bei jo veiksmai po 2006-07-04 leidimo kirsti miška plynu sanitariniu kirtimu išdavimo, kuomet jis sudare susitarima iškirsti miška tiek del 0,9 ha ploto, tiek ir del likusio 0,3 ha ploto (del kurio leidimas kirsti apskritai nebuvo išduotas), leidžia teigti, kad G. M. tikslai buvo plynai iškirsti miško masyva, o ne ji išvalyti ar pagerinti šio miško bukle. Liudytojas A. G. neprisimine bei negalejo paaiškinti, kad tiksliai jis mate to miško dokumentus ir kada apžiurejo miška vietoje. Biržes taksavimo lape, kirstinu medžiu taškavimo lape, brežinyje (t. 1 b.l. 197-199), parengtuose A. G. , nera jokiu duomenu, kada tiksliai šie dokumentai buvo paruošti (surašyti). Be to, A. G. nevykde 2006-07-07 jo atžvilgiu surašyto privalomo nurodymo Nr. 8.3.-48 sustabdyti medienos išvežima iš kirtavietes iki 2006-07-13, mediena išveže, kas užkirto kelia valstybes igaliotiems pareigunams realiai apžiureti ir ivertinti iškirstus medžius ir ju bukle. Ankšciau nurodytos aplinkybes leidžia abejoti šiu liudytoju parodymu patikimumu, teisingumu. Tai, kad liudytojas G. L. , pamatuodamas medyna, mate kelias išvartas ar kelis sausus medžius, kas taip pat nera nustatyta objektyviais duomenimis, neleidžia teigti, kad miškas buvo ligotas ir jame buvo galimas plynas sanitarinis kirtimas.

R. Š. ir V. M. teige, kad kartu su P. Z. apžiurint miška jie mate miške sausuoliu, išvartu, apie tai sake P. Z. , bet pastarasis pasake, kad viso miško kirsti negalima leisti, o jei R. Š. mato išvartas ir sausuolius, tai jau ne jo kompetencija. Taciau šiuos R. Š. ir V. M. aiškinimus paneige P. Z. . Jis nurode, kad apžiuredamas miška jis nemate bedžiustanciu ir išretejusiu medžiu, bent jau tiek, kad butu galima juos kirsti. Pasak J. Z. , jo surašytas aktas atitinka tikrove, o veliaus surašytas aktas tikroves neatitinka. Jei V. M. , R. Š. mate, kad yra tokia padetis, kaip paraše savo velesniame akte, tai jie apie tai galejo iš karto sakyti P. Z. bunant miške, rašant akta, parodyti tuos medžius, nepasirašyti jo surašyto akto, taciau jie to nedare, sutiko su išvada, kuri yra irašyta i 2006-07-03 medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu ivertinimo akte. Kolegija neturi pagrindo abejoti P. Z. parodymais. P. Z. parodymai yra nuoseklus. Jie nekarta buvo pakartoti bei liudytojo patvirtinti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos teisminio nagrinejimo metu. Juos patvirtina kiti aukšciau mineti bylos irodymai, specialisto išvada. Tuo tarpu R. Š. ir V. M. aiškinimus apie buvusia bei nurodoma ju surašytame 2006-07-03 miško sanitarines bukles ivertinimo akte bloga miško bukle paneigia tiek pagrindinio liudytojo P. Z. , tiek ir kitu liudytoju parodymai, rašytine bylos medžiaga, specialistu išvados.

Aukšciau išdestytos faktines aplinkybes irodo, kad R. Š. , V. M. nurodymu, kaip ta teigia pats R. Š. , 2006-07-03 miško sanitarines bukles ivertinimo akte iraše tikroves neatitinkancius duomenis, jog „patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15% beržu yra pažeista (bedžiustantys arba išreteje) <...> iškirtus sanitarini kirtima medyno skalsumas liktu 0,3 <...> butinas plynas sanitarinis kirtimas“. Tai patvirtina, kad R. Š. ir V. M. suklastojo 2006-07-03 miško sanitarines bukles ivertinimo akta. Bylos faktiniai irodymai patvirtina, kad apskritai nebuvo atliekama pakartotine 0,9 ha ploto apžiura, šioje teritorijoje R. Š. ir V. M. nebuvo atliekami jokie pakartotiniais matavimai ar paskaiciavimai. Tuo tarpu R. Š. ir V. M. 2006-07-03 kartu su P. Z. dalyvavo apžiurint miška, žinojo, kad buvo priimta išvada, jog miškas yra sveikas, sanitariniais kirtimais kirstinu medžiu nera, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais, kas rodo, kad šiuo atveju nebutinas ne tik plynas sanitarinis, bet ir neplynas sanitarinis kirtimas. Taciau jie, 2006-07-03 miško sanitarines bukles ivertinimo akte irašydami tikroves neatitinkancius duomenis, suvoke savo veiksmu pavojinguma, suvoke, kad klastoja dokumenta, kurio pagrindu bus neteisetai išduotas leidimas kirsti miška bei bus plynai iškirstas rekreacines paskirties miškas, kas sukels dideles žalos gamtai, ir to savo veiksmais kryptingai sieke, kas rodo, kad R. Š. ir V. M. dokumenta suklastojo bei panaudojo išduodant leidima kirsti miška (serija A Nr. 024553) veikdami tiesiogine tycia.

R. Š. ir V. M. dokumenta – 2006-07-03 miško sanitarines bukles ivertinimo akta suklastojo bei panaudojo budami valstybes tarnautojais : R. Š. tuo metu buvo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agenturos vyresniuoju valstybiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi; V. M. – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mišku kontroles skyriaus vedeju. Jie, veikdami kartu, suklastodami ir panaudodami dokumenta, veike pažeisdami norminiu teises aktu reikalavimus, veike priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. O butent: R. Š. , irašydamas tikroves neatitinkancius duomenis i 2006-07-03 miško sanitarines bukles ivertinimo akta ir tai ši dokumenta suklastodamas bei veliau ji panaudodamas, pažeide Lietuvos Respublikos mišku istatymo 3 str. 3 d. 2 p. nuostata, kad blogos sanitarines bukles medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-26 isakymu Nr. Dl-141 patvirtintu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 39 p. nuostata, kad plyni sanitariniai kirtimai vykdomi tuose medynuose, kuriuose pažeisto medyno plotas didesnis kaip 0.1 ha ir kitomis miško sanitarines apsaugos priemonemis neimanoma pagerinti medyno sanitarines bukles, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybines kontroles istatymo 4 str. 1 p. numatyta aplinkos apsaugos valstybines kontroles prevencijos principa - užkirsti kelia aplinkos apsauga ir gamtos ištekliu naudojima reglamentuojanciu istatymu ir kitu teises aktu pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, bei 5 p. numatyta objektyvumo principa - sprendimu priemimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybines kontroles instituciju ir pareigunu veiksmai turi buti nešališki ir objektyvus, Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. nustatytus valstybes tarnautoju veiklos etikos principus gerbti valstybes institucijas ir istaigas, istatymus, kitus teises aktus, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, 15 str. 1 d. 1 p., 4 p. ir 5 p. nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymu, tinkamai atlikti pareigybes aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba; V. M. - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2003-12-31 isakymu Nr. V-133 patvirtinto pareigybes aprašymo 6.2 punkte nurodyta funkcija - kontroliuoti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos ir mišku istatymu, ir atlikti valstybine visu nuosavybes formu mišku bukles, naudojimo, atkurimo ir apsaugos kontrole, 6.6 punkte nurodyta funkcija- kontroliuoti, kaip laikomasi miško pagrindiniu kirtimo patvirtintu normu ir šiu biržiu atrežimo tvarkos, Lietuvos Respublikos mišku istatymo 3 str. 3 d. 2 p. nuostata, kad blogos sanitarines bukles medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-26 isakymu Nr. Dl-141 patvirtintu Miško sanitarines apsaugos taisykliu 39 p. nuostata, kad plyni sanitariniai kirtimai vykdomi tuose medynuose, kuriuose pažeisto medyno plotas didesnis kaip 0,1 ha ir kitomis miško sanitarines apsaugos priemonemis neimanoma pagerinti medyno sanitarines bukles, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybines kontroles istatymo 4 str. 1 p. numatyta aplinkos apsaugos valstybines kontroles prevencijos principa - užkirsti kelia aplinkos apsauga ir gamtos ištekliu naudojima reglamentuojanciu istatymu ir kitu teises aktu pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, bei 5 p. numatyta objektyvumo principa - sprendimu priemimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybines kontroles instituciju ir pareigunu veiksmai turi buti nešališki ir objektyvus, Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. nustatytus valstybes tarnautoju veiklos etikos principus gerbti valstybes institucijas ir istaigas, istatymus, kitus teises aktus, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, 15 str. 1 d. 1 p., 4 p. ir 5 p. nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymu, tinkamai atlikti pareigybes aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba. Tai rodo, kad R. Š. ir V. M. piktnaudžiavo tarnybine padetimi. Jie veike tiesiogine tycia, kadangi jie suvoke savo nusikalstamu veiku pavojinguma, ju pobudi, numate, kad del ju veiksmu bus neteisetai iškirstas miškas, kas sukels nepageidaujamus padarinius, ir to norejo.

R. Š. ir V. M. , piktnaudžiaudami tarnybine padetimi bei suklastodami dokumenta, sudare salygas neteisetai iškirsti miška. R. Š. išdavus leidima kirsti miška ir ji tretiesiems asmenims realizavus, buvo plynai iškirstas II B mišku grupes (rekreacinis) miškas, kas salygojo neigiama poveiki kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonems miško funkcijas – padidejo triukšmingumas, oro tarša. Perskaiciuotas žalos aplinkai dydis yra 23004 Lt. Be to, R. Š. ir V. M. nusikalstamais veiksmais, kurie salygojo miško iškirtima, sukele R. bendruomenes nariu nepasitikejima aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinima iškirsto miško pasekmemis. Taip jie visuomenes akyse diskreditavo aplinkos apsaugos tarnautojo varda, sumenkino aplinkos apsaugos sistemos prestiža bei valstybiniu instituciju – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento bei Vilniaus rajono agenturos autoriteta, o taip pat tretiesiems asmenims pademonstravo savo nuostata` nesilaikyti galiojanciu istatymu ir kitu norminiu aktu. Šios aplinkybes irodo, kad R. Š. ir V. M. , piktnaudžiaudami tarnybine padetimi ir suklastodami bei panaudodami dokumenta, padare dideles žalos aplinkai bei valstybei. Tarp kaltininku nusikalstamu veiku ir kilusiu padariniu yra tiesioginis priežastinis ryšys.

R. Š. ir V. M. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. (LR 2006-01-20 istatymo Nr. X-511 redakcija).

Kolegija, skirdama bausmes, atsižvelgia, i padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, kaltininku asmenybes.

R. Š. padare du apysunkius tycinius nusikaltimus. LR BK 300 str. 3 d. yra numatytas tik laisves atemimas. Nusikaltimus padare veikdamas kartu su kitu kaltininku. Nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didele žala gamtai bei valstybei. R. Š. neteistas, nebaustas administracine tvarka. Jis vedes, dirbantis. Ivertinus šias aplinkybes R. Š. už nusikalstamas veikas skirtinos laisves atemimo bausmes, ju dydžius nustatant artimus sankciju vidurkiams, taciau švelnesnes negu prašoma prokuroro skunde. R. Š. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealia nusikalstamu veiku sutapti, todel už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmes subendrintinos apemimo budu, griežtesne bausme apimant švelnesne.

Nuo inkriminuotu nusikaltimu padarymo praejo nemažas laiko tarpas. Byloje nera jokiu duomenu, kad R. Š. per ši laikotarpi butu nusikaltes. Jis nusikalto pirma karta. R. Š. vedes, turi šeima, dirbantis. Kolegija mano, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo, todel paskirtos galutines bausmes vykdymas atidetinas..

V. M. padare du apysunkius tycinius nusikaltimus. LR BK 300 str. 3 d. sankcija yra numatytas tik laisves atemimas. Nusikaltimus padare veikdamas kartu su kitu kaltininku. V. M. neteistas, nebaustas administracine tvarka. Jis vedes, dirbantis. Ivertinus visas aplinkybes V. M. už nusikalstamas veikas skirtinos laisves atemimo bausmes, ju dydžius nustatant mažesnius, negu prašoma prokuroro skunde . V. M. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealia nusikalstamu veiku sutapti, todel už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmes subendrintinos apemimo budu, griežtesne bausme apimant švelnesne.

Nuo inkriminuotu nusikaltimu padarymo praejo nemažas laiko tarpas. Byloje nera jokiu duomenu, kad V. M. per ši laikotarpi butu nusikaltes. V. M. nera charakterizuojamas neigiamai. Jis nusikalto pirma karta. Kolegija mano, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Todel paskirtos galutines bausmes vykdymas atidetinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

nusprende:

Vilniaus apygardos prokuraturos ONKT skyriaus prokuroro Mindaugo Barkausko apeliacini skunda patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendi, kuriuo R. Š. ir V. M. iš kaltinimu pagal LR BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. (LR 2006-01-20 istatymo Nr. X-511 redakcija) išteisinti, panaikinti ir priimti nauja nuosprendi:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. (LR 2006-01-20 istatymo Nr. X-511 redakcija), ir nuteisti

pagal LR BK 228 str. 1 d. laisves atemimu 1 (vieneriems) metams;

pagal LR BK 300 str. 3 d. (LR 2006-01-20 istatymo Nr. X-511 redakcija) laisves atemimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apemimo budu, griežtesne bausme apimant švelnesne, ir paskirti R. Š. galutine subendrinta bausme – laisves atemima 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos galutines bausmes vykdyma atideti 2 (dvejiems) metams, ipareigojant R. Š. per bausmes vykdymo atidejimo laikotarpi be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmes vykdymo atidejima skaiciuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. (LR 2006-01-20 istatymo Nr. X-511 redakcija), ir nuteisti

pagal LR BK 228 str. 1 d. laisves atemimu 1 (vieneriems) metams;

pagal LR BK 300 str. 3 d. (LR 2006-01-20 istatymo Nr. X-511 redakcija) laisves atemimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apemimo budu, griežtesne bausme apimant švelnesne, ir paskirti V. M. galutine subendrinta bausme – laisves atemima 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos galutines bausmes vykdyma atideti 2 (dvejiems) metams, ipareigojant V. M. per bausmes vykdymo atidejimo laikotarpi be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmes vykdymo atidejima skaiciuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dokumentus, daiktus reikšmingus bylai tirti – Taksorašti, 1 lapas, 2006-07-03 medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, ivertinimo akta, surašyta P. Z. , 1 lapas, 2006-07-04 leidima kirsti miška Nr. 024553, esanti (duomenys neskelbtini), 1 lapas, 2006-07-03 miško sanitarines bukles ivertinimo akta (surašyta R. Š. ), 1 lapas, 2006-07-02 biržes taksavimo lapa, 1 lapas, Kirstinu medžiu taškavimo lapa, 1 lapas, brežini, braižyta A. G. , 1 lapas, liudytojos V. Z. pateikta kompaktine plokštele „Epro“ su miško, esancio Vanagines k., Vilniaus r., nuotraukomis, 1 vnt., isiteisejus nuosprendžiui palikti saugoti prie bylos.