- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-02
- Bylos Nr.
- 2S-364-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Teisėjos Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- UAB „Martonas“, UAB „Karoliniškių Martonas“
- Ieškovas
- UAB „Conama“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Martonas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Conama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Karoliniškių Martonas“ dėl 12250 Lt įsiskolinimo ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 12250 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos dydžio atsakovo UAB „Karoliniškių Martonas“ turto areštą. Ieškovas nurodė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra tikimybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kadangi atsakovas jau beveik metus negrąžiną įsiskolinimo, o atsakovo mokumas nėra aiškus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008-02-27 nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir nutarė areštuoti atsakovui UAB „Karoliniškių Martonas“ priklausantį 12250 Lt vertės turtą, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti, dovanoti ar kam nors perleisti. Teismas, padarydamas išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, atsižvelgė į ieškinio sumą ir į tai, kad atsakovas vengia geruoju atsiskaityti su ieškovu.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Martonas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008-02-27 nutartį. Nurodo, jog, atsižvelgiant į įmonės finansinę būklę, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo padaryti išvadą, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, nenurodant konkretaus turto – buvo nepagrįstai apribota atsakovo teisė disponuoti visu jam priklausančiu turtu, tokiu būdu apribojant atsakovo ūkinę komercinę veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Vadovaujantis LR CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Apeliantas UAB „Martonas“ savo finansinę padėtį įrodinėja į bylą pateikdamas 2006 metų finansinę ataskaitą, kuri atspindi apelianto būklę 2006 m. gruodžio 31 d., tačiau neįrodo jo finansinės padėties šiuo metu. Pareikšto ieškinio suma sudaro 12250 Lt. Iš atsakovo UAB „Martonas“ pateiktos 2007-04-24 pelno (nuostolių) ataskaitos už 2006 metus (b.l. 7) matyti, kad UAB „Martonas“ grynasis pelnas sudarė 92072 Lt. Remiantis šia ataskaita negalima daryti išvados, kad atsakovo UAB „Martonas“ grynojo pelno ir pareikšto ieškinio, jį teismui patenkinus, sumos santykis užtikrintų gerą bendrovės finansinę padėtį. Iš atsakovo pateikto 2007-04-24 balanso už 2006 metus (b.l. 5-6) matyti, kad UAB „Martonas“ turėjo 6341125 Lt vertės turto, tačiau didelę dalį sudarė atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3090822 Lt. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, todėl yra teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 144 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau nei būtina ieškiniui užtikrinti. LR CPK 145 str. 2 d. yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą, kadangi skundžiama teismo nutartimi areštuoto turto vertė yra lygi ieškinio sumai, o atsakovo turto areštas, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, neatima iš jo teisės minėtais daiktais naudotis. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – 12250 Lt vertės atsakovo turto areštą, nenurodant konkretaus turto – buvo apribota atsakovo teisė disponuoti visu jam priklausančiu turtu. Pažymėtina, jog skundžiama nutartis turi būti vykdoma laikantis LR CPK 675 str. ir 677 str. nustatytos tvarkos, pagal kurią antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (LR CPK 677 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.