- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-03
- Bylos Nr.
- 1S-1004-245/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00038-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- N. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo N. G. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2015 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 94-135 taikyti nuteistajam N. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. G. nuteistas 2012-08-21 Švedijos Karalystės Malmo apylinkės teismo pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso (2000; 1225) 3 str. 1 p., 6 str. 3 p. laisvės atėmimu 6 metams. 2013-03-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 3 d. ir paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012-08-24, pabaiga – 2018-06-19.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 94-135 nutarė nuteistojo prašymą tenkinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, padariusi išvadą, kad nuteistajam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jei jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuojant tuo, kad N. G. esmingai dar nepakeitė savo elgesio ir nepatyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų.
Šalies argumentai
Skunde N. G. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-27 nutartį ir patvirtinti Komisijos 2015-03-18 nutarimą. Skunde nurodo, kad iki patekimo į pataisos namus laisvėje gyveno 12 metų su šeima, nepriklausė jokiai nusikaltėlių grupuotei, todėl nesupranta, kuo remiantis teismas nurodė, kad jis palaiko kriminalinio elgesio nuostatas ir draugai ateityje jam turės įtakos darant naujus nusikaltimus. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema. Bausmių vykdymo kodeksas neįpareigoja, kad asmuo jau būtų pasitaisęs, todėl teismui turi būti pateiktas raštiškas įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Nuteistasis jokio įsipareigojimo nerašė, todėl darytina išvada, kad pataisos namų administracija buvo įsitikinusi, kad jis jau pasitaisęs ir gali toliau taisytis būdamas laisvėje. Galiojančių nuobaudų jis neturi, yra įsisavinęs pataisos namų vidaus tvarkos taisykles. Nors anksčiau yra teistas, tačiau nuo paskutinio jo teistumo iki nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, padarymo praėjo 12 metų, todėl jo teistumas buvo išnykęs. Atlikus įstatyme nustatytą bausmės dalį, nuteistasis gali būti paleistas toliau taisytis į laisvę. Todėl teismo motyvas dėl tariamai per didelės neatliktos bausmės dalies pažeidžia teisingumo principą. Bausmės atlikimo metu jis įgijo specialybę, mokosi, dalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose, yra motyvuotas teigiamai keisti savo elgesį. Nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, mažametį sūnų ir nepilnametę dukrą, kuriems reikalinga tėviška globa. Daroma išvada, kad apylinkės teismo nutartis yra priimta šališkai, neteisingai įvertinus aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. G. skundas atmetamas.
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs nuteistojo skundo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikaltimo, už kurio padarymą atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad taikyti lygtinį paleidimą N. G. šiuo metu nėra pagrindo.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, N. G. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti svarstomas lygtinio paleidimo klausimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vis dėlto, šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog taikant lygtinį paleidimą probacija būtų sėkminga. Lygtinio paleidimo taikymas galimas tada, kai nustatomos ne tik formaliosios sąlygos, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Kiekvienu atveju teismas yra įpareigotas vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadas apie tai, ar konkrečiu atveju taikomas lygtinis paleidimas neprieštaraus teisingumo principui ir, ar asmenį paleidžiant lygtinai neatlikus jam visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bus pasiekti bausmės tikslai, kurių buvo siekiama teismo nuosprendžiu skiriant konkretaus dydžio bausmę.
Pažymima, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Teisingumo principas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieką tokią bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti. Laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai yra neišvengiamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės rezultatas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis N. G. bausmę atlieka už vieno nusikaltimo padarymą, tačiau jis priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, t. y. už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos - metamfetamino. Nusikalstama veika, už kurią nuteistas N. G., yra pavojinga visuomenei, jos didesnį pavojingumą patvirtina ir įstatymo leidėjo už šią veiką numatyta itin griežta bausmė – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. Teismas, įvertinęs N. G. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, už BK 260 str. 3 d. numatytą nusikaltimą skyrė mažesnę nei sankcijos žemutinė riba bausmę – 6 metus laisvės atėmimo, manydamas, kad tokios trukmės bausmė yra būtina bausmės tikslų – nubaudimo ir prevencijos, užtikrinimui. Be to, N. G. anksčiau yra teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, už kuriuos jam taip pat buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Jis buvo du kartus paleistas lygtinai, tačiau nuteistasis iš savo patyrimo nepasimokė ir vėl nusikalto. Nors teistumas jau buvo išnykęs, N. G. pakankamai ilgai – 12 metų - pragyveno laikydamasis įstatymų imperatyvų, tačiau padarytas nusikaltimas yra gerokai sunkesnis ir pavojingesnis už ankstesnes nusikalstamas veikas, todėl visa nuteistojo kriminalinė praeitis negali būti ignoruojama. Paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą nuteistąjį vertinti kaip, nors ir nesistemingai, tačiau linkusį nusikalsti asmenį, kuriam net ir griežčiausia bausmė rūšis – laisvės atėmimas, prevencinio poveikio neturėjo, nuo tolesnio nusikalstamo elgesio nesulaikė. Aplinkybę, kad nuteistasis nėra linkęs pasimokyti iš savo patyrimo, patvirtina ir socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad nuteistasis problemas atpažįsta, tačiau dėl turimų nuostatų pasirenka ne visada tinkamas strategijas joms spręsti.
Bausmės atlikimo metu N. G. vieną kartą baustas drausmine nuobauda už šiurkštų pažeidimą – mobilaus ryšio telefono turėjimą, taip pat vieną kartą apsiribota pokalbiu su nuteistuoju, o tai neleidžia N. G. elgesio viso bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu. Šiuo metu nuteistajam skirta nuobauda nebegalioja, tačiau pats pažeidimo padarymo faktas nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai, negu teigiamai. Teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, kad jis du kartus skatintas, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, mokosi suvirintojo amato, įgijo mūrininko-betonuotojo specialybę, jo nusikalstamo elgesio rizika žema (39 balai), neatsveria neigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių ir nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai, kurių buvo siekiama nuosprendžiu nuteistajam skiriant individualizuotą bausmę, jau yra pasiekti.
Lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad nuteistasis privalo atlikti visą nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl taikytinas tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kaip paskatinimas, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Todėl atlikta bausmės dalis, lyginant su neatlikta 3 metų 3 mėnesių 1 dienos (Komisijos posėdžio dienai) bausmės dalimi, nėra pakankama spręsti apie reikšmingus nuteistojo elgesio, mąstymo pakeitimus teigiama linkme.
Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, kad Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo N. G. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.