- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- e2S-821-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34798-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- T. R.
- Ieškovas
- A. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui T. R. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės A. S. ieškinys atsakovui T. R. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, kuriame ieškovė, be kita ko, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko L. R. gyvenamąją vietą kartu su motina A. S. ir priteisti iš atsakovo T. R. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. R., mokamą periodinėmis išmokomis po 450 Eur per mėnesį mokamomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną A. S..
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu turi nepilnametį sūnų vaiką L. R., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos nėra sudarę, jų tarpusavio santykiai nutrūkę nuo 2020 m. kovo mėnesio, jie gyvena skyrium. Šalių nepilnametis sūnus nuo gimimo gyvena su ieškove (duomenys neskelbtini), kur yra registruota vaiko ir ieškovės gyvenamoji vieta. Ieškovė nurodė, kad tinkamai auklėja ir lavina savo vaiką, stengiasi, kad jis augtų saugioje ir stabilioje aplinkoje, turėtų tinkamas, stabilias ir pastovias sąlygas augti ir vystytis, lankyti ugdymo įstaigą, papildomas lavinimo (logopedės) užsiėmimus – viena išlaiko vaiką, namą ir buitį. Atsakovas dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ja sutiko pateikdamas atsakymą į pasiūlymą raštu ir teisminės mediacijos, vykusios 2020 m. kovo 8 d. – 2020 m. gegužės 19 d., metu.
3. Teigia, jog atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo nuo 2020 m. kovo mėnesio, t. y. per 33 mėnesius, kuriuos šalys kartu negyvena, vaiko išlaikymui jis pervedė 3 100 Eur, o nuo 2021 m. birželio, t. y. daugiau kaip pusantrų metų atsakovas išlaikymo vaikui visiškai neteikia. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis yra darbingo amžiaus vyras, dviejų įmonių direktorius ir bendrasavininkas, papildomai teikia filmavimo paslaugas individualios veiklos pagrindu, buvo prabangių (duomenys neskelbtini) prezidentas, yra įsigijęs prabangius dviračius, keliauja su dviračių entuziastais, yra dažnas (duomenys neskelbtini) lankytojas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 13 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. R. mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, paskyrė ieškovę nepilnamečiui vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise, kitoje dalyje prašymo netenkino.
5. Teismas nurodė, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Nagrinėjamu atveju ieškovė šių aplinkybių bei pagrindų teismui spręsti dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo net neįrodinėjo, todėl teismas prašymo šioje dalyje netenkino.
6. Ieškovė pateikė teismui mokymo paslaugų teikimo sutarties projektą bei nepilnamečio sūnaus poreikių lentelę, kurioje nurodė, jog vien sūnaus ugdymui pagal (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo programą yra reikalinga skirti 475 Eur per mėnesį, dar po 8 Eur per dieną yra reikalinga skirti sūnaus maitinimui darželyje. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) kur jai priskaičiuotas darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 2022 m. liepos-gruodžio mėnesiais vidutiniškai sudarė 4 647 Eur, o atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kur jam priskaičiuotas darbo užmokestis 2022 m. liepos-gruodžio mėnesiais vidutiniškai sudarė 2 035,27 Eur ((duomenys neskelbtini)) ir 2 175,09 Eur ((duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nuo 2017 m. sausio 20 d. taip pat verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Duomenys apie iš nurodytos veiklos gaunamas pajamas šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra žinomi, nėra pateikta išsamių duomenų apie šalių turtinę padėtį, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių buvimą, šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, šios aplinkybės bus nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas atsižvelgė į orientacinį minimalios mėnesinės algos (nuo 2023 m. sausio 1 d. sudarančios 840 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 633 Eur), reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui kriterijų, į byloje gautus duomenis apie tėvų turtinę padėtį, kartu įvertino aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo metu turi būti užtikrintas vaiko ugdymo įstaigos lankymo tęstinumas, užtikrinti būtinieji vaiko poreikiai ir abu tėvai privalo prisidėti prie šių poreikių tenkinimo, nutarė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas T. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. nutartį dalyje, kuria nutarta priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
8. Nurodė, kad ieškovė nuslepia faktus, kad vaikas praktiškai pusė laiko gyvena su atsakovu, nors tarp šalių kol kas nėra nustatytos vaiko gyvenamosios vietos, bet faktiškai vaiko priežiūros santykiai susiklostė taip, kad iš esmės pusė laiko vaikas gyvena su tėčiu, maždaug kas antrą savaitę. Prideda nuotraukas, kurios patvirtina, kad vaikas maždaug lygiais laikotarpiais, apie savaitę (kartais mažiau, kartais daugiau) būna su tėvu. Vaiko išlaikymu tuo metu rūpinasi atsakovas (perka maistą, gamina valgyti, veža į ugdymo įstaigą - vaikų darželį, iš jo pasiima; leidžia laiką kartu, perka drabužius, slaugo ir prižiūri, jeigu serga ir pan. Įvertinus, kad tuo metu, kai ieškovė turi rūpintis vaiku, dažniausiai savaitgalius ir ne po vieną dieną vaikas praleidžia su močiute, pati ieškovė realiai praleidžia mažiau laiko su vaiku nei atsakovas, vaikas darbo dienomis lanko darželį, maždaug kas antrą savaitę gyvena su tėvu, o tais šeštadieniais, kai vaikas galėtų praleisti laiką su motina, jis paliekamas pas močiutę. Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. ieškovė piktybiškai neduoda atsakovui vaiko drabužių, kadangi atsakovas nesutiko su ieškovės neadekvačiais finansiniais reikalavimais sprendžiant turto pasidalijimo klausimus, dėl to atsakovas, neturėdamas kitos išeities, turi papildomai pirkti drabužius ir daiktus vaikui. Susidariusi situacija yra tokia, kad dėl ieškovės piktybiško elgesio vaikui yra perkami visi drabužiai tiek ieškovės, tiek atsakovo. Atsakovas vaikui perka ne tik maistą, kai pas jį gyvena, būtinuosius daiktus (drabužius, avalynę), bet taip pat visapusiškai rūpinasi vaiku: nuveža į kirpyklą, gydymo įstaigas, atlieka medicininius tyrimus, užtikrina būtinas vakcinas, perka vaistus. Atsakovas ne tik finansiškai išlaiko vaiką, kai vaikas gyvena su atsakovu, bet taip pat pilnavertiškai užtikrina jo ugdymą, lavinimą žaidimų, pažintinių pramogų metu kartu leisdamas laiką.
Atsiliepimas
9. Ieškovė A. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovė neneigia atsakovo teisės bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime ir nedaro tam kliūčių, tačiau atsakovas su vaiku praleidžia mažiau laiko nei ieškovė. Atsakovas neprisideda prie pagrindinių ir svarbiausių išlaidų vaiko ugdymui - privataus darželio išlaidų, kurias moka tik ieškovė ir savo lėšas skiria ne vaiko ugdymui, o labiau vaiko pramogoms savo nuožiūra. Atsakovas vengia sąžiningai parodyti visas gaunamas pajamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
11. Atsakovas su atskiruoju skundu teikia į bylą naujus įrodymus: nuomos sutartį, nuotraukas, čekius, kvitus, pavedimus, Vaikų ugdymo įstaigos raštą teismui, susirašinėjimus, 2020 m. rugpjūčio 24 d. ieškovės siūlymą ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju atsakovo į bylą teikiami papildomai dokumentai yra susiję su atskirajame skunde dėstomais argumentais, jų priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas atsakovo teikiamus naujus įrodymus prijungti prie bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 350 Eur per mėnesį laikino išlaikymo dydį. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.1921, CK 3.203 straipsnius. Pažymėtina, kad, šiuo atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Abu tėvai, tiek motina, tiek ir tėvas privalo teikti vaikams išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nustatyti laikiną išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių teismui pateiktus duomenis ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytus argumentus. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei to, kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.
13. Šiuo atveju atsakovas nesutinka su priteistu laikinu išlaikymu ir nurodo, jog nepilnametis vaikas praktiškai pusė laiko gyvena su atsakovu, atsakovas perka jam maistą, drabužius, rūpinasi vaiku. Ieškovė nurodo, kad pagrindinės išlaidos nepilnamečiam vaikui yra privataus darželio išlaidos, kurias moka tik ieškovė, atsakovas prie jų neprisideda. Ieškovė nurodė, kad sūnaus ugdymui pagal (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo programą yra reikalinga skirti 475 Eur per mėnesį, dar po 8 Eur per dieną yra reikalinga skirti sūnaus maitinimui darželyje, kas sudaro 535 Eur per mėnesį (teismo skaičiavimu – 635 Eur). Atsakovas šių išlaidų neginčija, priešingai, nurodo, jog pats nuveža vaiką į darželį, iš jo paima, tačiau prie jų neprisideda. Taip pat ieškovė nurodo, jog patiria 100 Eur išlaidas per mėnesį nepilnamečio vaiko vizitams pas logopedą, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog prisideda prie šių išlaidų. Nors laikina gyvenamoji vaiko vieta nėra nustatyta, byloje pats atsakovas neneigia, jog daugiau laiko nepilnametis vaikas praleidžia pas ieškovę, ieškovė viena dengia visas vaiko ugdymo išlaidas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl laikino išlaikymo priteisimo reikalingumo. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, aplinkybė, kad atsakovas perka vaikui maistą ar drabužius, vaistus neturi reikšmės, kadangi vaikui gyvenant pas ieškovę, ieškovė patiria tokias pačias išlaidas (maistui, drabužiams, vaistams ir pan.). Nepilnamečio vaiko poreikius ir apelianto nurodomas aplinkybes, kad jis perka maistą, drabužius, avalynę, nuveža į kirpyklą, gydymo įstaigas, atlieka medicininius tyrimus, užtikrina būtinas vakcinas, perka vaistus ir pan. detaliai įvertins pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš esmės ir spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytas laikinas vaiko išlaikymo dydis yra nustatytas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus ir į šalių gaunamas pajamas. Apeliantas atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto išlaikymo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šalių vaikas nėra suaugusiųjų tarpusavio konflikto sprendimo įrankis, visais atvejais sprendžiant ginčus turi būti paisoma geriausių vaiko interesų. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą, dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.
15. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovo T. R. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.