Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovams V.Č. ir G.Č. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad 2008-04-03 AB „Swedbank“ bankas ir atsakovai sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovams buvo suteiktas kreditas, tačiau atsakovams netinkamai vykdant sutartį ieškovas ją nutraukė. 2009-05-21 AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria AB „Swedbank“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises į atsakovų skolą. Ieškovė informavo atsakovus apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovai prievolės neįvykdė ir su ieškove neatsiskaitė (b. l. 3-6).

Atsakovams adresuoti procesiniai dokumentai, kuriuose nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti CPK 130 str. ir 123 str. nustatyta tvarka. Atsakovai per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą ieškovė grindžia pateikta medžiaga: išrašu prie reikalavimo perleidimo sutarties, delspinigių skaičiavimo aktu, palūkanų skaičiavimo aktu, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotine, vartojimo kredito sutartimi, reikalavimo perleidimo sutartimi , pranešimu atsakovams dėl reikalavimo perleidimo.

Pagal CK 6.200 str. 1 d., šalys sudarytas sutartis privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas (CK 6.870 str. 1 d., 6.37 str.). Prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 str. 1 d.).

Atsakovai pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus laiku grąžinti paskolą, neatsiskaitė su ieškove ir liko jai skolingi 2572,04 Eur. Byloje duomenų, kad skola apmokėta, nėra, todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovų solidariai (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.260 str.).

CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovės reikalavimai dėl 1852,59 Eur palūkanų, 473,14 Eur delspinigių, 339,10 Eur palūkanų delspinigių priteisimo grindžiami pačios ieškovės sudarytais palūkanų ir delspinigių skaičiavimo aktais ir kreditinės mokėjimo kortelės sutartimi.

Atsakovams laiku neatsiskaičius su ieškove, kyla pareiga mokėti palūkanas ir delspinigius (CK 6.256 str. 1 ir 2 d., 6.37 str.). Sutartimi atsakovai įsipareigojo mokėti 11,50 proc. dydžio palūkanas ir 0,1 proc. delspinigius. Delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių (CK 6.71 str. 1 d.). Atsakovai neįvykdė sutarties, todėl, vadovaujantis sutarties sąlygomis ir CK 6.256 str. 1, 2 d., jie privalo sumokėti netesybas. Sutartyje numatyta, kad atsakovai už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo ieškovui mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius.

Sprendžiant delspinigių priteisimo klausimą pabrėžtina, kad pagal CK 6.73 str. 2 d., teismas privalo kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeidžiant sutarčių laisvės principo. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Netesybos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Pažymėtina, jog nuo 2011-04-01 įsigaliojusio LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Nors šis įstatymas šalims sudarant paskolos sutartį dar negaliojo, tačiau teismas laiko, kad jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant šioje ir kitose iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Kadangi šiuo atveju klientas yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę sutartį ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, reikalaujami delspinigiai yra akivaizdžiai neprotingo dydžio, prieštaraujantys CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiškiai nepagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės prašomi priteisti delspinigiai mažintini nuo 0,1 proc. iki 0,05 proc. – iki 406,12 Eur.

Nustatyta, kad reikalavimo teisę dėl skolos išieškojimo kreditorius ieškovei perleido 2009-05-21, o ji ieškinį pareiškė tik 2015-06-30. Palūkanos reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu sudarė 108,28 Eur sumą, o ieškovė reikalauja priteisti 1852,59 Eur dydžio palūkanų. Ieškovė (teisių perėmėjas) nesiėmė priemonių kuo ekonomiškiau išieškoti skolą, savo teisių negynė. Tokie reikalavimo teisę perėmusios ieškovės veiksmai lėmė neadekvačias ir beveik siekiančias visos skolos sumos palūkanas. Nors byloje nustatyta, kad atsakovė tinkamai neįvykdė šalių tarpusavio sutarties, tačiau ši aplinkybė, įvertinus aukščiau išvardintas priežastis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste nelaikytina objektyviai svarbia ir suteikianti pagrindą ieškovei nepelnytai praturtėti dėl nerūpestingo ieškovės elgesio ir palūkanų dydžio. Nurodytais argumentais ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies ir prašomos priteisti palūkanos mažintinos iki 617,53 Eur.

Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 135,70 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo ir teismui pateikė išklotinę , iš kurios nustatyta, kad ieškovė dėl atsakovų skolos patyrė išlaidų, siųsdama registruotą pranešimą, į išlaidas taip pat įskaičiavusi išlaidas darbo priemonėms bei užklausų Gyventojų registrų tarnybai išlaidas, išlaidas spausdinimui ir pakavimui, vokams. Teismas laiko, kad šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su ieškovės, užsiimančios skolų išieškojimu ir prevencija, ūkine – komercine veikla, todėl negali būti pripažintos išlaidomis CK 6.249 str. 4 d. 3 p. prasme. Be to, ieškovė nepateikė išlaidų, patirtų vykdant ikiteisminį skolos išieškojimą, pagrindžiančių įrodymų, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).

Iš atsakovų ieškovei priteistinos 24 procentų dydžio sutartinės palūkanos pagal kredito sutartį nuo pagrindinės skolos sumos, o taip pat 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d., 6.874 str.).

Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgia į šalių procesinį elgesį ir į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškinio dalis dėl pagrindinio reikalavimo - skolos priteisimo - patenkinta visiškai, ieškinys teismui pateiktas dėl to, kad atsakovai nebuvo įvykdę piniginės prievolės, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistina ieškovo sumokėta visa žyminio mokesčio suma – iš kiekvieno po 60,50 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kadangi ieškovas sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, nei mokėtina paduodant šį ieškinį, jam grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis- 34,81 Eur (CPK 80 str., 87 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 286 str., 287 str. 1 d.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų V.Č., duomenys neskelbtini, ir G.Č., duomenys neskelbtini , ieškovei UAB „Gelvora“, į.k. 125164834, 2572,04 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt dviejų eurų, 4 ct) pagrindinės skolos, 617,53 Eur (šešių šimtų septyniolikos eurų 53 ct) palūkanų, 406,12 Eur (keturių šimtų šešių eurų 12 ct) delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11,50 % sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (2572,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovų V.Č., duomenys neskelbtini, ir G.Č., duomenys neskelbtini, ieškovei UAB „Gelvora“, į.k. 125164834, po 60,50 Eur (šešiasdešimt eurų, 50 ct) žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui UAB „Gelvora“, į.k. 125164834, 34,81 Eur (trisdešimt keturis 81 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2014-12-19 internetiniu mokėjimo pavedimu Nr.15.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2, 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.