Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. H. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Joniškio rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas ir jo atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir prašė jį tenkinti, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurios yra nurodytos pareiškėjo pareiškime. Papildomai nurodė, kad šiuo metu iš sandėlio yra likę tik blokai ir sienos, stogo nėra. Visą laiką, maždaug nuo 1995 metų, šiuo sandėliu naudojosi jo šeima, nes yra ūkininkai, sandėlyje laikydavo runkelius ir pan., o šiuo metu jis sandėlyje yra papylęs smėlio. Kiek jam yra žinoma, už pajus šis sandėlis priklausė S. P., tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nėra išlikę. Sandėlis, kaip nekilnojamasis turtas yra registruotas VĮ Registrų centre, tačiau nėra registruota šio pastato nuosavybė. Jam žinoma, kad šis sandėlis pradžioje priklausė „M.“ kolūkiui, kuris buvo dabartiniame (duomenys neskelbtini), tačiau jokie tai patvirtinantys dokumentai nėra išlikę.

Liudytoja G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirbo buhaltere „M.“ kolūkyje, vėliau dirbo buhaltere (duomenys neskelbtini) bendrovėje. Sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), iki 1992 metų, iki tol, kol prasidėjo žemės ūkio reforma, priklausė „M.“ kolūkiui. „M.“ kolūkiui išsiardžius, susikūrė keletas žemės ūkio bendrovių, ir sandėlis atiteko J. ŽŪB, kuri gyvavo tik keletą metų. Kai J. ŽŪB suiro, už pajus minėtas sandėlis atiteko S. P.. S. P. buvo senyvo amžiaus, gyveno vienkiemyje, ją prižiūrėjo ir globojo H., kurie ir naudojosi minėtu sandėliu (laikė runkelius), vėliau sandėlis sugriuvo. Daugiau niekas tuo sandėliu nesinaudojo, išskyrus H. Ji gyvena netoli sandėlio ir jį mato iš savo namų. Žmonės kaime pasakytų, kad tas sandėlis yra H.

Liudytoja I. H. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sandėlis priklausė „M.“ kolūkiui, vėliau dalinant „M.“ kolūkį sandėlis buvo perduotas J. ŽŪB nuosavybėn, po to, už pajus šį sandėlį gavo S. P.. Ji prižiūrėjo S. P. senatvėje, po mirties paveldėjo pastarosios nekilnojamąjį turtą, tuo pačiu ir sandėlį. Dokumentų, patvirtinančių, kad už pajus sandėlis atiteko S. P., neišliko. „M.“ kolūkyje ji dirbo vyr. buhaltere, todėl pamena, kaip buvo dalinamas kolūkio turtas. Tuo sandėliu visą laiką naudojosi jos šeima, nes jie ūkininkavo, sandėlyje laikė cukrinius runkelius, grūdus, šiaudus, šieną, šiuo metu yra pasipylę žvyro. Kai jie pradėjo naudotis sandėliu, jis buvo be stogo, sienos tik iki pusės. Jų šeima sandėliu naudojosi maždaug nuo 2003-2004 metų iki šiol.

Liudytoja D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sandėlis priklausė „M.“ kolūkiui, kai pastarasis iširo, atiteko J. ŽŪB. Ji dirbo „M.“ kolūkyje agronome. J. ŽŪB turtas buvo paskirstytas pajininkams. Atrodo, kad už pajus sandėlis atiteko S. P., kuri gyveno vienkiemyje. Po J. ŽŪB likvidavimo, tuo sandėliu naudojosi H. Sandėlis yra šalia jos namų, todėl matydavo, kas naudojosi sandėliu. Sandėlio stogas vieną žiemą įgriuvo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo, jo atstovės, liudytojų teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, byloje esančiais dokumentais: pareiškimu, pareiškėjo asmens dokumento kopija, nekilnojamojo daikto kadastrinio matavimo bylos kopija, įsakymo dėl adreso suteikimo (duomenys neskelbtini) kopija, VĮ Registrų centro sprendimo kopija, Ūkininko ūkio registravimo pažymėjimo kopija, Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo kopija, Žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties kopija, Joniškio rajono savivaldybės administracijos raštu dėl archyvinių dokumentų, Joniškio rajono J. ŽŪB 1995 metų protokolo Nr. 5 kopija apie pastatų perdavimą už pajus bendrovės nariams, Šiaulių regioninio valstybės archyvo raštu dėl J. ŽŪB dokumentų, nustatyta, kad 1995 m. likviduojant J. ŽŪB bendrovę jos pajininkams už pajus buvo perduodamas bendrovės turtas, tačiau iš byloje esančio 1995 m. lapkričio 3 d. protokolo Nr. 5 matyti, kad trąšų sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo niekam perduotas, nes buvo nepaklausus turtas, o tarp protokole minimų pajininkų nėra S. P. pavardės. Joniškio rajono savivaldybės administracijos archyvui nebuvo perduoti Joniškio rajono J. ŽŪB pajininkų sąrašai, išskyrus aukščiau paminėta protokolą, Šiaulių regioniniame valstybės archyve taip pat nesaugomi Joniškio rajono J. ŽŪB dokumentai. Byloje apklaustos liudytojos patvirtino, kad minėtas trąšų sandėlis, kuris iš pradžių priklausė „M.“ kolūkiui, šiam likvidavus atiteko J. ŽŪB, už pajus buvo perduotas S. P., tačiau nuosavybės dokumentai nebuvo sutvarkyti, Nekilnojamojo turto registre duomenų apie šį pastatą – sandėlį nėra. (duomenys neskelbtini) mirusi S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2002 m. kovo 19 d. d. notariškai patvirtintu testamentu ½ dalį savo turto paliko pareiškėjo motinai I. H.. Nurodyto testamento pagrindu Joniškio rajono notarų biure 2004 m. vasario 17 d. pareiškėjo motinai I. H. buvo išduotas Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, pagal kurį pareiškėjo motina I. H. paveldėjo S. P. priklausiusius 21,9600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 37,5100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pasak pačio pareiškėjo, byloje apklaustų liudytojų, dar iki S. P. mirties sandėliu naudojosi pareiškėjo šeima, laikė jame runkelius, grūdus, šieną, šiaudus, žemės ūkio techniką. 2008 m. vasario 28 d. Žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties pagrindu pareiškėjui gavus ¾ dalis 37,5100 ha žemės sklypo, kurį iš S. P. buvo paveldėjusi pareiškėjo motina, 2008 m. balandžio 4 d. pareiškėjui įregistravus savo ūkininko ūkį, pareiškėjas pradėjo naudotis ir iki šiol naudojasi šioje byloje minimu sandėliu, laikė jame runkelius, žemės ūkio techniką ir padargus, šiuo metu laiko smėlį/žvyrą, tokias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino byloje apklaustos liudytojos. Pareiškėjo iniciatyva Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu pastatui – sandėliui yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo 2020 m. lapkričio 17 d. prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto: sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Šiaulių skyriaus sprendimu buvo atmestas, nes nepateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 ir 4 dalyse. Pareiškėjo 2020 m. lapkričio 17 d. prašymas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti fizinio asmens nuosavybės teises į negyvenamąjį pastatą – trąšų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus sprendimu buvo atmestas, nes Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritoriniam registratoriui nepateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo nuosavybės teisių atsiradimą į negyvenamąjį pastatą – trąšų sandėlį, pateiktų dokumentų pagrindu prašomi įregistruoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, daro išvadą, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu asmeninės nuosavybės teise įgijo pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus nustatyta, kad minėtas nekilnojamasis daiktas neturi savininko. Nustatyti, kad turtas buvo valdomas teisėtai, byloje leidžia įrodymai, jog daugiau nei dešimt metų iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjui pagrįstų pretenzijų į pareiškėjo valdytą pastatą ir nėra jokių duomenų apie tai, jog nekilnojamasis daiktas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina tai, jog pastatas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas sąžiningai. Apie tai, jog nekilnojamasis daiktas buvo valdomas atvirai, leidžia teigti pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės, liudytojų parodymai. Tai, kad nekilnojamasis daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, o visas nekilnojamojo daikto valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 178 straipsnis), liudytojų teisme duoti paaiškinimai.

Paskelbus 2021 m. sausio 11 d. viešai apie bylos iškėlimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašoma nustatyti, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimo. Byloje nėra duomenų, kad nekilnojamasis daiktas priklauso valstybei ar savivaldybei.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios nekilnojamojo daikto valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu asmeninės nuosavybės teise įgijo pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis, CK 4.68-4.71 straipsniai). Juridinio fakto nustatymas reikalingas kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.22 straipsniu, 4.47 straipsnio 11 punktu, 4.68-4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533, 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas,

nusprendė:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas M. H., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.