Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., 187 str. 1 d., 284 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. viešoje vietoje įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant kitiems žmonėms sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė žmogui sveikatą:

2013 m. lapkričio 2 d., apie 19 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Klaipėdoje, prie prekybinio kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant kitiems žmonėms, panaudodamas mažareikšmę dingstį, kad jis neva nenori atsiskaityti už suteiktas taksi paslaugas, alaus buteliu išdaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio taksi automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 litų vertės galinio lango stiklą. Po to dėl chuliganiškų paskatų buteliu smogė taksi vairuotojui V. M. į galvą, padarydamas atvirą įspaustinį kaukolės skliauto kairės pusės kaulų (smilkinkaulio bei momenkaulio) lūžį ir galvos smegenų kairės momeninės skilties sumušimą. Tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. L. kaltu padaręs inkriminuojamą veiką prisipažino ir parodė, kad 2013-11-02 vakare su sugyventine D. G. ir mažamečiu sūnumi taksi automobiliu vyko į namus. Netoli (duomenys neskelbtini) namo esančio prekybinio kiosko paprašė vairuotojo V. M. sustoti, nes norėjo kioske išsikeisti pinigus. Kaip tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, dėl girtumo neatsimena. Nukentėjusysis nenorėjo jų vežti toliau, o jis pasakė, kad nemokės už suteiktą paslaugą. Nukentėjusysis trenkė jam kumščiu, o jis iš inercijos smogė nukentėjusiajam buteliu per galvą. Kaip išdaužė taksi automobilio galinį stiklą, neatsimena.

Nukentėjusysis V. M. (V. M.) parodė, kad 2013-11-02 vakare taksi automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“, iš Klaipėdos miesto Mokyklos gatvės vežė D. L., D. G. ir vaiką. Kelionės metu jokių konfliktų tarp jo ir keleivių nebuvo. Netoli (duomenys neskelbtini) namo keleiviai paprašė sustoti, nes kioske norėjo išsikeisti 100 Lt banknotą atsiskaityti už taksi paslaugas bei nusipirkti alaus. Dėl jam nežinomų priežasčių D. L. alaus buteliu trenkė į automobilio galinį langą ir jį išdaužė. Po to jis (D. L.) smogė jam buteliu per galvą. Su D. L. jis nesistumdė, smūgių kaltinamajam nesudavė, nežino, kodėl D. L. taip elgėsi.

Liudytoja M. A. parodė, kad 2013-11-02, apie 19 val. 30 min., buvo prekybos kioske, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Prie langelio priėjo moteris ir duodama 100 litų banknotą, paprašė parduoti keturis butelius alaus bei pakelį cigarečių. Šalia moters buvo ir kaltinamasis, kuris turėjo stiklinį butelį alaus. Pora buvo neblaivi. Netoli kiosko stovėjo taksi automobilis, kurio vairuotojas pasakė, kad keleiviai neatsiskaitė. Kaltinamasis nusikeikė ir pasakė, kad nieko nemokės. Moteris pasakė kaltinamajam, kad ji nekonfliktuotų ir kad iškeitusi pinigus 10 litų atiduos taksistui. Kaltinamasis antrą kartą pakartojo, jog nieko nemokės ir atsisukęs metė alaus butelį į taksi automobilį. Išdužus galiniam automobilio stiklui, vairuotojas išlipo iš automobilio ir ėjo link kaltinamojo. Tada pastarasis žengė žingsnį link taksisto, užsimojo pilnu alaus buteliu, pirktu kioske, ir juo sudavė taksistui per galvą. Taksistas gindamasis nuo smūgio iškėlė ranką, sulenkė kelius, bet smūgio neišvengė. Po smūgio taksistas nukrito ant gatvės ir prarado sąmonę. Apie įvykį ji telefonu informavo Bendrąjį pagalbos centrą. Atvykę medikai sužalotą taksistą išvežė, o ji pareigūnams parodė įvykio vietoje buvusį kaltinamąjį, kuris sumušė vairuotoją. Taksi vairuotojas jokių aktyvių veiksmų neatliko. Jis atrodė labai pasyvus, nekonfliktiškas žmogus. Kol ji telefonu kvietė pareigūnus, įvykio vietoje ėmė rinktis nepažįstami praeiviai. Kaltinamais keikėsi, visiems sakė, kad jie turės problemų, todėl tarp nepažįstamų vyrų ir kaltinamojo įvyko susistumdymas.

Liudytoja D. G. parodė, kad 2013-11-02, apie 19 val., ji su sugyventiniu D. L. ir mažamečiu sūnumi iš Klaipėdos miesto Mokyklos gatvės rajono važiavo taksi automobiliu. Jos prašymu taksistas sustojo prie prekybinio kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), nes ji norėjo išsikeisti 100 Lt kupiūrą. Kioske ji pirko alaus ir, grįždama link automobilio, pamatė iš jo išlipusį D. L., kuris dėl kažko ginčijosi su taksistu. Ji matė, kaip taksistas ranka sudavė D. L., o pastarasis rankoje turimu alaus buteliu sudavė taksistui į galvą. Kiosko pardavėja iškvietė medikus, kurie nukentėjusįjį išvežė į ligoninę, o atvykę pareigūnai sulaikė D. L.

Liudytojas E. G. (E. G.) parodė, kad V. M. pažįsta daug metų. Tai tolerantiškas, nekonfliktiškas asmuo. Jis iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuomojosi automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 2013-11-02 vakarą sunkiai keleivio sužalotą V. M. bei išdaužtą taksi automobilio galinio lango stiklą jis sužinojo kitą dieną. D. L. bendrovei padarytą žalą visiškai atlygino, todėl bendrovė jam jokių pretenzijų neturi. Bendrovė nerašė pareiškimo policijai, kad dėl jos turto sužalojimo D. L. būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Liudytoja L. M. parodė, kad apie jos sutuoktinio V. M. sužalojimą sužinojo iš ligoninės personalo. Vyras pasakojo, jog pagal iškvietimą vežė šeimą ir netoli Panevėžio gatvės esančiame prekybiniame kioske moteris išsikeitė stambesnę kupiūrą, norėdama atsiskaityti už vežimo paslaugas. Ji ruošėsi sumokėti 10 litų, bet neblaivus vyriškis pasakęs, kad nieko nemokės, trenkė alaus buteliu į automobilio galą, išdaužė bagažinės lango stiklą, po to smūgiavo V. M. į galvą. Jos sutuoktinis tylus, ramus, nekonfliktiškas, todėl mušti D. L. tikrai negalėjo.

Iš specialisto išvados Nr. G 27/14(03) (t. 1, b. l. 49–50) matyti, kad 203-11-02 vakare V. M. padarytas atviras įspaustinis kaukolės skliauto kairės pusės kaulų (smilkinkaulio bei momenkaulio) lūžis ir galvos smegenų kairės momeninės skilties sumušimas. Sužalojimas padarytas sumušus galvos skliauto kairę pusę buku daiktu, gali būti, kad smogiant cilindriniu ar bukabriauniu įrankiu. Atviras kaukolės skliauto kaulų lūžis ir galvos smegenų sumušimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 13–15) matyti, jog 2013 m. lapkričio 2 d., laikotarpiu nuo 20 val. 5 min. iki 20 val. 28 min., apžiūrint įvykio vietą, nustatyta, kad Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) prieš prekybinį kioską stovi taksi automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galinio lango stiklas išdaužtas. Stiklo šukių prikritę gatvėje ir bagažinėje. Ant asfalto apie 2 m nuo automobilio galo matyti kraujo dėmė.

Iš įrašo apžiūros (t. 1, b. l. 23–25) matyti, jog iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gauti 2013-11-02 vykusių telefoninių skambučių garso įrašai, iš kurių turinio matyti, kad 19 val. 34 min. skambinanti moteris (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) informuoja apie prie kiosko gulintį vyrą. 19 val. 34 min., 19 val. 45 min. ir 19 val. 50 min. skambinanti moteris, prisistačiusi M. A., informuoja apie muštynes prie (duomenys neskelbtini), apie be sąmonės nukritusį taksistą ir kad asmuo, kuris sumušė vairuotoją, yra įvykio vietoje su žmona.

Iš alkotesterio rodmenų (t. 1, b. l. 88) matyti, kad 2013-11-02 20 val. 14 min. D. L. alkotesteriu nustatytas 2,91 promilių girtumas.

Aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu patikimai įrodyta, kad V. M. sužalojo kaltinamasis D. L. Šį faktą pripažįsta pats kaltinamasis. Tai patvirtina ir nukentėjusysis bei liudytojai M. A., D. G. bei objektyviai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Kaltinamasis ir liudytoja D. G. parodo, kad V. M. kaltinamasis sužalojo po to, kai pastarasis sudavė kaltinamajam. Tačiau teismas tokiais šių proceso dalyvių parodymais netiki ir vertina juos kaip siekį sušvelninti kaltinamojo teisinę padėtį. Iš bylos baigtimi nesuinteresuotos liudytojos M. A. parodymų matyti, kad nukentėjusysis nebandė ir nesistengė kaltinamajam suduoti, o tik ranka bandė dengtis nuo kaltinamojo smūgio buteliu. Be to, iš liudytojo E. G. bei liudytojos L. M. parodymų matyti, kad nukentėjusysis visiški neagresyvus, tolerantiškas asmuo.

Kaltinamasis D. L., būdamas neblaivus, viešoje vietoje elgėsi akivaizdžiai chuliganiškai, nepaisė visuotinai priimtų bendro gyvenimo normų bei be jokios rimtos priežasties išdaužė automobilio galinio lango stiklą (tuo pasireiškė jo vandališki veiksmai) ir, smogdamas buteliu per galvą, sunkiai sužalojo nukentėjusįjį bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Antivisuomeninės kaltinamojo nuostatos pasireiškė ir po įvykio, kai jis keikėsi bei konfliktavo su aplinkiniais po įvykio (liudytojos M. A. parodymai). Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., ir 284 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu D. L. veikos kvalifikavimas dar ir pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. yra akivaizdžiai perteklinis. Teismo nuomone, automobilio galinio stiklo išmušimas vertintinas kaip kaltinamojo vandališki veiksmai kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir papildomos kvalifikacijos nereikalauja.

Tenkintinas nukentėjusiojo 5589,35 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nurodo, kad 589,35 litų jis išleido vaistams, bei dėl sužalojimo neteko 5000 litų darbinių pajamų, nes nedirbo penkis mėnesius. Tiek kaltinamasis, tiek gynyba sutinka su civilinio ieškinio dydžiu dėl lėšų, išleistų vaistams. Nors kaltinamojo gynėjas ginčija negautų darbinių pajamų dydį, teismas mano, kad ieškinio dydis įrodytas rašytiniais įrodymais bei nukentėjusiojo parodymais. Iš teismui pateiktos nukentėjusiojo metinėje pajamų deklaracijoje užfiksuotų duomenų matyti, kad iki sužalojimo dirbdamas taksistu iš individualios veiklos nukentėjusysis kas mėnesį uždirbdavo daugiau nei 1000 litų. Atsižvelgęs į tai teismas daro išvadą, kad prašoma už penkis mėnesius priteisti negautų pajamų dalis yra gyvenimiškai reali ir nėra aiškiai per didelė.

Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala objektyviai negali būti atlyginta visiškai, nes neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato. Įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus.

Neturtinė žala V. M. padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, vadovaujantis žemomis, teisės ir moralės požiūriu niekaip nepateisinamomis paskatomis. Dėl sunkaus kūno sužalojimo nukentėjusysis patyrė tiek fizines, tiek ir dvasines kančias, neigiamas emocijas, stresą, dėl sužalojimo liko darbingas tik 30 procentų, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo. Išdėstytų aplinkybių kontekste nukentėjusiojo pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis neturi turto ar didesnių pajamų, turi kitų finansinių įsipareigojimų (Valstybinei ligonių kasai priteista pinigų suma, piniginės lėšos skiriamos vaikų išlaikymui). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei teismų praktiką tokios kategorijos bylose, tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sumokėjo 4000 litų neturtinės žalos atlyginimo, V. M. priteistina 86000 Lt neturtinės žalos atlyginimo

Tenkintinas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys. Žala kilo dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Jos dydis nustatytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 56). Kaltinamasis žalos dydžio neginčija.

D. L. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Šią aplinkybę pripažįsta ir pats kaltinamasis. Girtumo faktas patvirtintas alkotesterio rodmenimis.

Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą ir kad atlygino dalį (nors ir labai nedidelę) nusikaltimu padarytos žalos.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą. Atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimas padarytas esant dviem kaltinamojo atsakomybę lengvinančioms bei sunkinančiai aplinkybėms. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: ankstesni teistumai išnykę, dirba bei teikia išlaikymą vaikams, buvo baustas administracine tvarka. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo elgesį vykstant procesui – atlygino taksi bendrovei padarytą žalą bei dalį žalos nukentėjusiajam. Teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo poziciją bausmės skyrimo klausimu, t. y., kad jis prašo kaltinamojo griežtai nebausti. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus D. L. minimalią BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas teismas neturi pagrindo, nes nėra minėtuose BK straipsniuose nurodytų sąlygų. Kaltinamasis pateikė duomenis, kad turi nepilnamečių vaikų, tačiau byloje nėra patikimų duomenų, kad tik jis vienintelis išlaiko vaikus ir izoliavus jį nuo visuomenės nebus jų kam prižiūrėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. dvejiems metams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. trisdešimčiai parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę nustatyti dvejus metus laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. L. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Į bausmės atlikimą įskaityti suėmime nuo 2013 m. lapkričio 2 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d. (dvi paras) išbūtą laiką.

Iki nuosprendis įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti, kardomąją priemonę palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš D. L. V. M. 5589,35 litų turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. L. V. M. 86000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. L. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 14197,85 Lt (keturiolika tūkstančių šimtą devyniasdešimt septynis litus aštuoniasdešimt penkis centus).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.