Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios S. P., nukentėjusiosios ir įstatyminės nepilnametės nukentėjusiosios atstovės Svetlanos Žuolienės, nuteistųjų R. M., M. Ž. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

- R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 3 d. ir nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams;

- pripažintas kaltu pagal BK 150 str. 3 d. ir nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2006 03 23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams

- M. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 3 d. ir nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams;

- pripažintas kaltu pagal BK 150 str. 3 d. ir nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 64 str., 65 str. 2 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta ir neatlikta 2006 02 02 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas penkeriems metams su 8 MGL dydžio, t.y. 1000 Lt. bauda.

Iš R. M. ir M. Ž. Valstybinės ligonių kasos naudai priteista gydymo išlaidų 797, 60 Lt solidariai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad jis2006 m. vasario 06 d. apie 20 val. Panevėžyje, name, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. Ž., žinodamas, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, panaudodamas fizinį bei psichinį smurtą lytiškai santykiavo su S. P., o būtent: kambaryje už spintos suimdamas ranka už kaklo jai neleido išeiti iš kambario, S. P. šaukiantis M. Ž. pagalbos, M. Ž. į tai nereagavo, o jam paprašius M. Ž. išjungti kambaryje šviesą, M. Ž. išjungė šviesą ir išėjo iš kambario. Po to jis S. P. liepė nusimauti kelnes ir kelnaites, o šiai nesutikus grasino „užmušti“ bei pats atsegė kelnių diržą, numovė kairės kojos vieną kelnių ir kelnaičių pusę, po to jis ranka suimdamas S. P. už kairės rankos riešo ją išsitempė iš už spintos, grasindamas, jog sulaužys „kaklą“ pasodino ant lovos ir liepė nukentėjusiajai tenkinti jo lytinę aistrą – savo rankomis prilenkdamas S. P. galvą prievartavo ją oraliniu būdu, vėliau paguldydamas ant lovos bei laikydamas kūnu nukentėjusiąją prispaudęs prie lovos bei liepdamas kojomis apkabinti jo nugarą, taip atimdamas galimybę jai priešintis, lytiškai santykiavo su nepilnamete S. P. gim. 1990-08-01 prieš jos valią.

M. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. vasario 06 d. apie 20 val.. Panevėžyje, name, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. M., žinodamas, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, kambaryje už spintos R. M. suėmus ranka už kaklo S. P. ir taip neleidžiant išeiti jai iš kambario, S. P. šaukiantis jo pagalbos, jis į tai nereagavo, o paprašytas R. M. išjungti kambaryje šviesą, jis išjungė šviesą ir išėjo iš kambario. Vėliau sugrįžo į kambarį ir grasindamas panaudoti fizinį bei panaudodamas psichinį smurtą, o būtent: S. P. jo paprašius išleisti namo, jis tuo metu liepė S. P. jam numauti kelnes, bei kelnaites, o jai atsisakius tai daryti, jis pasakė, kad jai bus blogai, bei kad S. P. išveš į mišką, ką S. P. suprato, kaip grasinimą, bei taip palauždamas nukentėjusiosios valią, įbaugindamas nukentėjusiąją privertė jam numauti kelnes bei kelnaites ir liepė nukentėjusiajai tenkinti jo lytinę aistrą – savo rankomis prilenkdamas S. P. galvą prievartavo ją oraliniu būdu, vėliau parvertė ją ant lovos bei laikydamas kūnu nukentėjusiąją prispaudęs prie lovos ir liepdamas kojomis apkabinti jo nugarą, taip atimdamas galimybę jai priešintis, lytiškai santykiavo su nepilnamete S. P. gim. 1990-08-01 prieš jos valią, vėliau jam lovoje atsigulus ant nugaros jis nukentėjusiąją užsitempė ant savęs suėmė už rankų, taip atimdamas galimybę jai priešintis, lytiškai santykiavo su nepilnamete S. P. gim. 1990-08-01 prieš jos valią.

Apeliaciniu skundu įstatyminė nepilnametės nukentėjusiosios atstovė S.Žuolienė nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu, nes jos duktė S. P. viską melavo. Duktė S. P. jai viską papasakojo, kad su jais lytiškai santykiavo, nes norėjo užsidirbti pinigų.

Apylinkės teismas pagrįsdamas išvadą apie tai, kad nukentėjusioji S. P. buvo išžaginta rėmėsi jos pabėgimo iš L. Ž. namų faktu, nurodydamas, kad nukentėjusioji pabėgo, būdama viena koja basa ir nepilnai apsirengusi, ši aplinkybė prieštarauja natūraliam žmogaus elgesiui, nes konstatuodamas šį faktą, teismas nevertino visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste: nes būtent, tai S. P. padarė, pamačiusi L. Ž., kuri išeidinėjo į parduotuvę per pereinamą kambarį, kuriame buvo ji, nes L. Ž. galėjo suprasti apie jos elgesį, t.y. turėtus lytinius santykius su juo ir M. Ž. bei L. Ž. drausdavo draugauti su sūnumi N. Ž. ir, kad ši aplinkybė buvo tikroji priežastis S. P. pabėgti, siekiant išvengti pasirodyti L. Ž. akyse netinkamai pasielgusi. Teismas nepagrįstai, siekdamas vienašališkai pagrįsti išvadą, dėl S. P. išžaginimo, kritiškai vertino jos parodymus apie tai, kad nubėgusi pas A. J., adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje prašė iškviesti policiją, kadangi buvo sušalusi ir jos neįsileido į vidų, o apie išžaginimą paminėjo, kad būtų rimtesnė priežastis iškviesti policiją.

Teismas visiškai nebandė vertinti S. P. elgesį iki jo turėtų lytinių santykių su ja ir po jų psichologiniu požiūriu, nes iš 2006 09 20 specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajai nustatytas lengvas protinis atsilikimas, ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę skirti netikslinga. Nukentėjusiosios motina S.Žuolienė, teisme paaiškino, kad duktė yra nenusakomo būdo, konfliktiška, meluojanti, todėl negalima tikėti jos paaiškinimais. Ikiteisminio tyrimo metu S. P. tvirtino, kad ją išžagino, teismo posėdžio metu tvirtino, kad santykiavo savo noru. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodytus ji jį apkalbėjo. Prašo skirti teismo psichologinę ekspertizę, kad būtų galima įvertinti nukentėjusiosios prieštaringų parodymų davimą iš psichologinės pusės, tačiau teismas skirti šią ekspertizę nepagrįstai atsisakė.

Teismas nuosprendyje rėmėsi vien tik S. P. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei ikiteisminio tyrimo teisėjui ir atmetė duotus parodymus teisminio nagrinėjimo metu. Toks teismo S. P. parodymų vertinimas šališkas, siekiant pagrįsti išvadas apkaltinant jį išžaginimu bei seksualiniu prievartavimu. Teismo posėdžio metu S. P. paaiškino, kad tokius parodymus ji davė ne gera valia, kaip nurodyta nuosprendyje, o tik bijodama motinos dėl savo neigiamo elgesio. Šie parodymai neprieštarauja motinos S.Žuolienės parodymams.

Nepagrįstos teismo išvados, kad su S. P. lytiškai santykiavau bendrininkaudamas su M. Ž.. Šią teismo išvadą akivaizdžiai paneigia liudytojos L. Ž. parodymai - “į kambarį atėjęs (duomenys neskelbtini) pasakė sūnui M. Ž. eik tavęs laukia. Ji supratusi, kad sūnus išėjo pasimylėti” ir kiti byloje faktiniai duomenys rodo, kad su S. P. santykiavome po vieną, jokių bendrų veiksmų jos atžvilgiu neįvykdėme.

Jis su S. P. buvo mažai pažįstamas, niekados neteko su ja bendrauti jos draugų aplinkoje, todėl apie jos amžių sprendė iš pačios pasakymų, kad jei greitai bus devyniolika bei iš jos išvaizdos, kuri rodo ją esant pakankamai subrendusią.

Teismo posėdyje R. M., M. Ž. ir jų gynėjai, nukentėjusioji S. P. bei jos įstatyminė atstovė S.Žuolienė prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.

Nuteistųjų, nukentėjusiosios ir jos įstatyminės atstovės apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie gauti remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir jų viseto pagrindu pagrįstai pripažino R. M. ir M. Ž. kaltais.

Byloje nėra jokių duomenų, kad įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Abu apeliantai skunduose iš esmės pakartoja pirmosios instancijos posėdyje pateiktą versiją, kurios esmė ta, kad nukentėjusioji su abiem nuteistaisiais lytiškai santykiavo savo noru, nuteistieji jokios prievartos prieš ją nenaudojo: R. M. netraukė jos iš už spintos, R. M. bei M. Ž. negrasino, netenkino lytinės aistros bei lytiškai nesantykiavo prieš nukentėjusiosios valią. Ši nuteistųjų versija nuosprendyje išsamiai išanalizuota ir paneigta bylos įrodymais: nukentėjusiosios S. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų A. P., S.Žuolienės, A. J., M.V. Ž., J. P. parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolais, specialisto išvada Nr. G.214/06 (05).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios parodymai apie esmines prieš ją įvykdyto nusikaltimo aplinkybes buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu, tuos pačius parodymus ji patvirtino apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją: ji konkretizavo abiejų nuteistųjų veiksmus, apibūdino kiekvieno nuteistojo elgesį, nurodė išžaginimo ir lytinės aistros tenkinimo seką. Nukentėjusioji išsamiai paaiškino, kuo pasireiškė nuteistųjų prieš ją naudotas fizinis bei psichinis smurtas ir kokiais veiksmais ji išreiškė nesutikimą lytiškai santykiauti su nuteistaisiais bei tenkinti jų lytinę aistrą. Nukentėjusioji parodė, kad nuteistasis R. M. sugriebė jai už kaklo ir neleido išlįsti iš už spintos, ji pradėjo šaukti prašydama M. Ž. padėti, tačiau jis išėjo iš kambario. R. M. už spintos pradėjo mauti jai kelnes bei nusitempė ją už rankos prie lovos bei pargriovė ant jos liepė čiulpti jo varpą grasindamas, kad sulaužys sprandą ir užmuš, jei to nedarys, po to prieš jos valią su ja lytiškai santykiavo. Baigęs R. M., pakvietė M. Ž., kurio ji paprašė, kad ją išleistų, tačiau jis liepė numauti jam kelnes bei pagrasino jei to nedarys išveš į mišką. Ji bandė nuo savęs jį nustumti, tačiau jis varpą įkišo į burną ir liepė ją čiulpti. Po kiek laiko į kambarį įėjo R. M. ir pagrasino jei bandys pabėgti, parodys “žemaitukams” ir vėl išėjo. M. Ž. nustūmė S. P. ant lovos ir su ja prieš jos valią atliko lytinius santykius.

Nuteistojo R. M. skunde nurodytas teiginys, kad specialisto išvadoje nustatyta, kad S. P. nebuvo padaryti jokie kūno sužalojimai galimi lytinių santykių metu, kas vargu ar būtų įmanoma atliekant prievartinį lytinį aktą, nepagrįstas, kadangi ne visų fizinių kontaktų pasekoje ant kūno lieka žymės, o be to, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų viseto, nukentėjusiosios atžvilgiu iš esmės buvo vartojama psichologinė prievarta.

Nepagrįstas nuteistojo R. M. apeliacinio skundo teiginys, kad apylinkės teismas pagrįsdamas išvadą, kad nukentėjusioji S. P. buvo išžaginta, rėmėsi jos pabėgimo iš L. Ž. namų faktu, nurodydamas, kad nukentėjusioji pabėgo, būdama viena koja basa ir nepilnai apsirengusi, bei konstatuodamas šį faktą, teismas nevertino visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nes teisminio posėdžio metu nukentėjusioji S. P. nurodė, tikrąsias priežastis kodėl pabėgo žiemos metu iš buto.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji S. P. teisminio posėdžio metu davė palankius R. M. bei M. Ž. parodymus, kad jie išvengtų baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, nurodydama, kad iš L. Ž. buto ji pabėgo pamačiusi L. Ž., kuri išeidinėjo į parduotuvę per pereinamą kambarį, kuriame buvo ji, nes L. Ž. galėjo suprasti apie jos elgesį, t.y. turėtus lytinius santykius su R. M. ir M. Ž.; L. Ž. drausdavo draugauti su sūnumi N. Ž. ir, kad šios aplinkybės buvo tikrosios jos pabėgimo priežastys.

Tokie nukentėjusiosios parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi, kaip matyti iš L. Ž. parodymų, kuriuos patvirtino ir kiti liudytojai, L. Ž. per kambarį, kuriame buvo žaginama S. P., praėjo ne vieną kartą ir ji matė nukentėjusiąją lytiškai santykiaujant gerokai anksčiau nei ji pabėgo iš buto. Tokiu būdu akivaizdu, kad S. P. žiemą, vėlų vakarą, basa pabėgo iš M. Ž. namų ne dėl to, kad išsigando L. Ž., o siekdama nutraukti prieš ją atliekamus nusikalstamus veiksmus. Tokią S. P. pabėgimo iš buto priežastį iš esmės patvirtino liudytojai, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio posėdžio metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus, jų nekeisdami, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Liudytojai A. J., V.M. Ž. nurodė, kad būdami namuose išgirdo beldimą į langą. Išėję į lauką, pamatė mergaitę, kuri drebėjo, buvo išsigandusi, bei pasakė, kad ją išprievartavo. Liudytoja J. P. būdama namuose išgirdo rėkimo, klykimo garsus bei priėjusi prie lango pamatė bėgančia gatve merginą, kurios viena koja buvo basa ir kuri įbėgo į Mindaugo 44 namo kiemą (T.2, b.l. 272). Tokius liudytojų parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios atstovė – motina S.Žuolienė, kad duktė S. P. į namus grįžo basa, be rūbų, buvo išsigandusi, sušalusi bei pasakė, kad ją išprievartavo N. Ž. brolis ir dar vienas vaikinas.

Iš to darytina išvada, kad tokie liudytojų ir nukentėjusiosios atstovės parodymai, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio posėdžio metu buvo nuoseklūs, teismas neturi pagrindo jais abejoti, jie visiškai sutampa su S. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir tuo pačiu paneigia teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeistus nukentėjusiosios parodymus, kurie yra palankūs R. M. ir M. Ž..

Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo nukentėjusiosios S. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, kadangi jie prieštarauja byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų visetui. Nukentėjusioji negalėjo paaiškinti, kodėl pakeitė parodymus. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad S. P. apklausos metu nurodė, kad 2006 02 16 ji mieste sutiko N. Ž., kuris jai pasakė, kad (duomenys neskelbtini) išeis į laisvę, ją paims žemaitukai ir išveš į mišką bei 2006 02 20 ji mieste vėl sutiko N. Ž., kuris jai pasakė, kad į laisvę išleido (duomenys neskelbtini) ir jai bus blogai. Šiuos perspėjimus ji suprato kaip grasinimus. (T.1, b.l. 41). Taip pat iš S. P. 2006 08 31 pranešimo, esančio byloje matyti, jog ji raštu atsisakė dalyvauti akistatoje su R. M. ir M. Ž., nurodydama, kad jų labai bijo. Nukentėjusioji taip pat pati patvirtino, kad vykstant teismui, buvo mieste susitikusi su R. M. ir M. Ž. (T.2, b.l. 256). Kad R. M. buvo atėjęs į namus ir kalbėjosi su S. P., teisme patvirtino ir jos motina – nukentėjusiosios atstovė S.Žuolienė. (T.2, b.l. 249).

Iš to darytina išvada, kad nukentėjusiajai buvo daromas poveikis siekiant, kad ji pakeistų savo parodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, remiasi ir apeliacinio bylos nagrinėjimo metu S. P. atlikta teismo psichiatrinės- psichologinės ekspertizės išvada, kad S. P. nustatytos psichologinės savybės netrukdo jai suvokti veiksmus ir juos valdyti, kad ji neturi padidėjusio polinkio fantazuoti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į liudytojų A. J., V.M. Ž., J. P., S.Žuolienės parodymus, nėra jokio pagrindo manyti, kad S. P. betarpiškai iš karto po nusikaltimo jos atžvilgiu padarymo nurodydama, jog ji buvo išžaginta, galėjo sakyti netiesą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji S. P. 2006 08 31 papildomos liudytojo apklausos metu nurodė bei patvirtino, kad abu nuteistieji žinojo, jog ji – nepilnametė, t.y., kad jai 15 metų, nes ji jiems yra pasakiusi pati (T.1, b.l. 48), be to, jie privalėjo tai suprasti ir pagal nukentėjusiosios fizinius duomenis, išsivystymą. Iš to darytina išvada, kad R. M. žinojo, kad nukentėjusioji S. P. – nepilnametė, todėl jo argumentas, jog jis nežinojo, kad ji nepilnametė atmetamas, kaip nepagrįstas.

BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat įvertinęs kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Už nusikaltimo pagal BK 149 str. 3 d. padarymą įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra šešeri metai penki mėnesiai, pagal BK 150 str. 3 d. – šešeri metai.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nustatydamas bausmės trukmę R. M. ir M. Ž. už du nusikaltimus teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes, motyvus ir tikslus, į tai, kad nenustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau pagrįstai nustatyta dvi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, t.y. veiką padarė bendrininkų grupėje bei būdami apsvaigę nuo alkoholio ir nuteistiesiems skyrė vienintelę BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, mažesnę nei sankcijose numatytas jos vidurkis.

Individualizuodamas bausmes, teismas įvertino kiekvieno nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis: R. M. baustas administracine tvarka, šešis kartus teistas, teistumas neišnykęs, M. Ž., administracine tvarka nebaustas, anksčiau vieną kartą teistas, teistumas neišnykęs, charakterizuojamas neigiamai, todėl M. Ž. paskirta dydžiu mažesnė bausmė.

Tokiu būdu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į BK 54 str. nuostatas nuteistiesiems už jų padarytus nusikaltimus skyrė savo dydžiu individualiai teisingas laisvės atėmimo bausmes, jos pakankamai diferencijuotos atsižvelgiant į kiekvieno iš nuteistųjų kaltės laipsnį, asmenybes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija, -

nutarė:

N. R. M. ir M. Ž., nukentėjusiosios ir jos įstatyminės atstovės apeliacinius skundus atmesti.