Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, deklaruota gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskirta bausmė - 60 MGL, tai yra 3000 eurų dydžio, bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, konfiskuotas automobilis „Mitsubishi Shogun", kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. M. 2020 m. vasario 6 d., apie 06.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš buvusią sutuoktinę J. M., tai yra, tyčia abiem rankomis spaudė jai kaklą bei tyčia ją pastūmė, dėl ko ji trenkėsi į durų staktą ir į sieną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei dėl padarytų minkštųjų audinių sumušimų ir poodinių kraujosruvų kairio peties nugariniame paviršiuje, apatinio žandikaulio kairėje, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Kaltinamasis V. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2020 m. vasario 6 d., apie 06.30 val., jis buvo namo rūsyje, buvo susinervinęs dėl darbų, išgėręs nebuvo. Tuo metu į rūsį atėjo jo buvusi žmona J. M. ir pareiškė, kad ji netvarkys jo bendrovė buhalterinių dokumentų. Jis atsakė, kad gali netvarkyti, Tą rytą jokio konflikto su buvusia sutuoktine nebuvo, jis jos už kaklo sugriebęs nebuvo, į sieną nestūmė, sūnaus tą rytą rūsyje nematė. Mano, kad buvusi sutuoktinė jį apkalba, kad susižaloti galėjo būdama su savo meilužiu ar su savo arkliais. Mano, kad buvusi sutuoktinė norėjo jį pagąsdinti dėl ambicijų, emocijų, principų. Mano, kad sūnus apie to ryto įvykius davė parodymus pagal motinos žodžius, sūnus jį apkalbėjo. Buvusios sutuoktinės motina taip pat nieko nematė, konfliktas buvo 2020 m. vasario 6 d., ji pati į rūsį atėjusi nebuvo, atsiuntė jo sūnų pažiūrėti, todėl, kad ji yra jo buvusi uošvienė. Jis buvusios sutuoktinės už kaklo sugriebęs nebuvo, jos nestumdė, jokio nusikaltimo nepadarė, tačiau nukentėjusiosios atsiprašo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. M. savo kaltės nepripažino, jo kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji J. M. nurodė, kad su buvusiu sutuoktiniu V. M. 2019 m. vasario 26 d. teismo sprendimu santuoka buvo nutraukta, tačiau jis liko gyventi jos namuose, jie išsiskyrė dėl to, kad dažnai pykdavosi, kai buvęs sutuoktinis būdavo neblaivus. Parodė, kad 2020 m. vasario 6 d., apie 06.30 val., ji nuėjo į namo rūsį, kur buvo jos buvęs sutuoktinis, norėjo su juo pakalbėti dėl bendrovės buhalterijos, pasakyti, kad ji daugiau jos netvarkys, nes iš UAB (duomenys neskelbtini)“, kur ji dirbo gamybos vadove, ji išėjo 2019 m. lapkričio mėnesį, tačiau dar vis tvarkydavo buhalterinius dokumentus. Buvęs jos sutuoktinis V. M. buvo dar iš vakaro neblaivus, tai ji suprato iš jo elgesio ir kalbos. Ji pasakė, kad daugiau bendrovės buhalterijos ji netvarkys, jis atsakė „gerai“, žodis po žodžio tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu, buvęs jos sutuoktinis V. M. abiem rankomis griebė ją už kaklo ir stūmė ją į sieną. Ji abejomis rankomis stengėsi nuo jo atsistumti. Tuo metu į rūsį atbėgo jų sūnus I. M. ir juos išskyrė. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų ji patyrė šoką ir stresą. Per kelias dienas išryškėjo mėlynės ant jos dešinės rankos dilbio, ant smakro ir ant mentės, kuria ji kaltinamojo pastumta atsitrenkė į sieną. Po to jos buvęs sutuoktinis atsiprašė, jei ką blogo padarė. Savo pirminiuose parodymuose ji nurodė, kad įvykis buvo 21 valandą, ji tiesiog sumaišė, nes tai ne pirmas toks įvykis, tvirtina, kad šis įvykis buvo ne vakare, o anksti rytą.2020 m. vasario 8 d. jos buvęs sutuoktinis, būdamas girtas, vėl buvo sukėlęs konfliktą, tačiau ji su sūnumi jį išstūmė iš namų. Paskutinius tris mėnesius tarp jų konfliktų nebuvo.

Liudytoja R. P. nurodė, kad ji yra J. M. motina, V. M. yra jos buvęs žentas, pareiškė, kad ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. P. parodė, kad J. M. yra jos dukra. V. M. yra jos dukros buvęs sutuoktinis. Ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu taip pat gyvena jos anūkas I. M.. Jos dukra J. ir jos buvęs sutuoktinis V. santuokoje pragyveno apie 26 metus, tačiau 2019 metų kovo mėnesį teismo sprendimu jų santuoka buvo nutraukta. Po skyrybų namas, kuriame jie visi gyvena, liko jos dukrai J., tačiau ji leido savo buvusiam sutuoktiniui V. čia toliau gyventi. V. yra geras žmogus, tačiau turi problemų dėl alkoholio vartojimo. V. šios problemos nepripažįsta. Būtent dėl šios priežasties tarp V. ir J. nuolatos kyla žodiniai konfliktai. Kai V. būna blaivus, jis elgiasi gražiai, būna tvarkingas, pagarbus kitų atžvilgiu, tačiau viskas pasikeičia jam esant neblaiviam. Prisimena, kad 2020 m. vasario 5 d. vakare, V. po darbų grįžo namo būdamas neblaivus ir pradėjo namuose kelti triukšmą, žodžiu įžeidinėti ją ir jos dukrą J., kabinėtis pradėjo prie sūnaus I.. Visi į jį dėmesio nekreipė, buvo savo kambariuose antrame namo aukšte. V. dažniausiai miega namo pirmame aukšte. Prisimena, kad jis vadino jos dukrą „debile“, „durne“, įžeidinėjo ir ją. Dukra buvo išėjusi iš savo kambario ir žodžiu konfliktavo su V.. Kaip suprato, jų tarpusavio barnis vyko namo pirmame aukšte. Girdėjo, kad po kurio laiko jų tarpusavio konfliktas nurimo, tačiau ką po to darė V. ir J. ji nežino, kadangi visą tą laiką taip ir buvo savo kambaryje. Prisimena, kad 2020 m. vasario 6 d. anksti ryte, kiek buvo valandų nurodyti negali, tačiau lauke dar buvo tamsu, būdama savo kambaryje išgirdo triukšmą rūsyje. Girdėjo, kad tarpusavyje vėl konfliktuoja V. ir J.. Girdėjo jų tarpusavio žodinį konfliktą, šaukimą vienas ant kito. Prisimena, kad tuo metu ji išėjo iš savo kambario, nuėjo į kambarį pas anūką I., kuriam pasakė, kad eitų žiūrėti į rūsį, kas ten vyksta. Po jos žodžių I. nubėgo į apačią. Jam nubėgus į rūsį konfliktas tarp V. ir J. greitai pasibaigė. Tuo metu ji buvo savo kambaryje, kadangi stengiasi į J. ir V. tarpusavio konfliktus nesikišti. Kas 2020 m. vasario 6 d. konflikto metu vyko tarp V. ir J. ji nematė. Tik po įvykio sužinojo, kad tą kartą V. fiziškai smurtavo prieš jos dukrą J.. Po įvykio ant savo dukters veido matė, kad jis yra raudonas. Kitų sužalojimų dukra jai nerodė. Kaip suprato iš dukros pasakojimo, V. tuo metu vis dar buvo neblaivus ir nekontroliavo savo veiksmų, jam nepatiko dukros požiūris į jo turimos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių reikalų tvarkymą, dėl ko jie tą kartą tarpusavyje sukonfliktavo. Matė, kad dukra buvo labai išsigandusi, susijaudinusi, nežinojo ką daryti, verkė. Kiek jai yra žinoma, V. ne pirmą kartą taip smurtauja prieš J., tačiau anksčiau ji į policiją nesikreipė (1 t., b. l. 79 - 81). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

2020 m. vasario 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusioji J. M. nurodė, kad 2020 m. vasario 6 d., apie 21 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos buvęs sutuoktinis V. M. plūdo ją necenzūriniais žodžiais abiem rankomis suėmęs ją už kaklo pradėjo ją smaugti, grumtynių metu pastūmė ją į durų staktą, dėl ko ji susitrenkė dešinę ranką, jai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 12 – 14).

2020 m. vasario 8 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą ant J. M. dešinės rankos dilbio buvo pastebėtas įdrėskimas ir kraujosruva (mėlynė), nukentėjusioji paaiškino, kad 2020 m. vasario 6 d. jos buvęs sutuoktinis V. M. sutrenkė jos dešinės rankos dilbį, sukeldamas jai fizinį skausmą, buvęs vyras buvo agresyvus (1 t., b. l. 22 - 25).

2020 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo nustatyta, apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta - namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu niekas nepaimta, pateikta fotolentelė su įvykio vietos nuotraukomis (1 t., b. l. 26 - 32).

2020 m. kovo 5 d. nukentėjusiosios J. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad J. M., patvirtindama savo ankstesnius parodymus, parodė kurioje rūsio vietoje prieš ją buvo smurtaujama, kaip savo rankomis V. M. suėmė jai už kaklo ir jį spaudė, kaip laikydamas jai už kaklo, pastūmė ją, kaip ir kuriomis kūno vietomis ji atsitrenkė į už jos buvusią durų staktą ir sieną. Taip pat J. M. parodė, iš kur į konflikto vietą atbėgo jų sūnus I. M., pro kur iš patalpos išėjo V. M.. Prie parodymo patikrinimo protokolo pridėta CD-R laikmena su atlikto tyrimo veiksmo vaizdo įrašu (1 t., b. l. 52 - 55).

2020 m. kovo 6 d. liudytojo I. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad I. M. parodė, kaip jis 2020 m. vasario 6 d. rytą jis išgirdo savo motinos ir savo tėvo tarpusavio konfliktą, nusileido iš antro aukšto į namo rūsį, kur rado tarpusavyje susikibusius jo motiną ir tėvą, parodė, kaip ir kur rūsyje stovėjo jo motina, kaip tėvas laikė motiną, kaip jis nuo motinos atitraukė tėvą. Prie parodymo patikrinimo protokolo pridėta CD-R laikmena su atlikto tyrimo veiksmo vaizdo įrašu (1 t., b. l. 73 - 76).

2020 m. kovo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 459/2020(02) konstatuota, kad J. M. nustatyti minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos kairio peties nugariniame paviršiuje, apatinio žandikaulio kairėje, abiejuose dilbiuose bei kairėje plaštakoje, kurie padaryti kietu buku daiktu ir atitinka užduotyje nurodytą laiką, aplinkybes. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti šeši skirtingos lokalizacijos sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant rankomis, tiek ir spardant. Dalis sužalojimų - dilbio nugariniuose paviršiuose ir kairio peties nugariniame paviršiuje - galėjo išsivystyti nukentėjusiajai atbulai krentant ir atsimušant į kietus bukus paviršius (1 t., b. l. 85).

2020 m. vasario 24 d. akistatos protokolas patvirtina, kad akistatos su įtariamuoju V. M. metu nukentėjusioji J. M. patvirtino savo ankstesnius parodymus apie patirtą V. M. smurtą bei patirto smurto aplinkybes, kaip jos buvęs vyras V. M. abiem rankomis suėmė ją už kaklo, jį spaudė ir tuo tarpu ją atbulą stūmė į už jos buvusias duris ir durų staktą, dėl ko ji savo nugarine dalimi ir rankomis atsitrenkė į ją. Ji bandė apsiginti nuo V. M., tuo metu ji mėgino apsiginti nuo buvusio vyro, jie tarpusavyje grūmėsi, o tuo tarpu į tą patalpą iš savo kambario atbėgo jų sūnus I. M., kuris juos išskyrė. Po šio įvykio ant jos kairio peties nugarinės dalies, ant dešinės rankos dilbio ir apatinio žandikaulio kairės pusės išryškėjo kraujosruvos. Po to, kai sūnus juos išskyrė, konfliktas baigėsi (1 t., b. l. 94 - 97).

2020 m. vasario 24 d. akistatos protokolas patvirtina, kad akistatos su įtariamuoju V. M. metu liudytojas I. M. patvirtino savo ankstesnius parodymus apie matyto įvykio, kai tėvas smurtavo prieš motiną, aplinkybes, parodė, kad 2020 m. vasario 6 d. anksti rytą jis miegojo, pabudo nuo tėvų tarpusavio konflikto, girdėjo grumtynių garsus, bumpsėjimus, todėl nusprendė nueiti į apačią pažiūrėti kas vyksta. Atbėgęs į rūsį jis pamatė, kaip jo tėtis V. M. laiko savo viena ranka suėmęs jo mamą J. M. už kaklo, matė, kaip tėvas laikydamas jo mamą buvo prispaudęs ją prie sienos prie vonios kambario durų, matė, kaip tuo metu mama rankomis bandė nuo savęs atstumti jo tėtį, tuo metu vyko grumtynės. Nieko nelaukęs, jis pribėgo prie jų abiejų ir iš nugaros suėmęs savo tėtį už jo krūtinės atitraukė jį nuo mamos. Po to, abiem rankomis jis išstūmė savo tėtį iš to vonios kambario, po to daugiau jo nematė. Matė, kad tuo metu jo tėtis buvo neblaivus, tai suprato iš jo kalbos, judesių, kūno judėjimo (1 t., b. l. 102 - 105).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį yra galima tik už fizinio skausmo sukėlimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir panašiai.

Nors kaltinamasis V. M. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis prieš buvusią sutuoktinę nesmurtavo, jos kaklo rankomis nespaudė, jo kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiosios J. M. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais. Nukentėjusioji nuo įrodymų tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad 2020 m. vasario 6 d. jos buvęs vyras V. M. sugriebęs jos kaklą abejomis rankomis, jį spaudė ir trenkė ją nugara į durų staktą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, vėliau išryškėjo mėlynės. Nors pradžioje nukentėjusioji nurodė, kad įvykis buvo 21 valandą, tačiau vėliau patikslino kad įvykis buvo apie 06.30 val. ryto, taip tvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad ji buvo šoke, tokių panašių atveju buvo ne vienas, j tiesiog buvo sumaišiusi laiką. Kiti jos parodymai buvo nuoseklūs, tai ji tvirtino ir atvykusiems policijos pareigūnams, surašiusiems tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo protokolą. Liudytoja R. P. patvirtino, kad 202 m. vasario 6 d. rytą, ji išgirdo konflikto garsus ir paragino savo anūką I. M. nueiti ir pažiūrėti, kas ten vyksta, po to sužinojo, kad tą kartą V. M. smurtavo prieš jos dukrą, savo buvusią sutuoktinę J. M., matė, kad po konflikto dukters veidas buvo raudonas. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir jos akistatos su jos buvusiu sutuoktiniu V. M. protokolas, kuriame ji nurodė tas pačias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaip jos buvęs sutuoktinis V. M. panaudojo prieš ją smurtą. Nors kaltinamojo V. M. sūnus I. M. atsisakė duoti parodymus prieš kaltinamąjį savo tėvą, tačiau I. M. ir V. M. akistatos protokole už fiksuota, kaip I. M. nurodė, kaip, išgirdęs triukšmą, jis nubėgo į rūsį, matė tėvą suėmusi mamos kaklą ir stumiantį, ją, kaip jis, suėmęs rankomis iš nugaros savo tėvą už krūtinės, jį atitraukė nuo mamos ir kaip kartu su mama išstūmė tėvą iš vonios kambario. Netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais ir akistatos protokoluose užfiksuotas nukentėjusiosios ir I. M. parodymais nėra pagrindo, todėl kaltinamojo kaltės nepripažinimas vertintinas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios V. M. ir liudytojos R. P. parodymais apie tai, kaip ji paragino anūką I. M. eiti į rūsį pažiūrėti, kas vyksta rūsyje, iš kur girdėjo konflikto garsus, akistatų protokolais, specialisto išvadomis, kitais byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, remiantis ištirtų įrodymų visetu ir vadovaujantis teismo vidiniu įsitikinimu, nustatyta, kad kaltinamasis V. M. 2020 m. vasario 6 d., apie 06.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš buvusią sutuoktinę J. M., tai yra, tyčia abiem rankomis spaudė jai kaklą bei tyčia ją pastūmė, dėl ko ji trenkėsi į durų staktą ir į sieną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei dėl padarytų minkštųjų audinių sumušimų ir poodinių kraujosruvų kairio peties nugariniame paviršiuje, apatinio žandikaulio kairėje, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Kaltinamojo V. M. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis V. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam V. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba, teisiamas antrą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, todėl daro išvadą, kad jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.

Kaltinamajam V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 (penkių šimtų) eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto b) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, bei 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 8 d., 20.20 val., iki 2020 m. vasario 10 d., 13.45 val., dvi paras, laikyti, kad kaltinamasis atliko 4 (keturias) paras laisvės apribojimo bausmės.

Kaltinamajam V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Išaiškinti V. M., kad įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti, kad jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.