Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. gynėjo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir Ž. K. paskirta galutinė dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytas Ž. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. sausio 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. bei pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. liepos 11 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Nukentėjusiosios A. V. atstovo civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš Ž. K. nukentėjusiajai priteista 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteistas turtinės žalos atlyginimas netekus maitintojo periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. sausio 30 d. iki A. V. pilnametystės, kas mėnesį mokant 259 Eur dydžio išmoką. Šių lėšų administratore iki A. V. pilnametystės paskirta jos atstovė pagal įstatymą – motina S. R..

Iš Ž. K. priteista 290 Eur valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą mažametei nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pirmosios instancijos teismas pripažino Ž. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus įvertinęs vadovaudamasis įstatymu. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes būtent Ž. K. veiksmai, t. y. smūgis peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, lėmė pastarojo mirtį.

7. Iš apeliacinio skundo, taip pat ir iš nuteistojo duotų parodymų turinio matyti, kad Ž. K. neneigia dalyvavęs konflikte su nukentėjusiuoju G. V., tačiau nesutinka sudavęs jam smūgį peiliu, teigia, kad šį smūgį sudavė I. M., o jis tik spyrė gulinčiam nukentėjusiajam. Iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumos matyti, kad niekas tiesiogiai nematė, kaip G. V. buvo suduotas smūgis peiliu, tačiau įvykio metu arčiausiai nukentėjusiojo buvo Ž. K., I. M., E. M. ir T. Z.. Liudytojas T. Z. pirmosios instancijos teisme tiksliai negalėjo pasakyti, ar Ž. K., ar I. M. buvo susigrūmęs su G. V., nes ta vieta, kurioje jie grūmėsi, buvo neapšviesta ir jis gerai to nematė. Liudytojo teigimu, po šių grumtynių nukentėjusysis ėmė bėgti ir suklupo. Teisiamojo posėdžio metu T. Z. prašė vadovautis jo parodymais, duotais akistatos su nuteistuoju metu, nes šie parodymai yra tikslesni (t. 5, b. l. 72). Akistatos metu T. Z. nurodė, kad G. V. su Ž. K. įvykio metu susikabino rankomis, tada kažkuris kažkurį atstūmė ir nukentėjusysis ėmė bėgti, tačiau nubėgęs apie penkis metrus sukniubo ant žemės, liudytojas T. Z. nematė, kad I. M. būtų tiesiogiai kontaktavęs su nužudytuoju, tiesiogiai kontaktavo tik Ž. K. (t. 2, b. l. 2–3). Liudytojo I. M. teigimu, G. V. su draugais jį vijosi, kuomet iš už namo kampo išlindo Ž. K. ir susigrūmė su G. V., buvo susikabinę vienas su kitu, po ko G. V. pradėjo bėgti ir nukrito ant žemės (t. 5, b. l. 116). Liudytoja E. M. patvirtino mačiusi, kaip Ž. K. susikibo su nukentėjusiuoju, jie susistumdė, tuomet G. V. pradėjo bėgti, tačiau po kelių žingsnių nukrito. Kai liudytoja pribėgo prie jo, jis jau gulėjo ant žemės (t. 4, b. l. 189–190). Taigi, įvykį tiesiogiai mačiusių liudytojų teigimu, su nukentėjusiuoju G. V. konflikto metu iki jo nugriuvimo ant žemės tiesiogiai kontaktavo tik Ž. K..

8. Nėra jokio pagrindo pritarti apeliacinio skundo teiginiams, kad liudytojai yra susitarę duoti melagingus parodymus dėl Ž. K. kaltės. Tai, kad būtent Ž. K. įvykio metu grūmėsi su G. V., po ko pastarasis susmuko ant žemės, liudytojai I. M. ir T. Z. nurodė iš karto po įvykio – 2022 m. sausio 30–31 d. vykusių apklausų metu. Tai, kad liudytojų duotų parodymų turinys nebuvo suderintas tarpusavyje, patvirtina ir tarp jų iš karto po įvykio vykusių telefoninių pokalbių suvestinės. 2022 m. sausio 30 d. I. M. E. M. telefonu prisipažino, kad duodamas parodymus papasakojo visą tiesą (t. 3, b. l. 108). Tą pačią dieną E. M. su T. Z. kalbėjosi apie įvykio aplinkybes, be kita ko ir apie tai, kad Ž. K. „susiėmė“ su nukentėjusiuoju ir kad būtent nuteistasis jį „nudūrė“, pokalbio dalyviai stebėjosi tokiu žiauriu Ž. K. elgesiu (t. 3, b. l. 108–109). Kad Ž. K. nužudė nukentėjusįjį, 2022 m. sausio 30 d. telefonu savo draugei D. V. nurodė ir E. L., iš pokalbio turinio matyti abiejų pokalbio dalyvių nuostaba dėl to, kas atsitiko (t. 3, b. l. 129). 2022 m. vasario 7 d. T. Z., kalbėdamas su nukentėjusiojo draugu A. E. ir išsamiai analizuodamas įvykio vakaro eigą, nurodė matęs „per kampą“, kaip Ž. K. su G. V. buvo „petys per petį susiėmę“, tada nukentėjusysis pradėjo bėgti ir už penkių metrų susmuko (t. 3, b. l. 115). Taigi, liudytojai dar įvykio dieną tiek teisėsaugos institucijoms, tiek bendraudami tarpusavyje, nežinodami, kad jų pokalbių yra slapta klausomasi ir jų turinys fiksuojamas, nurodė analogiškas aplinkybes dėl nuteistojo veiksmų.

9. Iš 2022 m. balandžio 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-401 (22), 11-583 (22) matyti, kad ant tirti pateiktų Ž. K. kelnių, striukės ir sportinių batų rasti pluoštai, vienodi su G. V. dėvėtų drabužių (striukės ir bliuzono) pluoštais. Taip pat ant tirti pateikto G. V. bliuzono rasti pašaliniai medvilnės pluoštai, vienodi su pašaliniais pluoštais, rastais ant Ž. K. kelnių, striukės ir sportinių batų (t. 2, b. l. 128–137). Šie objektyvūs bylos duomenys paneigia nuteistojo teikiamą gynybinę versiją, kad jis tik gulinčiam nukentėjusiajam sudavė smūgį koja. Iš atlikto objektų tyrimo išvadų akivaizdu, kad ant nuteistojo ir nukentėjusiojo viršutinių drabužių buvo rasti tarpusavyje sutampantys mikropluoštai, kas reiškia, kad tarp jų buvo tiesioginis kontaktas liudytojų nurodomomis aplinkybėmis. Jei nuteistasis būtų tik spyręs gulinčiam G. V. koja, ant jo striukės nebūtų dalelių nuo nukentėjusiojo drabužių, taip pat ir ant G. V. drabužių nebūtų dalelių nuo Ž. K. striukės.

10. Liudytojų parodymų patikimumą patvirtina ir tai, kad jie neneigė patys smurtavę prieš nukentėjusįjį – E. M. pripažino spardžiusi gulintį G. V., taip pat nurodė, kad jam pribėgęs spyrė ir I. M. (t. 4, b. l. 189–190), T. Z. patvirtino, kad E. M. ir I. M. spardė gulintį nukentėjusįjį (t. 2, b. l. 2). Taip pat liudytojai neneigė su savimi turėję tam tikrus įrankius. Nors nuteistasis Ž. K. teigia, kad įvykio metu trys asmenys (jis, I. M. ir T. Z.) turėjo peilius, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys tokių jo teiginių nepatvirtina. Liudytoja E. M. nurodė, kad ji įvykio metu su savimi turėjo žirkles, jas buvo pasiėmusi savigynai, I. M. turėjo metalinį strypą (raktą), Ž. K. turėjo peilį (t. 4, b. l. 190). Liudytojas I. M. pripažino turėjęs strypą, peilio turėjimo faktą neigė, peilį, anot liudytojo, turėjo Ž. K. (t. 5, b. l. 116). Liudytojas T. Z. taip pat neigė peilio turėjimo faktą, iš akistatos metu jo nurodytų aplinkybių matyti, kad I. M. su savimi turėjo metalinį raktą, kuriuo, kaip pats nurodė T. Z., įvykio metu sudavė G. V. (t. 2, b. l. 2). 2022 m. sausio 30 d. telefonu kalbėdamas su E. M. T. Z. taip pat sakė neturėjęs jokio peilio (t. 3, b. l. 108), šį faktą kalbėdama su E. L. patvirtino ir E. M. (t. 3, b. l. 111). Pokalbio su T. Z. metu E. M. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad liudytojai, nors ir turėjo tam tikrus įrankius, su jais nieko nedarė, ginklą panaudojo tik Ž. K. (t. 3, b. l. 109). Kad iš įvykio vietos I. M. atsinešė veržliaraktį, patvirtino ir liudytojas M. Š., nurodydamas, kad šį įrankį liudytojas vėliau užmetė ant lauko tualeto stogo prie savo namų (t. 2, b. l. 9; t. 4, b. l. 191). Ikiteisminio tyrimo metu ant šio lauko tualeto stogo buvo rastas ir paimtas metalinis raktas (t. 1, b. l. 72–78). Tai, kad I. M. įvykio metu turėjo metalinį įrankį, juo smūgiavo, paneigia Ž. K. nurodytas aplinkybes dėl peilio panaudojimo. I. M. negalėjo, rankoje turėdamas pakankamai didelį ir sunkų metalinį raktą (t. 1, b. l. 77), grumtis su nukentėjusiuoju ir tuo pačiu metu ranka suduoti jam smūgį peiliu. Taigi, liudytojai pakankamai atvirai ir nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes, neslėpė ir savo veiksmų jo metu, jų parodymai sutampa tarpusavyje ir su kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, todėl jų patikimumu abejoti nėra jokio pagrindo.

11. Nuteistojo Ž. K. kaltę patvirtina ne tik jo elgesys įvykio metu, bet ir po jo. Po įvykio su Ž. K. buvę liudytojai (E. M., M. Š., E. L., T. Z., I. M.) nurodė, kad nuteistasis pats pripažino nukentėjusiajam smūgiavęs peiliu, padaręs „pusantro dūrio“, liudytojai matė ir tai, kaip Ž. K. išsitraukė peilį ir aplaižė jo geležtę (t. 1, b. l. 191; t. 2, b. l. 9; t. 4, b. l. 190–191; t. 5, b. l. 72, 116). Liudytoja E. M. patikslino, kad tai darydamas nuteistasis dar pasakė frazę – „labai skanus yra pergalės skonis“ (t. 4, b. l. 190). Liudytojas M. Š. taip pat nurodė, kad Ž. K. iš striukės kišenės išsitraukė ne vieną, o du peilius, rodydamas tokį gestą tarsi du kartus durtų, pasakė „na na“, vieno iš peilių geležtę nudegino ant dujinės viryklės ugnies ir įmetė abu peilius į spintelės stalčių prie kitų M. Š. turėtų stalo įrankių, šiuos Ž. K. turėtus du peilius M. Š. išmetė į lauko tualeto išmatų duobę (t. 2, b. l. 9–10, 13; t. 4, b. l. 191). Liudytojas paneigė nuteistojo nurodomas aplinkybes, kad peilius turėjo ir T. Z. bei I. M., jo teigimu, juos turėjo tik nuteistasis (t. 2, b. l. 13; t. 4, b. l. 191).

12. Specialisto išvadoje Nr. M 16/2022(10) nurodyta, kad G. V. mirė nuo durtinės pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su kiauriniu širdiplėvės, dešinio skilvelio sužalojimu, krūtinkaulio kardinės ataugos, dangų, kepenų kairės skilties žaizda, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės kairę pusę (200 ml), pilvaplėvės ertmę (100 ml), širdiplėvės ertmę (400 ml), tarpuplaučių audinius, širdies tamponada krauju. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu duriančiai pjaunančiu įrankiu, pavyzdžiui, peilio geležte ar pan., kurio veikliosios dalies plotis ties panirimu odoje yra apie 1.6 cm. (t. 2, b. l. 96–104). Kaip ir nurodė liudytojas M. Š., įvykio vietos apžiūros metu lauko tualeto išmatų duobėje buvo rasti du peiliai (t. 1, b. l. 72–78, 79–86). Objektų tyrimo metu padaryta tikėtina išvada, kad vienu iš šių peilių (juodos spalvos su oranžinės spalvos juostelės intarpais sintetine rankena) buvo padaryta tirti pateikta G. V. durtinė-pjautinė krūtinės srities odos žaizda (t. 2, b. l. 115–120). Būtent šį peilį liudytoja E. M. atpažino, kaip jai priklausantį ir jos namuose buvusį peilį (t. 3, b. l. 67–72). Liudytojos teigimu, Ž. K. sakė, kad jis peilį pasiėmė iš jos namų (t. 4, b. l. 190). Nors liudytoja E. M. nurodė, kad ne šį peilį Ž. K. nulaižė pas M. Š. namuose (t. 3, b. l. 67–72), kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, Ž. K. su savimi turėjo du peilius, todėl liudytojams demonstruoti galėjo bet kurį iš jų. Liudytojo T. Z. teigimu, nuteistasis turėjo juodą peilį (t. 5, b. l. 72). 2022 m. sausio 30 d. T. Z. su E. M. kalbėdamiesi telefonu taip pat pabrėžė, kad Ž. K. turėjo E. M. didelį juodą peilį (t. 3, b. l. 109). Taigi, nors liudytojai tiksliai nematė ir neatpažino, kad Ž. K. su savimi turėjo būtent tą peilį (juodos spalvos su oranžinės spalvos juostelės intarpais sintetine rankena), kuriuo buvo padarytas nusikaltimas, tačiau jų identifikuota peilio rankenos spalva (juoda) sutapo su nusikaltimo įrankio spalva. Be to, baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad peilį be nuteistojo turėjo dar kuris nors kitas asmuo.

13. Iš baudžiamosios bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis Ž. K. praėjus keletui valandų po įvykio, t. y. 2022 m. sausio 30 d. 12.07 val., persiuntė R. V. (K.) nuotrauką su spaudoje publikuotu tektu apie nužudytą vaikiną (G. V.) ir parašė, kad R. V. (K.) „įmestų“ pinigų, nes Ž. K. reikia bėgti iš Lietuvos (t. 3, b. l. 21–23). 2022 m. sausio 30 d. 12.02 val. nuteistasis M. K. rašė „Jau leksiu uz mahruka batai“ (t. 3, b. l. 31–32) (Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodyne (2012) teikiamo žodžio „makrukas (mahrukas)“ reikšmė yra žmogžudystė). Šie pranešimai patvirtina, kad vos tik sužinojęs, jog nukentėjusysis yra miręs, Ž. K. draugams prisipažino padaręs šį nusikaltimą. Nors nuteistasis teigia melavęs R. V. (K.), tokiu būdu norėdamas susigrąžinti skolą, tačiau prisipažinti dėl nužudymo M. K. jis neturėjo jokios priežasties.

14. Taigi, vadovaujantis tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais iš įvairių šaltinių gautais ir baudžiamojo proceso metu patikrintais įrodymais, kurie sudaro vientisą loginę grandinę, galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad Ž. K. kilusio konflikto metu vieną kartą dūrė peiliu G. V. į krūtinę, dėl ko šis įvykio vietoje mirė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis suprato, kad smūgiuodamas peiliu kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ar gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors to ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Dėl Ž. K. paskirtos bausmės

15. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Nuteistojo Ž. K. apeliaciniame skunde dėl paskirtos bausmės atskirai nepasisakoma. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė ir Ž. K. nepaskyrė bausmės, kuri būtų aiškiai per griežta, neteisinga ir nepakankamai individualizuota.

16. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų. Sprendžiant dėl Ž. K. paskirtos bausmės individualizavimo teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo įvertintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y., kad Ž. K. veikdamas netiesiogine, neapibrėžta tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį, jog nustatyta dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei veiką įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija taip pat įvertina nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Nuteistasis Ž. K. anksčiau teistas 19 kartų. Susipažinus su teismų informacinėje sistemoje (Liteko) Ž. K. atžvilgiu priimtų nuosprendžių turiniu, teismo posėdžių protokolais, nustatyta, kad nuteistasis laisvėje piktnaudžiauja alkoholiu (jis pats tai pripažįsta), dėl ko neretai kyla pavojus visuomenės saugumui, o būtent neblaivumo būsena nulėmė ir G. V. gyvybės atėmimą, kadangi jis motyvo nužudyti G. V. neturėjo. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, ir tai, kad byloje nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam Ž. K. paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu viršija BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta, ji yra teisinga, nors pirmosios instancijos teismo lakoniškai motyvuota, tačiau atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek jo asmenybę.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

17. Nukentėjusiosios A. V. (mirusiojo dukrai) atstovas advokatas A. Kvaščevičius byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 000 Eur padarytos neturtinės žalos atlyginimo bei priteisimo turtinei žalai atlyginti netekus maitintojo periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant po 300 Eur išmokų, šias įmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 137–139).

18. Pirmosios instancijos teismas pareikštą ieškinį tenkino iš dalies, iš Ž. K. priteisė nukentėjusiajai A. V. 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir turtinės žalos atlyginimą netekus maitintojo periodinėmis išmokomis, nuo 2022 m. sausio 30 d. iki A. V. pilnametystės, kas mėnesį mokant 259 Eur dydžio išmokas, šias išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų administratore iki A. V. pilnametystės paskiriant jos atstovę pagal įstatymą – motiną S. R.. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog dėl tėvo netekties nukentėjusioji A. V. neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas, sielvartą ir liūdesį. Ji niekada neturės galimybės bendrauti su tėvu, pajusti jo globą.

19. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą nukentėjusiajai Ž. K. dukrai, A. V., gimusiai 2018 metais, išsprendė tinkamai, siekiant protingos pusiausvyros tarp nukentėjusiosios teisės į turtinės/neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo teisingumo kriterijais ir formuojama teismų praktika panašaus pobūdžio bylose.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Ž. K. gynėjo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinį skundą atmesti.