Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Artūro Karpalovo kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 28 d. nutarties nuteistojo V. A. baudžiamojoje byloje, baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paduotame kasaciniame skunde keliamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo klausimas, nurodant, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė šią normas, palikdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo nuteistajam paskirta 500 MGL (25000 Eur) dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 5 metus. Kasatoriaus prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas sumenkino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tinkamai neįvertino nuteistojo asmenybės, kitų svarbių aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės skyrimui.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas, įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskreciją nustatyti nuteistajam teisingą bausmę, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prokuroras, nors ir nurodo, kad šiuo atveju buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir pažeisti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai, tačiau iš esmės siekia, kad būtų iš naujo peržiūrėtos ir įvertintos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės. Bausmės griežtumo ir švelnumo klausimai pagal BPK nustatytą reguliavimą paskirti apeliacinės instancijos teismo kompetencijai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teisėjų atrankos kolegija neįžvelgia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Artūro Karpalovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.