Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., institucijos Kauno teritorinės muitinės atstovei R. G. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-28 00:00 val., UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kaunas, 2015-01-28 į Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių postą kreipėsi UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. P. bei pateikė krovinį gabentą su transporto priemone. IVECO valst.Nr. (duomenys neskelbtini)DM806, skirtą UAB (duomenys neskelbtini) kartu pateikdamas tranzito Lydinčiuosius dokumentus Tl Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-01-23), Tl Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-01-23), tarptautinį transporto važtaraštį CMR Nr. (duomenys neskelbtini) Tranzito procedūros vykdytojas-Zollimpex AG, Postfach 2064, CH-4133 Pratteln, Šveicarija. Prekė- klijai polimerinio pagrindo ( viso 4181 kg bruto svorio). Nustatytas tranzito procedūros užbaigimo terminas-2015-01-31.Transporto priemonė abiejuose Lydinčiuose dokumentuose nurodyta ((duomenys neskelbtini) pagal tarptautinį transporto važtaraštį CMR Nr(duomenys neskelbtini) krovinio vežėjas UAB (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė nurodyta valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) Direktoriaus pavaduotojas E. B. atsakydamas į Kauno teritorinės muitinės prašymą paaiškinti, kodėl į paskirties įstaigą krovinys buvo atgabentas kitu automobiliu, atsakė atvykus į Kauną sugedo puspriekabės-šaldytuvo agregatas, todėl įmonės sprendimu buvo perkrauta į UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonę IVECO valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vežėjas (nurodytas CMR Nr(duomenys neskelbtini)16 langelyje) -UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. B. neplombuotą krovinį transporto priemone valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gabeno muitinės prižiūrimas prekes (į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiūrimos -MK 37 str.ld.), kurioms buvo įformintos Bendrijos/bendroji tranzito procedūros su Lydinčiais dokumentais Tl Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-01-23), Tl Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-01-23). Pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 360 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas vežėjas turi įrašyti reikiamus įrašus tranzito lydimajame dokumente ir kartu su siunta pateikti muitinei: jeigu prekės perkraunamos į kitą transporto priemonę; visus tokius perkrovimus turi prižiūrėti muitinė. Tačiau į muitinę kreiptasi nebuvo, įrašų tranzito Lydinčiuose dokumentuose Tl Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-01-23), Tl Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-01-23), kurie buvo pateikti paskirties įstaigai nebuvo. 2015-01-28 prekių vežėjas, būdamas atsakingas už prievolių susijusių su Bendrijos tranzito procedūra įvykdymą, prekes - klijai polimerinio pagrindo - viso 4181 kg bruto svorio, iškrovė (davė leidimą iškrauti prekes) iš jas gabenusios transporto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priemonės UAB (duomenys neskelbtini) be raštiško muitinės pareigūno leidimo, tuo pažeisdamas 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 str. 2 dalies nuostatas.

Tuo V. B. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 209 str. 1 d. 4 p.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad kroviniui, kurį vežė, buvo reikalinga tam tikros temperatūros režimas. Buvo žiemos metas ir sugedo agregatas, palaikantis šilumos režimą, t.y. negalėjo palaikyti reikalingos + 15 laipsnių temperatūros. Servise pasakė, kad šio gedimo pašalinti negali. Tuomet paskambino vadybininkui E. B., kuris koordinavo krovinio vežimą. Jis priėmė sprendimą, kad krovinį reikia perkrauti į kitą automobilį. Krovinys buvo perkrautas įmonėje, krovinys plombuotas nebuvo. Toliau važiavo kitas vairuotojas. Tolimųjų reisų vairuotoju dirba 11 metų, tačiau šios muitinės procedūros nežinojo.

Institucijos Kauno teritorinės muitinės atstovė R. G. paaiškino, kad muitinės prižiūrimų prekių iškrovimas, perkrovimas be muitinės leidimo yra negalimas. Šių prekių statusas yra prižiūrimas muitinės. Žmogus, dirbantis 11 metų tarptautinių reisų vairuotoju, turėjo žinoti, kad bet koks iškrovimas tokio pobūdžio prekių turi būti prižiūrimas muitinės. Tai nėra sudėtinga procedūra. Tiek Bendrijos muitinės aktai, tiek Nacionaliniai teisės aktai numato atsakomybę už tokį veiksmą. Bendrijos muitinės kodekso 38 str. numato prievolę asmeniui, kuris prisiima atsakomybę už prekių gabenimą po to, kai jos buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, inter alia, dėl prekių perkrovimo tampa atsakingu už šių prievolių vykdymą. Byloje yra dokumentas CMR (duomenys neskelbtini) ir jo 23 langelyje yra vežėjo spaudas bei vežėjo atstovo parašas, kuris reiškia, kad vežėjas prisiima visą atsakomybę už krovinio tinkamą nugabenimą iki paskirties įstaigos. Dėl šios priežasties muitinė, atlikusi tyrimą, konstatavo, kad vežėjo atstovo V. B. veikoje yra administracinio nusižengimo požymių ir tuo pagrindu pradėjo administracinę teiseną. Jeigu būtų kreiptasi į muitinę dėl krovinio perkrovimo dėl gedimo, kliūčių nebūtų buvę. Muitinė būtų sutikrinusi gabenamą krovinį, sudėjusi atitinkamas žymes krovinį lydinčiuose dokumentuose .Vairuotojas turėjo kreiptis į artimiausią muitinės įstaigą, tranzito terminas būtų pratęstas .

Liudytojas E. B. parodė, kad dirba įmonės direktoriaus pavaduotoju. Vairuotojas vežė brangų krovinį, sugedo šaldytuvas, jo pataisyti greitai negalėjo. Visi lydintieji dokumentai buvo tvarkingi ,CMR vairuotojas užrašė, kad kitas vežėjas ir krovinys buvo pristatytas. Jis kontroliuoja tarptautinius pervežimus. Mano, kad žalos nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad V. B. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad Muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas, tai yra:..... 4) muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimas iš jas gabenančių priemonių, įskaitant ir jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno raštiško leidimo;

Bendrijos kodekso 46 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prekės turi būti iškraunamos iš jas gabenančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba patvirtintose vietose.

1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 96 str. , yra nurodyta, kad muitinės procedūros vykdytojas yra asmuo, kurio vardu buvo pateikta muitinės deklaracija, arba asmuo, kuriam buvo perduotos su muitinės priežiūra susijusios pirmiau minėto asmens teisės ir prievolės (4 str. (21)).

1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, reglamentuojančio muitinės procedūrų atlikimą, 40 straipsnyje nurodyta, kad į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes muitinei turi pateikti asmuo, kuris jas įveža į minėtą teritoriją, o 46 straipsnyje pasakyta, kad prekės turi būti iškraunamos iš jas gabenančių transporto priemonių tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba pavirtintose vietose.

Byloje nekyla ginčas dėl faktinių bylos aplinkybių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB (duomenys neskelbtini)vairuotojas V. B. atgabeno prekes iš Šveicarijos į Lietuvos Respubliką , kurioms buvo įforminta tranzito procedūra Tl Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-01-23, b.l. 12), Tl Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-01-23, b.l.14). Šiuose dokumentuose nurodyta, kad krovinys gabenamas transporto priemone, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kaip matyti iš tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščių (CMR) krovinį į paskirties vietą atgabeno automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b.l.11,29). Šias aplinkybes pagrindžia ir Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto viršininkės tarnybinio pranešimo duomenys (b.l.23). Iš šio tarnybinio pranešimo nustatyta, kad į Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių postą kreipėsi UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. P. ir pateikė krovinį, kuris atgabentas kita transporto priemone nei nurodyta tranzito deklaracijose (b.l.23). Kaip matyti iš Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyresniosios inspektorės tarnybinio pranešimo , vežėjas UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas neplombuotą krovinį transporto priemone valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gabeno muitinės prižiūrimas prekes (į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiūrimos – MK37 str.1d.) ir jas iškrovė (davęs leidimą iškrauti prekes) iš jas gabenusios transporto priemonės be raštiško muitinės pareigūno leidimo (b.l.2). Iš UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. B. paaiškinimo (b.l.3) bei jo paaiškinimo , duoto teismo posėdžio metu bei liudytojo E. B. parodymų nustatyta, kad prekės buvo perkrautos į kitą transporto priemonę, sugedus automobilinei šaldymo įrangai (b.l. 31). Vairuotojas V. B. ir liudytojas E. B. patvirtino aplinkybę, kad prekės buvo perkrautos, neturint raštiško muitinės pareigūno leidimo. Šias aplinkybes pagrindžia ir administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenys (b.l.1).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. B. padarė ATPK 209 str. 1 d. 4 p. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad prekių perkrovimas į kitą automobilį buvo sąlygotas automobilio, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šaldymo įrangos gedimu. Kaip matyti iš UAB (duomenys neskelbtini) defektacijos akto (b.l.31), šio gedimo nustatymas ir remontas neįmanomas esant pakrautam kroviniui. Viena iš vežamų prekių buvo klijai iš polimerinio pagrindo, todėl tikėtina , kad šiam kroviniui buvo reikalingas tam tikras temperatūros režimas. Pažeidimas padarytas 2015-01-28 00.00 val., t.y. žiemos nakties metu ir nedirbant muitinės pareigūnams. Teismas neturi pagrindo netikėti šioms nurodytomis aplinkybėmis, tai nurodė ir kito automobilio vairuotojas V. P. tuoj pat po pažeidimo nustatymo (b.l.27). Teismas vertina ir tą aplinkybę, kad perkrauti prekes į kitą automobilį V. B. nurodė pagal pavaldumą aukštesnis asmuo, t.y. įmonės direktoriaus pavaduotojas E. B.. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino liudytojas E. B.. Be to, V. B. dirba, išlaiko nepilnametį vaiką. Taigi, atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, V. B. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo (pripažino pažeidimą, paaiškino pažeidimo padarymo aplinkybes), teismas konstatuoja, jog šioje byloje V. B. paskirtina sankcijoje numatyta minimali 2316 Eur bauda būtų neproporcinga jo padaryto pažeidimo pavojingumui priemonė, per griežta ir nėra teisinga. Todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą V. B., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytus pažeidimus, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir baudos dydį sumažinti iki 1000 Eur. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti LR ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30 str., 30² str., 209 str. 1 d. 4 p., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 209 str. 1 d. 4 p., ir jam skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno teritorinei muitinei.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6097.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.