- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-24
- Bylos Nr.
- I-217-0426/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- L. S.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A143-78/2010 pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Lietuvos Aukščiausiajam teismui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja L. S. (toliau – pareiškėja, apeliantė) skundu (b. l. 4 – 7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininko 2008 m. spalio 23 d. atsakymą Nr. 2008/02-4R-239-7R-86 „Dėl Jūsų skundo“.
Pareiškėja nurodė, kad atsakovo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir atsakovas) pirmininkui pateikė 2008 m. rugpjūčio 7 d. prašymą, kuriuo prašė pateikti informaciją apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai A. R. mokamą atlyginimą ir jo priedus, tačiau atsakymo iki šiol negavo. Skundu kreipėsi į Komisiją, prašydama įpareigoti atsakovą atsakyti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui pateiktą 2008 m. rugpjūčio 7 d. prašymą, bet Komisija 2008 m. spalio 23 d. raštu Nr. 2008/02-4R-239-7R-86 skundą atsisakė nagrinėti. Pareiškėja skundą grindė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 2, 10 dalimis, 3 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 1, 2 dalimis, Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalimi, 109 straipsnio 1 dalimi, Teismų įstatymo 36 straipsniu, 102 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 1, 3, 5, 6 dalimis, 106 straipsniu, 107 straipsnio 1, 2, 5, 7 dalimis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62 straipsniu, Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsniu. Teigė, kad Komisijos pirmininkas neturėjo teisės vienasmeniškai priimti skundžiamo sprendimo, nes ši komisija veikia kolegialiai (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 1 str. 1 d., 10 str. 1 d., 12, 13, 14 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 24) nurodė, kad pažyma apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos A. R. Atlyginimą 2008 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. pareiškėjai išsiųsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (1.15)-5T-267.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu (b. l. 51 – 54) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 59 – 65) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą bei Komisijos pirmininko 2008 m. spalio 23 d. atsakymą Nr. 2008/02-4R-239-7R-86 ir nutraukti bylą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 79) nurodė, kad pažyma apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos A. R. atlyginimą 2008 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. pareiškėjai išsiųsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (1.15)-5T-267. Įvykdžius pareiškėjos prašymą, ginčo neliko.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Teismas nustatė, kad pareiškėja, pasinaudodama ABTĮ 25 straipsnio numatyta teise į išankstinio ginčo nagrinėjimą ne teismo tvarka, pirmosios instancijos teismui paduotu skundu siekė apginti savo tariamai pažeistą teisę gauti iš atsakovo jos 2008 m. rugpjūčio 7 d. prašyme nurodytą informaciją. Pasisakydama dėl pareiškėjos skundžiamo Komisijos pirmininko 2008 m. spalio 23 d. atsakymo reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pažymėjo, kad ABTĮ 5 straipsnio taikymo prasme reikalavimas panaikinti šį atsakymą nėra skundo dalykas, nes jis (šis atsakymas) yra tik tarpinis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos veiksmas (sprendimas), kuris savaime nekeičia nei paties administracinio ginčo, nei pareiškėjos siekiamos apginti tariamai pažeistos teisės į informaciją esmės. Todėl nagrinėjamai bylai yra reikšminga ir ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu aiškintina situacija dėl kilusio ginčo esmės, t. y. bylai yra reikšminga nustatyti, ar pareiškėjos nurodyta tariamai pažeista (jos ginama) teisė į informaciją yra iš tikrųjų pažeista ir ar ši teisė turi būti teismo apginta priimant atitinkamą ABTĮ 88 straipsnyje numatytą sprendimą.
Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo 2008 m. gruodžio 18 d. raštu bei jo priedu pareiškėjos prašymas gauti paminėtą informaciją buvo visiškai patenkintas. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus dėl ABTĮ 5 ir 22 straipsnių aiškinimo, kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atmesti pareiškėjos skundą iš esmės yra pagrįstas, t. y. nagrinėjamoje situacijoje teismas neturėjo teisinio pagrindo ABTĮ nustatytu būdu apginti pareiškėjos tariamai pažeistos teisės į informaciją.
IV.
Pareiškėja L. S. prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje.
1. Padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, turėjęs įtakos priimti neteisėtus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 27 d. procesinius sprendimus.
2. Procesas turi būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindo. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja tokią praktiką, jog „Viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų - diapozityviškumo principo, pagal kuri kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą teises ir (ar) teisėtus interesus. Viešojo intereso gynimą civiliniame procese nulemia ir kitos priežastys, viena iš jų - privatinių santykių įvairovė, nes yra tokių civilinės teisės posakių ir institutų kurių visuomeninis reikšmingumas yra didesnis nei kitų. Viešasis ir privatus interesai koegzistuoja ir iš dalies sutampa. Tokios sutapties buvimas - dar viena iš priežasčių dėl kurių civiliniame procese turi būti ginamas viešasis interesas. Viešojo intereso samprata išsiplėtė, o jo gynyba galima tik tokiomis universaliomis teisės priemonėmis kaip civilinis procesas“ (Civilinė byla Nr. 3K-3-578/2007).
Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra konstatavęs, kad „Visuomenės poreikiai gali būti suprantami kaip visos visuomenės interesai ar kaip tam tikros visuomenės dalies, pavyzdžiui, esančios tam tikroje vietoje, teritorijoje. Atsižvelgdami į šias nuostatas nagrinėjamose bylose teismai turi vertinti, ar iškeltas klausimas dėl nuosavybės teisės gynimo negali būti vertinamas kaip viešo intereso gynimas. Savaime viešojo intereso konstatavimas nenulemia to, kad teismas turi patenkinti viešojo asmens reikalavimus, bet nagrinėdamas byla jis turi būti aktyvus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Procesą atsisakytina atnaujinti.
Teismo sprendimu išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Tačiau ABTĮ 153 straipsnis numato specialią teismo sprendimo revizavimo procedūrą, tai yra proceso atnaujinimą. Tačiau šis institutas yra ribojamas tam tikrais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šioje normoje nurodytiems pagrindams. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
Iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, kad ji prašo atnaujinti procesą byloje, kadangi teismas pažeidė materialinės teisės normas. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad procesas atnaujinamas kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtinta abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos.
Pažymėtina, kad siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš L. S. prašymo turinio, ji ginčija ne konkrečios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo taikyto įstatymo normos aiškinimą ir taikymą, o iš esmės nesutinka su faktinių bylos aplinkybių vertinimu, bei nesutinka su teismų priimtais sprendimais, tačiau tai nelaikytina proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagrindu.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.
Iš pareiškėjos prašymo turinio taip pat matyti, kad ji siekia atnaujinti procesą ir tuo pagrindu, jog būtina formuoti vienodą teismų praktiką. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Pagal ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamoje byloje administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.
Dėl išdėstytų argumentų nėra pagrindo atnaujinti procesą ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.
Kadangi kitų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų pareiškėja nenurodė, todėl darytina išvada, jog pareiškėjos prašymas nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, dėl ko jis netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija.
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą pagal L. S. prašymą.
Nutartis neskundžiama.