- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-16
- Bylos Nr.
- 2-23-305/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01444-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- T. T.
- Advokatai
- Irmantas Tumas
nedalyvaujant atsakovui T. T. (teismo šaukimas įteiktas tinkamai – viešo paskelbimo būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui T. T. dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo, atsakovui už akių
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. S., teismo posėdžio metu sumažinusi savo reikalavimą, prašo priteisti iš atsakovo T. T. 574,87 Eur (227,33 Eur (784,93 Lt) dėl negrąžintos suteiktos paskolos ir palūkanų bei 347,54 Eur (1200 Lt) už perduotus ir ieškovei negrąžintus aukso dirbinius).
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ji su atsakovu T. T. susipažino 2013 m. liepos mėnesį. Jis paaiškino neseniai atlikęs laisvės atėmimo bausmę, pasitaisęs ir norintis pradėti gyventi sąžiningai. Tačiau atsakovas tvirtino visiškai neturįs turto ir pragyvenimui būtinų piniginių lėšų, netgi negalintis išsinuomoti gyvenamosios patalpos, o paskolos suteikti jam niekas nesutinka. Patikėjusi atsakovo žodžiais, ieškovė geranoriškai norėjo jam padėti pradėti sąžiningą gyvenimą, tačiau tuo metu neturėjo galimybių paskolinti jam lėšų iš savo turimų piniginių santaupų. Dėl to 2013 m. rugpjūčio 6 d., atsakovo prašymu, siųsdama sms žinutę, paėmė 600,00 Lt dydžio kreditą iš taip vadinamųjų greitųjų kreditų bendrovės UAB „4finance“. Kreditoriui į jos sąskaitą pervedus paskolos sumą, ji kartu su atsakovu nuėjo į bankomatą ir gautus pinigus išsigrynino bei perdavė juos atsakovui. Atsakovas prieš tai buvo pažadėjęs šias lėšas su palūkanomis grąžinti, per protingą terminą, jo žodžiais tariant – kai tik gaus pirmą algą, t.y. per vieną mėnesį. Ieškovė turėjo pagrindą tikėti, kad atsakovas savo pasižadėjimą vykdys, nes ieškovės sūnus M. S. padėjo atsakovui įsidarbinti (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gaudavo nemažą – apie 2000 Lt atlyginimą. Kai ieškovė atsakovui perdavė 600,00 Lt, kuriuos buvo gavusi kaip paskolą iš greitųjų kreditų bendrovės, atsakovas pareiškė, kad šių pinigų jam nepakanka, nes išsinuomotos gyvenamosios patalpos savininkas reikalauja sumokėti nuomos mokestį už 6 mėnesių laikotarpį. Atsakovo prašymu ieškovė sutiko jam paskolinti jai priklausius juvelyrinius dirbinius – du auksinius žiedus ir dvi auksines grandinėles, kad jis šiuos dirbinius galėtų savo vardu įkeisti lombarde ir gauti dar vieną paskolą, tikslu sumokėti nuomos mokestį. Atsakovas tikino ieškovę, kad gavęs darbo užmokestį, juvelyrinius dirbinius išpirks ir jai grąžins. Patikėjusi atsakovu ieškovė perdavė jam jai priklausiusius papuošalus, tikėdamasi kad per protingą terminą (apie vieną mėnesį) šie papuošalai jai bus grąžinti. Atsakovas jai paaiškino, kad lombarde už įkeistas dvi grandinėles gavo bendrą 900,00 Lt sumą, už vieną žiedą gavo 200,00 Lt sumą, už kitą žiedą gavo 100,00 Lt. Maždaug 2013 m. spalio mėnesį ieškovė pradėjo abejoti atsakovo sąžiningumu ir jo ketinimų grąžinti paskolas tikrumu. Ieškovės sūnus, dirbęs kartu su atsakovu, ieškovei pranešė, kad atsakovas nebedirba (duomenys neskelbtini) ir išsikeldino iš išsinuomoto buto. Atsakovas, nors ir toliau rašydamas sms žinutes žadėjo su ieškove atsiskaityti, tačiau asmeniškai susitikti vengė. Ieškovės ryšiai su atsakovu galutinai nutrūko 2013 m. lapkričio mėnesį. Atsakovas su lombardais už gautas paskolas neatsiskaitė, todėl juvelyriniai dirbiniai perėjo lombardų nuosavybėn. Atsakovas taip pat ieškovei niekada net dalinai negrąžino paskolos, kurią pati jam suteikė pati pasiskolinusi lėšų iš greitųjų kreditų bendrovės. Dėl to ji kreditoriui turėjo sumokėti ne tik kaip paskolą gautus 600,00 Lt, bet ir apie 184,93 Lt palūkanų (b.l. 26-26b).
Atsakovui ieškovės ieškinys su priedais ir teismo šaukimas į teismo posėdį buvo įteikti tinkamai (viešo paskelbimo būdu) (b.l. 35-36, 74-76), tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant negauta.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Irmantas Tumas pateikė prašymą priimti šioje bylos stadijoje sprendimą už akių.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Atsižvelgiant į šią nuostatą bei į tai, kad nenustatyta CPK 285 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų, kuomet sprendimo už akių priėmimas negalimas, ieškovės atstovo prašymas tenkintinas, ieškovės reikalavimas byloje išspręstinas priimant byloje sprendimą atsakovui už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
Teismas, atlikęs formalų įrodymų tyrimą pagal pateiktą ieškinį, ieškovės paaiškinimus, rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, nustato, kad:
Šalies argumentai
Ieškovė, atsakovo prašymu, 2013 m. rugsėjo 6 d. sudarė su UAB „4finance“ vartojimo kredito sutartį Nr. 873160003, pagal kurią jai buvo suteiktas 173,77 Eur (600,00 Lt) dydžio kreditas 30 dienų terminui už 8,17 Eur (28,20 Lt) mokėjimo palūkanas (b.l. 10, 11-20). Remiantis ieškovės aiškinimais, kuriuos patvirtino liudytojas D. G., ieškovė, gavusi pranešimą iš kredito bendrovės apie kredito suteikimą, bankomate šiuos pinigus išgrynino ir perdavė šiuos pinigus (173,77 Eur (600,00 Lt)) atsakovui. Ieškovė ir atsakovas susitarė, kad atsakovas per vieną mėnesį šiuos pinigus, t.y. gautą paskolą, ir palūkanas ieškovei grąžins. Tačiau atsakovas susitarimo nesilaikė, nei dalies pinigų ieškovei negrąžino. Dėl to jai pačiai savo lėšomis teko ne tik grąžinti 173,77 Eur (600,00 Lt) dydžio kreditą, bet ir sumokėti palūkanas – iš viso papildomai 53,56 Eur (184,93 Lt) (b.l. 10). Remiantis ieškovės aiškinimais, kuriuos patvirtino liudytojai D. G. bei N. K., atsakovo prašymu, ieškovė taip pat jam laikinai perdavė jai priklausius juvelyrinius dirbinius – du auksinius žiedus ir dvi auksines grandinėles, kad atsakovas šiuos dirbinius galėtų savo vardu įkeisti lombarde ir gauti papildomų lėšų. Ieškovės teigimu, atsakovas jai sakė, kad lombarde už įkeistas dvi grandinėles gavo bendrą 260,66 Eur (900,00 Lt) sumą, už vieną žiedą gavo 57,92 Eur (200,00 Lt), už kitą žiedą gavo 28,96 Eur (100,00 Lt). Ieškovė ir atsakovas susitarė, kad atsakovas per vieną mėnesį juvelyrinius dirbinius išpirks ir ieškovei grąžins, tačiau, vėlgi, susitarimo nesilaikė, juvelyrinių dirbinių neišpirko ir ieškovei negrąžino (juvelyriniai dirbiniai perėjo lombardo nuosavybėn).
Iš sutarties kylančios šalių prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nuostatas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovui 173,77 Eur (600,00 Lt), o atsakovas įsipareigojo 173,77 Eur (600,00 Lt) paskolą ieškovei per vieną mėnesį grąžinti, taip pat sumokėti palūkanas tokias, kokios buvo nustatytos 2013 m. rugsėjo 6 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. 873160003, sudarytoje tarp ieškovės ir UAB „4finance“.
Motyvuojamoji dalis
CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi, pagal paskolos sutarties sampratą atsakovas privalėjo grąžinti ieškovei suteiktą paskolą bei sumokėti nustatytas palūkanas, tačiau byloje nėra duomenų, kad bent dalį paskolos ir palūkanų ieškovei būtų sumokėjęs. Todėl atsižvelgiant į faktines aplinkybes bei remiantis tinkamu prievolių vykdymo principu, ieškovės reikalavimas dėl 173,77 Eur (600,00 Lt) negrąžintos paskolos ir 53,56 Eur (184,93 Lt) nesumokėtų palūkanų priteisimo iš atsakovo pripažintinas pagrįstu.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat sprendžia, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis, pagal kurią ieškovė perdavė laikinai neatlygintinai naudotis atsakovui jai priklausiusius juvelyrinius dirbinius – du auksinius žiedus ir dvi auksines grandinėles, sutikdama, kad atsakovas juos užstatytų lombarde, o atsakovas įsipareigojo per vieną mėnesį juvelyrinius dirbinius iš lombardo išpirkti ir ieškovei juos grąžinti (CK 6.629 straipsnio 1 dalis).
CK 6.629 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta panaudos sutarties samprata: neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Nors pati ieškovė ir jos atstovas ieškovės ir atsakovo santykius kvalifikuoja paskolos teisiniais santykiais, tačiau pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskolos sutarties apibrėžimą paskolos objektu gali būti tik pinigai arba rūšies požymiais apibūdinti suvartojamieji daiktai, tuo tarpu juvelyriniai dirbiniai yra individualiais požymiais apibūdinti nesuvartojamieji daiktai (CK 4.4 straipsnis), todėl juvelyriniai dirbiniai negali būti paskolos sutarties objektu.
Taigi, pagal panaudos sutarties sampratą atsakovas privalėjo grąžinti ieškovei jam laikinai perduotus naudotis ieškovės juvelyrinius dirbinius, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas bent dalį juvelyrinių dirbinių būtų ieškovei grąžinęs. Todėl atsižvelgiant į faktines aplinkybes bei remiantis tinkamu prievolių vykdymo principu, ieškovės reikalavimas atsakovui atlyginti jai juvelyrinių dirbinių vertę (nustatytą lombarde) – už dvi grandinėles bendrai 260,66 Eur (900,00 Lt), už vieną žiedą 57,92 Eur (200,00 Lt), už kitą žiedą 28,96 Eur (100,00 Lt), iš viso 347,54 Eur (1200,00 Lt) – pripažintinas pagrįstu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai.
Ieškovė neprašo atlyginti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, atsakovui tenka pareiga atlyginti visas valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 20,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas), 17,22 Eur išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 3), ir 477,68 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidos (b.l. 21-22, 84-85, 46) (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 96, 285, 286 ir 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo T. T., gim. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), 574,87 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 87 ct) skolos bei nuostolių atlyginimo ieškovei G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo T. T., gim. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), 37,22 Eur (trisdešimt septynis eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų (20,00 Eur žyminio mokesčio ir 17,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).
Priteisti iš atsakovo T. T., gim. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), 477,68 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.