- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- I-2150-583/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Lemminkainen Lietuva“, A. S.
- Pareiškėjas
- V. S.
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgaliotai atstovei V. M., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Klaipėdos vanduo“ įgaliotai atstovei S. B., 2013 m. gruodžio 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Lemminkainen Lietuva“ ir A. S., dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012-07-25 sprendimą Nr. (31.1)-R12-751 ir priteisti 6010 Lt turtinę žalą.
Patikslintame skunde (t. I, b.l. 109-110) pareiškėjas nurodo, kad dėl Danės gatvėje, Klaipėdoje, esančio netvarkingo šulinio dangčio buvo padaryta žala jo automobiliui. Pažymi, jog Klaipėdos miesto savivaldybė, kaip Danės gatvės valdytoja, yra atsakinga už gatvės priežiūrą ir saugaus eismo joje užtikrinimą. Teigia, kad atsakovo neveikimas – Danės gatvės nepriežiūra lėmė tai, kad gatvės būklė nebuvo tinkama saugiam eismui, dėl ko eismo įvykio metu pareiškėjui buvo padaryta žala. Papildomuose prašymuose (t. II, b.l. 56-58, 74-77) pareiškėjas paaiškina, kad 2011-08-22 apie 20 val. Klaipėdos mieste, Danės gatvėje, vairavo automobilį MERCEDES BENZ E220, v/n (duomenys neskelbtini) (toliau ir Automobilis). Važiuojant minėta gatve, ties namu Nr. 41, priekyje pareiškėjo važiavęs automobilis pervažiavo gatvės važiuojamojoje dalyje esantį šulinio dangtį, kuris staiga pakilo į orą ir nukrito ant asfalto. Kadangi nebuvo jokios galimybės nei sustabdyti automobilį, nei apvažiuoti kliūtį, pareiškėjas užvažiavo ant šio dangčio ir to pasekoje buvo stipriai apgadintas Automobilis. Mano, kad gatvės važiuojamojoje dalyje tinkamai nepritvirtintas šulinio dangtis laikytinas statinio trūkumu, už kurį atsako jo valdytojas, t.y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Atsakovas, tinkamai neatlikdamas savo, kaip kelio valdytojo, pareigų, pažeidė Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas ir iš to kyla jo pareiga atlyginti pareiškėjo patirtą žalą. Teigia, kad atsakovas, pažeisdamas 2003-12-29 Lietaus nuotekų tinklo eksploatavimo sutarties Nr. 16-1122 su trečiuoju asmeniu AB „Klaipėdos vanduo“ sąlygas, atliko Danės gatvės remonto darbus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nebūdama inžinerinio statinio – lietaus nuotekų tinklų – savininku ir nevaldydama jo kitais įstatymų nustatytais pagrindais, neturėjo teisės be statinio savininko (AB „Klaipėdos vanduo“) sutikimo atlikti šio statinio remonto darbų. Atkreipia dėmesį, kad 2011-08-10 suremontuoto statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. SIA-3 yra patvirtintas paties atsakovo, todėl negalima teigti, jog visi darbai, tame tarpe šulinių paaukštinimas ir dangčių pakeitimas, buvo atlikti tinkamai, nes šiems darbams pažeidžiant eksploatavimo sutartį, net nebuvo užsakytos ir gautos techninės sąlygos, šių darbų projektas nebuvo derinamas su AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ atstovas nedalyvavo pripažįstant statinį tinkamu naudoti. Mano, jog šios aplinkybės galėjo sąlygoti, kad darbai buvo atlikti netinkamai, dėl ko šulinio dangtis įvykio metu pajudėjo iš savo vietos. Pabrėžia, kad automobiliu MERCEDES BENZ E220, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu jo tėvui A. S., naudojosi, įskaitant ir eismo įvykio metu, panaudos pagrindais ir asmeniškai, savo lėšomis rūpinosi jo tinkama eksploatacija bei remontu. Tvirtina, kad tiek 2011-09-19 sąskaita Nr. 206, tiek 2013-09-13 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas išrašyti jo vardu, todėl žalą dėl nagrinėjamo įvykio patyrė būtent pareiškėjas. Argumentuoja, jog iš karto po įvykio neturėjo galimybės išsamiai užfiksuoti pažeidimų, nes jų fiksavimui automobilį reikėjo pakelti ant keltuvo – jie visi matomi tik iš automobilio apačios. Pabrėžia, kad tai lėmė, jog policijos pareigūnai įvykio medžiagoje nefiksavo šių pažeidimų – jie apsiribojo tik iš išorės matomais. Teigia, jog siekdamas kuo greičiau suremontuoti jam darbinėms funkcijoms reikalingą automobilį, remonto darbus pradėjo nesikreipdamas į ekspertus, siekiant sumažinti ir taip dideles remonto išlaidas. Pažymi, kad dauguma automobilio dalių, kiek tai technologiškai įmanoma, buvo keičiamos dėvėtomis dalimis, siekiant sumažinti remonto kainą, nes naudojant naujas dalis automobilio remontas nebūtų apsimokėjęs. Tvirtina, kad nors ir nebuvo atliktas transporto priemonės vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją, tačiau šis faktas nereiškia, kad dėl to apskritai negalima įrodyti patirtos žalos, ar kad žala gali būti vertinama tik pagal šią instrukciją. Be to, atsakovas neinformavo pareiškėjo apie specifinius reikalavimus, numatytus instrukcijoje.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose (t. I, b.l. 74-75, 120-123) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo reikalavimais bei prašo jų netenkinti. Paaiškino, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje 2012-01-03 buvo gautas V. S. prašymas atlyginti žalą. Kadangi žala galimai kilo dėl vandentiekio šulinio dangčio, priklausančio AB „Klaipėdos vanduo“, todėl pareiškėjo prašymas buvo persiųstas nagrinėti galimai už žalą atsakingam asmeniui. Gavus AB „Klaipėdos vanduo“ motyvuotą atsakymą, atsakovas įvertino visus gautus duomenis ir 2012-07-25 raštu Nr. (31.1)-RS2-751 informavo pareiškėją apie sprendimą jo prašymo netenkinti. Nesutiko su pareiškėjo tvirtinimu, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija netinkamai vykdo Vietos savivaldos, Kelių ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymuose nustatytas pareigas. Paaiškino, kad 2010-07-20 sutartimi Nr. J12-132 atsakovas užsakė asfaltbetonio dangų remonto darbus ir buvo atliktas kelio, kuriame pareiškėjas patyrė žalą, remontas. Kelio remonto darbai buvo priimti ir dėl jų nebuvo gauta jokių nusiskundimų. Rangovas UAB „Lemminkainen Lietuva“ informavo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, kad pravažiuojantis automobilis šulinio dangčio pakelti negalėjo ir dangtis pakeltas galėjo būti tik tuo atveju, jeigu jis prieš tai būtų trečiųjų asmenų iškeltas iš atraminio žiedo. Be to, pagal 2013-12-29 lietaus nuotekų tinklų eksploatavimo sutartį, AB „Klaipėdos vanduo“ kartą per ketvirtį atlieka lietaus šulinių apžiūrą. Tvirtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija tinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas pareigas kelių priežiūros srityje ir nėra pagrindo teigti, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalo veikti. Todėl atsakomybė nekyla, nes nėra svarbiausios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – neteisėtų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų. Argumentuoja, kad pareiškėjas nesilaikė Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos reikalavimų - neatliko transporto priemonės vertinimo, kuriame būtų nurodyta, kokie remonto darbai susiję su transporto priemonės apgadinimais dėl įvykio. Nurodo, kad atsakovui nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios kliūties, todėl mano, kad žala atsirado ir dėl automobilio vairuotojo kaltės.
Atsakovo atstovė V. M. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Pažymėjo, kad pareiškėjas neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo, kadangi nėra transporto priemonės savininkas. Be to, V. S. nėra pateikęs patirtą žalą patvirtinančių įrodymų.
Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepime (t. I, b.l. 59-60) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pagal pateiktą eismo įvykio foto ir video medžiagą, Danės gatvės viduryje yra ne vandentiekio šulinys, o lietaus nuotekų šulinys Nr. 169a. Pažymi, kad lietaus nuotekų tinklai Klaipėdos mieste priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Nurodo, jog Danės gatvės atkarpoje, kurioje buvo apgadintas pareiškėjo automobilis, buvo atlikti ištisinės asfaltbetonio dangos remonto darbai bei šulinių liukų gatvėje paaukštinimo ir pakeitimo darbai. Darbus vykdė Klaipėdos miesto savivaldybės rangovas UAB „Lemminkainen Lietuva“. Argumentuoja, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nesikreipė į AB „Klaipėdos vanduo“ dėl techninių sąlygų ar reikalavimų šiems remonto darbams gavimo. Kadangi darbai buvo vykdomi gatvės dalyje, kurioje yra AB „Klaipėdos vanduo“ priklausantys bei eksploatuojami vandentiekio ir nuotekų tinklai, vadovaujantis 2013-12-29 Lietaus nuotekų tinklo eksploatavimo sutarties Nr. 16-1122 5.8 punktu turėjo būti gauta eksploatuotojo pažyma, kad šie tinklai ir šuliniai nepažeisti ir tinkami tolimesniam naudojimui, tačiau tai nebuvo atlikta. Mano, kad AB „Klaipėdos vanduo“ nėra atsakinga už pareiškėjui kilusią turtinę žalą. Pabrėžia, jog pareiškėjas į bylą pateikė tik remonto darbų atlikimo dokumentus, iš kurių negalima nustatyti, kokia buvo padaryta žala, koks jos dydis ir ar visi remonto darbai tiesiogiai susiję su padaryta žala.
Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos vanduo“ atstovė S. B. rėmėsi atsiliepime išdėstytais motyvais ir teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Lemminkainen Lietuva“ atsiliepime (t. I, b.l. 138-139) nurodė, kad UAB „Lemminkainen Lietuva“ 2010 m. spalio mėnesį perdavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai darbus, atliktus pagal su atsakovu sudarytą 2010-07-20 sutartį Nr. J12-132, tarp kurių ir Danės g., Klaipėdos m., šulinių liukų ir lietaus surinkimo grotelių paaukštinimo g/b žiedais ir pakeitimo į „plaukiojančio“ tipo šulinių liukus. Nurodyti šulinių liukai buvo uždengi dangčiais, pagamintais pagal LST EN 124 reikalavimus, kurie yra įleidžiami į atraminį žiedą, remiasi į jį visu perimetru, ir papildomai yra pritvirtinami fiksatoriais, kas reiškia, kad šių dangčių, neturint tam specialių įrankių, atkelti yra neįmanoma, ir tuo labiau, šie dangčiai patys pakilti į orą, pravažiavus automobiliui, neturi jokių galimybių. Pažymi, kad darbai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai buvo perduoti 2010 m spalio mėnesį, jokių pretenzijų nei dėl darbų, nei dėl įrenginių kokybės pareikšta nebuvo.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime (t. II, b.l. 73) palaikė pareiškėjo V. S. poziciją ir reikalavimus. Informavo, kad 2011-08-22 įvykio metu buvo automobilio Mercedes Benz E220, v/n (duomenys neskelbtini), savininku. Pažymėjo, kad automobilį buvo perdavęs savo sūnui V. S. valdyti ir naudotis. V. S. savo lėšomis rūpinosi visa automobilio eksploatacija. Po 2011-08-22 įvykio visus su įvykiu susijusius automobilio remonto darbus apmokėjo V. S. Argumentuoja, kad po įvykio automobilis negalėjo važiuoti savo eiga, nes jo variklis buvo visiškai sugadintas. Nurodo, jog po automobilio remonto juo toliau naudojosi V. S. iki kol automobilis buvo parduotas.
Pareiškėjas, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lemminkainen Lietuva“ atstovas ir tretysis suinteresuotas asmuo A. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (t. I, b.l. 139; t. II, b.l. 73, 74). Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės nurodytoms proceso šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.
Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.).
Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėjas kildina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t.y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2011-08-22, apie 20.00 val., Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį MERCEDES BENZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kelio ruože, kuris nepažymėtas greitį ribojančiu kelio ženklu, V. S. užvažiavo ant metalinio šulinio dangčio, kuris buvo pakeltas priekyje važiavusio automobilio. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, tačiau buvo apgadintas V. S. vairuojamas automobilis. Šie duomenys užfiksuoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo grupės specialisto M. B. 2011-08-22 ir 2011-08-26 tarnybiniuose pranešimuose, 2011-08-22 eismo įvykio vietos schemoje Nr. 679, 2011-08-30 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarime „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo“, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, V. S. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (t.I, b.l. 50-53). Nutarime nurodyta, kad vairuotojo veiksmuose nenustatytas veikos priešingumas teisei. Eismo įvykio schemoje pažymėta, jog buvo apgadintas Automobilio priekinis bamperis. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2012-01-03 prašymu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas atlyginti patirtą žalą, kurią sudaro 6010 Lt Automobilio remonto išlaidos (t. I, b.l. 6-7). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2012-03-01 raštu Nr. (31.1.)-RS2-210 pareiškėjo prašymą persiuntė AB „Klaipėdos vanduo“ (t. I, b.l. 16-17), kuri 2012-04-20 raštu Nr. 2012/S.01-1333 prašymą grąžino atsakovui (t. I, b.l. 20). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ginčijamu 2012-07-25 sprendimu Nr. (31.1)-RS2-751 netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti patirtą turtinę žalą (t. I, b.l. 12-13).
Siekiant įvertinti ar asmuo turi teisę į turtinės žalos atlyginimą, būtina ne tik konstatuoti Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.271 straipsnyje įtvirtintų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų visetą, bet ir nustatyti ar pareiškėjas iš tikrųjų yra žalą patyręs asmuo, t.y. tinkamas subjektas reikalauti žalos atlyginimo.
Pareiškėjas V. S. neginčija fakto, kad nėra Automobilio, kurį vairavo eismo įvykio metu, savininkas. VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo pateikta informacija apie automobilio MERCEDES BENZ E220, v/n (duomenys neskelbtini), registraciją patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010-09-11 iki 2013-02-20 Automobilis nuosavybės teise priklausė A. S. (t. II, b.l. 52-54). Pareiškėjas nurodė, kad Automobiliu naudojosi panaudos pagrindais (t. II, b.l. 56), ką patvirtino ir tretysis suinteresuotas asmuo A. S., papildomai pažymėjęs, kad ir po Automobilio remonto juo toliau naudojosi V. S., iki kol automobilis buvo parduotas, t.y. 2013-02-20 (t. II, b.l. 73).
Panaudos kaip neatlygintinio naudojimosi daiktu samprata ir iš jos kylantys teisiniai santykiai reglamentuoti Civilinio kodekso 6 knygos XXXII skyriuje. Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalį, neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. CK. 6.629 straipsnio 2 dalis numato, jog neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.488 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos. CK 6.478 straipsnyje, kaip viename iš panaudos teisiniams santykiams taikytinų teisės normų, įtvirtinti reikalavimai sutarties formai. Pagal 6.478 straipsnio 1 dalį, nuomos (atitinkamai ir panaudos) sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Pareiškėjas į bylą nepateikė su tėvu A. S. sudarytos rašytinės panaudos sutarties, todėl darytina išvada, kad CK 6.478 str. 1 d. reikalaujamos sandorio formos laikytasi nebuvo. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Kadangi Civilinis kodeksas įsakmiai nenumato, kad rašytinės formos nesilaikymas panaudos sutartį daro negaliojančia, todėl sprendžiant ar nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo V. S. ir trečiojo suinteresuoto asmens A. S. buvo sudaryta panaudos sutartis, būtina įvertinti byloje esančių įrodymų visumą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2013-11-14 nutartyje, kuria panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-04-24 sprendimą ir šią administracinę bylą perdavė nagrinėti iš naujo, pažymėjo, jog automobilis, dėl kurio sugadinimo prašoma atlyginti žalą, priklauso ne pareiškėjui, o kitam asmeniui, todėl neaišku ar pareiškėjas automobilį remontavo pats, ar automobilio savininko pavedimu, kieno lėšomis atliktas remontas, ar pareikštu reikalavimu žala būtų atlyginta pilnai (t. II, b.l. 38-43).
Teismas, vykdydamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą išreikalauti reikiamus įrodymus, 2013-11-27 nutartimi (t. II, b.l. 47-48) įpareigojo pareiškėją V. S. pateikti teismui duomenis, kuriais pagrįstų savo reikalavimo pagrindą arba automobilio savininko reikalavimo pagrindą, pagal kuriuos teismas galėtų įvertinti ar turi būti keičiama netinkama šalis tinkama bei pasiūlė pareiškėjui apsispręsti dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama ir patikslinto procesinio dokumento pateikimo. Nors pareiškėjas V. S., vykdydamas teismo įpareigojimą, nurodė, jog automobiliu naudojosi panaudos pagrindais, tačiau jokių šį faktą patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Spręstina, kad byloje esantys 2011-09-19 sąskaita Nr. 206 bei 2011-09-19 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 28, nors ir išrašyti V. S. vardu, tačiau fakto, jog tarp A. S. ir V. S. buvo sudaryta panaudos sutartis nepatvirtina.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad žalą patyręs asmuo yra ne automobilį vairavęs V. S., o jo savininkas A. S., kadangi būtent jo nuosavybės teise valdomam turtui dėl eismo įvykio buvo padaryti apgadinimai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstatavus, kad turtinę žalą dėl automobilio apgadinimo patyrė daikto savininkas A. S., darytina išvada, jog pareiškėjas V. S. neturi reikalavimo teisės nei prašyti priteisti 6010 Lt turtinę žalą, nei ginčyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012-07-25 sprendimą Nr. (31.1)-R12-751.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė įrodytais faktus, kuriems patvirtinti įrodymų nepakanka, nesiūlė šalims teikti papildomus įrodymus ar juos išreikalauti savo iniciatyva. Pareiškėjui pasiūlius pateikti papildomus įrodymus, kuriais grindžiami įvykio metu automobiliui padaryti apgadinimai ir žalos dydis, papildomi rašytiniai įrodymai apie įvykio metu padarytus apgadinimus ir žalos dydį, nepateikti. Todėl įvertinus tai, konstatuojama, kad nėra teisinių prielaidų žalos atlyginimo priteisimui ir tuo pagrindu, kad nesilaikyta įrodymų leistinumo taisyklių reikalavimų, o būtent nustatant eismo įvykio metu automobiliui padarytus apgadinimus nesivadovauta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr. 120/ 2000-04-14 Nr. 101 patvirtintų Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos reikalavimų. Pagal kitus byloje esančius rašytinius įrodymus nei objektyvūs transporto priemonės apgadinimai, nei eismo įvykio metu padarytos žalos dydis negali būti įrodyti ir tai akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nagrinėdamas apeliacinį skundą ir vertindamas pateiktus rašytinius įrodymus. Įrodymų vertinimo taisyklės yra tapačios, todėl po apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtos apeliacijos pirmosios instancijos teismui nepateikus papildomai naujų įrodymų žalos faktui ir dydžiui pagrįsti, pirmosios instancijos teismo vertinimas negali būti priešingas apeliacinės instancijos teismo tų pačių įrodymų vertinimui.
Remiantis tuo, kad išdėstyta pareiškėjo V. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.