Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. U. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas V. U., kaip neveiksnia pripažintos B. U. globėjas ir turto administratorius, prašo atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po tėvo H. U. mirties priimti. Nurodė, kad pareiškėjo mama B. U. ir tėvas H. U. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Tėvai (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, pagal kurį mirties atveju vienas kitam palieka visą jiems priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. H. U. mirė (duomenys neskelbtini). Po H. U. mirties buvo kreiptasi į Panevėžio rajono notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau B. U. sveikatos būklė kėlė pagrįstų įtarimų dėl suvokimo suprasti ir valdyti savo veiksmus. B. U. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, o (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jai buvo nustatyta globa, globėju ir turto administratoriumi paskirtas pareiškėjas V. U.. Prašo pripažinti šias priežastis svarbiomis, dėl ko buvo praleistas įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti ir jį atnaujinti. Po H. U. mirties liko nekilnojamojo turto, kurio be teismo leidimo V. U. priimti negali, šiems veiksmams atlikti būtinas teismo leidimas, todėl prašo išduoti teismo leidimą neveiksnaus globotinio vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo mirties. Bylą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

3. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepimo byloje nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

4. Pareiškimas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad B. U. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, o (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jai buvo nustatyta globa, globėju ir turto administratoriumi paskirtas jos sūnus V. U.. Po sutuoktinio H. U. mirties, palikimo B. U. nepriėmė, nes per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti buvo sprendžiamas klausimas dėl jos veiksnumo ribojimo. Pareiškėjas prašo šias priežastis pripažinti svarbiomis. Testamentų registro duomenimis, yra sudarytas H. U. testamentas, kurio duomenimis pastarasis po jo mirties visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, palieka savo sutuoktinei B. U..

6. Pareiškėjas nurodo praleidęs trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nes buvo sprendžiamas klausimas dėl B. U. veiksnumo ribojimo, prašo jį atnaujinti. Teismui nurodė, jog po B. U. pripažinimo neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, V. U. buvo paskirtas jos globėju ir turto administratoriumi. Po šių nurodytų aplinkybių V. U. kreipėsi į Panevėžio rajono 3 -ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo B. U. vardu, tačiau šis terminas jau buvo praleistas.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas analogiško turinio bylas, yra pabrėžęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, trukmę, ar po to, kai minėtos svarbios aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi per protingą terminą į teismą. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui yra taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas, ar konkrečios priežastys yra svarbios, privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į įstatymo nustatyto termino trukmę, šalių elgesį, kitas nagrinėjamo klausimo svarbai reikšmingas aplinkybes.

9. Teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad pareiškėjas praleido įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas atstovauja neveiksnaus asmens interesus, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas pareigos priimti palikimą neįvykdė ne veikdamas tyčia, o dėl susiklosčiusių aplinkybių. Pareiškėjas kreipėsi į teismą per protingą terminą.

10. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kas sudaro pagrindą praleistą terminą atnaujinti.

11. Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai ar globėjai (CK 5.56 straipsnis). CK 3.244 straipsnio 3 dalis numato, kad visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.

12. Teismui sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo neveiksnaus asmens vardu sudaryti sandorį, visų pirma svarbu nustatyti ir įvertinti, ar sudaromas sandoris yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka neveiksnaus asmens interesus. Byloje nenustatyta, kad palikėjas turėjo kreditorių, paveldimas turtas būtų apsunkintas suvaržymais, todėl spręstina, kad palikimo priėmimas yra teisiškai pagrįstas ir ekonomiškai naudingas neveiksniam asmeniui bei nepažeidžiantis jo interesų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, globėjui išduotinas teismo leidimas priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu, pagal turto apyrašą (CK 3.244 straipsnis, 5.52 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 443, 577, 578 ir 582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti B. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui po jos sutuoktinio H. U., (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti pareiškėjui V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą priimti palikimą, neveiksnios globotinės B. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Nutartis, dalyje dėl praleisto termino atnaujinimo, per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.