Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

2025 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro prašymą ir patikslintą prašymą atsakovui M. S. (jo įstatyminiai atstovai T. S. ir L. S.), dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl pilietybės netekimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos nagrinėjimo dalykas yra Pareiškėjos prašymas pripažinti, kad M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) neteko Lietuvos Respublikos pilietybės Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkto pagrindu, nes ją įgijo pažeidžiant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

Pilietybės įstatymo 34 straipsnis numato, kad pirmosios instancijos administracinis teismas vidaus reikalų ministro prašymu sprendžia dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, taip pat paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta, arba paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais (1 dalis); išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis (2 dalis); pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas (3 dalis).

Pilietybės įstatymo 13 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant. Vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų (Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).

Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.

Taip pat Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimas (Konstitucinio Teismo 1998-11-11, 2003-12-30, 2006-11-13 nutarimai, 2013-03-13 sprendimas). Konstitucinėje jurisprudencijoje taip pat konstatuota, kad pagal Konstituciją negalimas ir toks įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamas aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys (Konstitucinio Teismo 2003-12-30, 2006-11-13 nutarimai). Tokia doktrininė nuostata įtvirtinta ir pilietybės teisinį reguliavimą aiškinančiame Konstitucinio Teismo 2013-03-13 sprendime. Šiame sprendime Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“ išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-4691-756/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas M. S. gimė (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Amerikos Valstijose, gimstant įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį.

Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, jog vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

Duomenys apie atsakovo Lietuvos Respublikos pilietybę buvo įrašyti Gyventojų registre ir gimimo įraše registruojant jo gimimą, kaip tai nustatyta Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje (šiame straipsnyje nurodytų vaikų Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą), ir tokiu atveju atskiras administracinis sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nėra priimamas.

Nustatyta, kad Migracijos departamentas iš Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Čikagoje 2021-10-18 gavo atsakovo motinos L. S. 2021-10-06 prašymą Gyventojų registre įrašyti informaciją apie jos vaiko (atsakovo) turimas Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybes. Kartu su 2021-10-06 prašymu buvo pateikta ir atsakovui 2019-02-13 išduoto Jungtinių Amerikos Valstijų paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, patvirtinanti Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybės įgijimo faktą.

2023-06-06 Migracijos departamente buvo gautas Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Lietuvoje 2023-06-06 raštas, kuriame nurodyta, kad atsakovo tėvas T. S. (taip dokumente),

gim. (duomenys neskelbtini), Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę įgijo (duomenys neskelbtini), o atsakovo motina L. S. (taip dokumente), gim. (duomenys neskelbtini), Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę įgijo (duomenys neskelbtini). Šie duomenys patvirtina, kad atsakovo tėvai iki atsakovo gimimo buvo įgiję Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybes.

Vidaus reikalų ministras 2025-06-26 priėmė įsakymą Nr. 1V-450 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ (minėta, toliau – Įsakymas), kurio pagrindu L. S. ir T. S. bei kiti nurodyti asmenys neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, įgiję kitos valstybės pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktą ir 26 straipsnio 1 dalį.

Atsakovo tėvai L. S., (duomenys neskelbtini) įgijusi Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę, ir T. S., 2012-03-20 įgijęs Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę, nevykdė Įstatyme nustatytos pareigos teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pranešti apie kitos valstybės pilietybės įgijimą Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms.

Atsakovo tėvai Įsakymo pagrindu yra netekę Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės – Jungtinių Amerikos Valstijų – pilietybės įgijimo dienos (L. S. nuo (duomenys neskelbtini), T. S. nuo (duomenys neskelbtini)) pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2013-05-25 iki 2014-01-01, t. y. atsakovo motinos (kaip paskutinės iš abiejų tėvų) Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybės įgijimo metu).

Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus; pagal minėto Įstatymo 26 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio Įstatymo 7 straipsnio 1–5 ir 7 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai; Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Asmuo, nustatytu laiku neįvykdęs nustatytos pareigos, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus – pagal Pilietybės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2024-01-01, t. y. Įsakymo priėmimo metu) 24 straipsnio 2 punktą, Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus; pagal minėto Įstatymo 26 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio Įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai; Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Lietuvos Respublikos pilietis, šio Įstatymo 41¹ straipsnyje nustatyta tvarka pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, laikomas pranešusiu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą; asmuo, nustatytu laiku neįvykdęs nustatytos pareigos, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; – tuo remiantis Įsakymo 1 punkte nurodyta, jog jame įrašyti asmenys (įskaitant L. S. ir T. S.) neteko Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad įgijus kitos valstybės pilietybę, yra netenkama Lietuvos Respublikos pilietybės, ir jos netenkama būtent nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. Aktualiu laikotarpiu iš esmės pakito tik išimtys, kai įgiję kitos valstybės pilietybę, asmenys gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio atitinkamus punktus (išplėstas šių išimčių sąrašas), tačiau duomenų apie tai, kad atsakovo tėvai atitinka bent vieną iš jų, nėra arba tokie duomenys nebuvo pateikti, todėl šių asmenų atžvilgiu ir buvo priimtas Įsakymas.

Pažymėtina, jog sprendžiant atsakovo Lietuvos Respublikos pilietybės klausimą aplinkybė apie atsakovo tėvų kitos valstybės pilietybės įgijimą nebuvo žinoma, nes jo tėvai L. S. ir T. S. nuslėpė faktą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, nors tokią įstatyminę prievolę turėjo. Šis faktas Migracijos departamentui tapo žinomas tik gavus Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Lietuvoje 2023-06-06 raštą.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovo gimimo metu jo abu tėvai jau buvo netekę Lietuvos Respublikos pilietybės ir ši teisiškai reikšminga aplinkybė nebuvo žinoma atsakovo Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo metu (tai priklausė nuo atsakovo tėvų valios), yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo nesant tam įstatyminio pagrindo, t. y. jo gimimo metu jo tėvai nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl sprendimas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos pilietybės buvo priimtas pažeidus Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina ir tai, kad pripažinus atsakovą netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, atsakovas neliks asmeniu be pilietybės, nes atsakovas yra Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis (šį faktą patvirtina atsakovui 2019-02-13 išduoto Jungtinių Amerikos Valstijų paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopija.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis Pilietybės įstatymo 34 straipsniu, teismas konstatuoja, kad M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkto pagrindu, nes ją įgijo pažeidžiant Pilietybės įstatymą.

Pilietybės įstatymo 36 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad galutiniai ir neskundžiami administracinių teismų sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad jeigu šis Regionų administracinio teismo sprendimas nebus apskųstas ir įsiteisės, tai jis turi būti nustatyta tvarka paskelbtas Teisės aktų registre.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 34 ir 36 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro prašymą.

Pripažinti, kad M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) neteko Lietuvos Respublikos pilietybės Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkto pagrindu, nes ją įgijo pažeidžiant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

Įsiteisėjusį šį teismo sprendimą dėl pilietybės netekimo teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti Teisės aktų registre.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.