- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-23
- Bylos Nr.
- 2-17-753/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01249-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Pareiškėjas
- A. A., E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., N. A., L. L., D. A., E. M., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, A. A.
- Advokatai
- Laimutė Leonavičienė, Laimutė Leonavičienėp
dalyvaujant pareiškėjai A. A., jos atstovui advokatui V. K., pareiškėjo E. M. atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei,
nedalyvaujant pareiškėjui E. M., suinteresuotiesiems asmenims: R. M., N. A., L. L., D. A., Kauno apskrities mokesčių inspekcijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims: E. M., R. M., L. L., N. A., D. A., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei pagal pareiškėjo E. M. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims: A. A., R. M., L. L., N. A., D. A., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu (t. 1, b. l. 4-6), prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos O. M. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjo valdyti ir priėmė visą motinai O. M. priklausantį turtą. Pareiškime, A. A. atsiliepime į E. M. pareiškimą nurodyta, jog A. A. tėvai A. M. ir O. M. (iki santuokos M.) susituokė (duomenys neskelbtini). Jie turėjo keturis vaikus: A. A. (iki santuokos – M.), E. M., R. M. ir V. A. (buvusią M.), mirusią (duomenys neskelbtini). V. A. turėjo tris vaikus: L. L. (iki santuokos – A.), N. A. ir D. A.. Pareiškėjos tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Savo motina pareiškėja iki mirties rūpinosi, ją prižiūrėjo. Motinai mirus A. A. ją palaidojo, sutvarkė kapavietę, pastatė paminklą ir prižiūri jos kapą. Po motinos mirties A. A. iš karto pradėjo faktiškai valdyti visą O. M. priklausantį turtą: paėmė, prižiūrėjo, naudojo ir tvarkė jai priklausiusius namų apyvokos daiktus, baldus, drabužius, žemės ūkio įrankius, žemės nuosavybės dokumentus; toliau tvarkė motinos vardu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo klausimus, Kaišiadorių žemėtvarkos skyriuje tvarkydama atkuriamos žemės nuosavybės dokumentus. Visu O. M. turtu pareiškėja, kaip įstatyminė įpėdinė, rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi kaip savo turtu, faktiškai naudojosi ir valdė, todėl faktiškai yra priėmusi visą palikimą. Per įstatymų nustatytą laiką po savo motinos mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja nesikreipė į notarų biurą palikimui priimti. Tik nustačius šį faktą ji galės gauti paveldėjimo teisės liudijimą bei tinkamai įgyvendinti savo turtines teises. Daugiau įstatyminių įpėdinių, kurie po O. M. mirties faktiškai būtų valdę jos turtą, nėra. Dėl faktinio palikimo priėmimo suinteresuoti: E. M., R. M., L. L., N. A., D. A.. Suinteresuotieji asmenys –R. M., L. L., N. A., D. A. – pretenzijų pareiškėjai nereiškia ir šio fakto nustatymui neprieštarauja. Ginčo su Kauno apskrities valstybine mokesčių inspekcija taip pat nėra, nes A. A., kaip duktė, yra įstatyminė O. M. įpėdinė, po jos mirties pradėjusi faktiškai valdyti visą O. M. priklausantį turtą. Į suinteresuotojo asmens E. M. pareiškimą A. A. nurodė, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis prižiūrėjo, lankė, rūpinosi motina iki jos mirties, o po motinos O. M. mirties pradėjo valdyti motinai priklausantį turtą, neatitinka faktinių aplinkybių, jis nepateikia teismui svarbių duomenų, turinčių esminės įtakos teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui ir jos, t. y. sesers, atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, todėl jo pareiškimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. A. A. savo motina O. M. iki jos mirties (duomenys neskelbtini)rūpinosi, ją prižiūrėjo, kai motina susirgo sunkia onkologine liga, rūpinosi gydymu. Ji buvo gydoma Kauno onkologijos centre, tačiau operuotis atsisakė, todėl A. A. ją parsivežė pas save į (duomenys neskelbtini), kur ji buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugos skyriuje, vėliau ją parsivežė pas save į namus. Tiktai motinos prašymu prieš dvi savaites iki jos mirties A. A. ją buvo nuvežusi pas savo seserį V. A., kur ji buvo iki mirties, kadangi tokia buvo mamos valia, nes ji mirti pageidavo būtent tėviškėje. Mamai būnant pas seserį V. A. A. A. dažnai atvažiuodavo pas ją, atveždavo vaistus, kadangi motinai tuo metu jau buvo leidžiami stiprūs nuskausminamieji vaistai. Kai sergančią motiną vežėsi pas save į namus, pareiškėja pasiėmė visus motinos drabužius, namų apyvokos daiktus (indus, patalynę) ir baldus: lovą, staliuką, komodą, veidrodį. Taip pat iš namų paėmė nuotraukas bei tėčio A. M. portretą. Visi šie daiktai ir liko pas ją namuose po motinos mirties, todėl neaišku, kokius motinos daiktus bei kokią nuotrauką yra pasiėmęs pareiškėjas E. M.. Gyvenamajame būste (duomenys neskelbtini), kur gyveno motina su savo broliu M. M., liko motinos broliui priklausantys daiktai: stalas, kėdės, lova, spinta, virtuvinės spintelės, kuriuos anksčiau jam buvo padovanojusios tetos: J. R. ir E. M.. E. M. minėtus daiktus galėjo pasiimti jau po motinos brolio M. M. mirties. Tokiu atveju jis yra faktiškai priėmęs palikimą ne po savo motinos O. M., o po dėdės M. M. mirties 2000 m. spalio 30 d. Po O. M. mirties faktiškai valdyti visą jai priklausantį turtą iš karto pradėjo A. A., kadangi visi motinai priklausantys daiktai buvo pas ją namuose (duomenis neskelbtini), todėl nesuprantamas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės pažymoje nurodytas teiginys, kad O. M. daiktai po jos mirties buvo gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, kur ji gyveno su broliu M. M.. E. M. pareiškime nurodo, kad po motinos mirties liko nekilnojamasis turtas: 3.08 ha žemės sklypas ir 0.6 ha miško sklypas, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kaip ir kokiais veiksmais jis prisidėjo prie šio turto nuosavybės atkūrimo, žemės sklypų ribų nustatymo, šio turto valdymo ir kitų nuosavybės įteisinimo klausimų, nes motinai esant gyvai, teisės į šį nekilnojamąjį turtą dar nebuvo atkurtas motinos vardu. Priešingai, būtent pareiškėja A. A. po O. M. mirties paėmė, prižiūrėjo, naudojo ir tvarkė motinai priklausiusius asmeninius ir namų apyvokos daiktus, žemės nuosavybės dokumentus, tvarkė motinos vardu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo klausimus, be to, ir šiuo metu toliau tvarkomi dokumentai dėl O. M. vardu atkurtos žemės nuosavybės įteisinimo. Visu motinos turtu A. A., kaip įstatyminė įpėdinė, rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi kaip savo turtu, faktiškai naudojasi ir valdo visą motinai priklausantį turtą, todėl ji faktiškai yra priėmusi visą palikimą. Kadangi po O. M. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja iš karto pradėjo faktiškai valdyti visą motinai priklausantį turtą, todėl mano, kad pareiškėjo E. M. pareiškimas yra nepagrįstas, neįrodytas jokiais objektyvias duomenimis, todėl turi būti atmestas (t. 1, b. l. 4-6, t. 2, b. l. 6-8).
Atsiliepimas
Pareiškėjas E. M. taip pat kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po motinos O. M. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškime ir savo atsiliepime į A. A. pareiškimą jis nurodė, kad jo tėvai susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė: A. A., E. M., R. M. ir V. A., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina gyveno (duomenys neskelbtini), kur gyveno bei gyvena ir jis. Iki mama buvo gyva, E. M. su ja bendravo, lankė, prižiūrėjo, rūpinosi; po jos mirties ir dabar tvarko jos kapavietę. Po motinos mirties liko 3,08 ha žemės pagal Kauno apskrities 2005 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 9-18449 ir 0,6 ha sklypo Nr. 360 blokas 4 miško pagal Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. lapkričio 29 d. pažymą Nr. 199. Po O. M. mirties iš karto pradėjo valdyti jai priklausiusį turtą – iš jos namų pasiėmė motinos spintą, kėdes, stalą, nuotrauką. Paimtais motinos daiktais naudojasi, rūpinasi ir juos valdė bei valdo kaip savo. Yra įstatyminis įpėdinis ir yra faktiškai priėmęs palikimą po motinos mirties. Pas notarą įstatymo nustatytu terminu nesikreipė, nes tuo metu nebuvo dokumentų, įrodančių, kad O. M. yra atkurta nuosavybė į žemę, ir nesuprato, kad be jų gali kreiptis. Su pareiškėjos A. A. pareiškimu nesutinka. Nėra tiesa, kad ji viena priėmė palikimą. Motina iki mirties gyveno su dukra V. A., mirusia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jis dažnai lankė motiną, nes gyveno šalia; po motinos mirties iš karto pasiėmė spintą, medinį stalą ir nuotrauką (t. 1, b. l. 61-62, 128-129).
Pareiškėja A. A. ir jos atstovas advokatas V. K. teismo posėdžių metu palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti pilnai, o pareiškėjo E. M. pareiškimą atmesti. Pareiškėja parodė, kad tėvelis mirė pirmas (duomenys neskelbtini) dar jų senuose namuose. Tais metais buvo pradėta melioracija. Po tėvelio mirties visi vaikai – E. M., R. M., V. A. ir ji – tvarkė tėvų namus. Namai buvo išardyti, liko tušti, be baldų. Geležines lovas išmetė. Tuo metu E. M. galėjo pasiimti byloje esančią tėvų nuotrauką, malkom tvartą, dalį namo. Daiktų ten praktiškai nebebuvo, namai praktiškai buvo tušti. Mama gavo gyventi vienas gyvenamąsias patalpas, po to – butą iš seniūnijos, kur persikėlė gyventi. Pusė namo ir butas Paparčiuose, kur mama gyveno, nebuvo jos nuosavybė. Nuo kokių 1994 m. gyveno kartu su broliu M. M., kuris atsikėlė iš savo tėvų namų. Vėliau kelis mėnesius mama gyveno pas brolį R. M.. 1997 m. kovo mėnesį paskambino brolio žmona M. M. ir pasakė, kad mamai – vėžys. A. A., padedama tetos J. R. nuvežė O. M. į Kauno klinikas, kur, atlikus visus tyrimus, buvo nustatytas 4 stadijos vėžys. Mama kategoriškai atsisakė operacijos, chemoterapijos. Tada A. A. susirinko iš (duomenys neskelbtini), iš to mamai duoto buto, visus, kiek buvo, mamos daiktus: veidrodį, lovą, spintelę, komodą, indus, ir nusivežė į savo tiktai ką gautą butą (duomenys neskelbtini), kur mamai įrengė kambarėlį. Spintą, kuri yra nuotraukoje, kėdę, stalą E. M. pasiėmė po M. M. mirties 2000 metais. Šitie visi daiktai buvo atiduoti broliui jų tetų – J. R. ir jau dabar mirusios E. M.. Spinta yra tetos J. R., ji ją atidavė M. M., per kurio laidotuves J. R. pasakė broliams, kad kuris nori pasiimtų Macelio (taip vadino M. M.) baldus. Būnant pas ją mamai pasidarė labai blogai, todėl paguldė ją į (duomenys neskelbtini) ligoninę. (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninėje O. M. buvo pakviestas kunigas. Tuo metu (duomenys neskelbtini) pas A. A. gyveno ir L. L., kuri atliko praktiką (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kai jos močiutė O. M. ten gulėjo. G. U. paskutinį savaitgalį mama pasakė A. A., kad viską, ką turinti, palieka jai, nes ji ją prižiūri, palaidos, tai galėjo girdėti L. L.. 1997 m. rugpjūčio mėnesį O. M. buvo jau labai blogai ir jos prašymu A. A. nuvežė ją į (duomenys neskelbtini) pas savo seserį V. A.. Sesuo sutiko mamą priimti, kai A. A. pažadėjo atvykti savaitgaliais prižiūrėti mamą. Paskutinius savaitgalius (nuo penktadienio iki sekmadienio) pareiškėja praleido su mama, atveždavo jai vaistus, maistą. Prašė šalia gyvenančių moterų leisti mamai morfijų, kurį atveždavo iš (duomenys neskelbtini), joms atsilygindavo. Po to mama mirė. A. A. jau buvo nupirkusi įkapes, drabužius, karstą. Kai atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), mama gulėjo viena, uždengta paklode, nuoga. Palaidojo mamą skolintomis lėšomis, prie šermenų niekas neprisidėjo, panaudojo laidojimo pašalpą. Palaidojo mamą šalia tėvelio, kuriam viena pati 1986 m. buvo pastačiusi paminklą, tik tvorelę pastatęs buvo tėvelio brolis. Kapus iš (duomenys neskelbtini) važiuodavo prižiūrėti ji, nors šalia gyveno brolis E. M. ir sesuo V. A.. Brolį susitikdavo šalia kapų, jis tik paprašydavo pinigų, o ant kapų kartu neužeidavo. 2012 m. pabaigoje A. A. viena pastatė tėvams naują paminklą, toliau viena tvarkydavo kapus. Kai atvažiuodavo, net nebūdavo nurinktos jos paliktos anksčiau gėlės. Todėl ir mano, kad mamos palikimą turėtų priimti ji: tokia buvo mamos valia, jos daiktai yra pas ją, žemę, kurios įteisinimą 2005 m. pradėjo tvarkyti teta J. R., kartu su teta tvarkė ji. 2005 m. iš tetos ir sužinojo, kad yra prosenelių 3,08 ha žemė (duomenys neskelbtini) k., į kurią atkurta nuosavybė. Teismui pateikta nuotrauka tikrai niekada nebuvo pas juos, o buvo pas tėvelio seserį O. P., kuri šiuo metu yra pas brolį E. M., ir A. A. keletą kartų lankydamasi pas savo tetą O. P. tą nuotrauką matė. Tai tėvelių jaunystės nuotrauka ir ji paimta būtent iš tetos O. P. albumo. Jokių laiškų, kurie neva tai buvo rasti spintoje, kuri tikrai priklausė tetai J. R., mama iš savo brolio negaudavo ir niekada jam nerašė, nes mama buvo beraštė ir rašyti bei skaityti nemokėjo, kaip ir jos brolis M. M., kaip ir teta J. R., ir jokių laiškų iš savo brolio S. M. jie nėra gavę. Paskutinis S. M. adresas buvo (duomenys neskelbtini), jis gal dešimt kartų sėdėjo kalėjime, todėl jie beveik nebendravo.
Pareiškėjas E. M. 2014 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu ir jo atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė teismo posėdžių metu palaikė savo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašė tenkinti jį pilnai. Nors A. A. teigia, kad priėmė palikimą po motinos mirties viena, nes turėjo mamos daiktus, o tai patvirtina tik, berods, L. L. paliudijimas, jog daiktai (veidrodis, komoda, lova, staliukas) po O. M. mirties buvo išmesti, neprieštarauja, kad būtų tenkintas A. A. pareiškimas, nes mano, jog tiek ji, tiek E. M. abu vienodomis teisėmis priėmė O. M. palikimą. Kad ta spinta mamos, E. M. sužinojo iš M. M.. Kai mama kraustydavosi, pasiimdavo ir spintą. Jai vyrai padėdavo su karučiu pervežti. Mamos brolis M. M., išeidamas gyventi pas ūkininką Baužą po kokių dešimt dienų po mamos mirties (kokiais (duomenys neskelbtini) metais), pasakė: „pasiimk mamos spintą, stalą, dvi taburetes“. Reikėjo atlaisvinti butą, nes turėjo atsikelti kiti gyventi. Iš to namuko, kur buvo davusi seniūnija motinai, baldus E. M. parsivežė su kaimynu H. D.. Spintoje E. M. surado nuotrauką, ten buvo laiškai, kitokie popieriai. 2005 metais sužinojo apie žemės atkūrimą. Apie žemę sužinojo, kai A. pradėjo tvarkyti dokumentus – 2014 metų vasarą. Iki to laiko nežinojo, kam skirta žemė. Galvojo, kad paliko V. Kol ji buvo gyva, nesidomėjo ja. Tą žemę dirbdavo V. A. vyras, sūnus ir jis, kol motina buvo gyva ir kai mirė. Motina dažnai užeidavo ir sakydavo, kad palieka turtą tam, pas kurį būna paskutines dienas. E. M. galvojo, kad mama viską paliko V. A., todėl nesikreipė į teismą dėl palikimo priėmimo. Tik kai sužinojo, kad sesuo tvarkosi teisme dokumentus, pagalvojo, kad ir jam priklauso. Nežinojo, kokia mamos liga, galvojo, kad džiova. A. atvažiuodavo, bet pas jį neužsukdavo, pas A. nuvažiuodavo – ten buvo mama. Mamos su tėvu namuose turėjo namų apyvokos daiktų, 30 arų žemę dirbdavo. Kai (duomenys neskelbtini) m. mirė tėvas, jie trys (jis, motina ir R.) gavo kolūkio namą. Į kitus namus vežėsi spintą, stalą, dvi metalines viengules lovas, vieną dvigulę metalinę lovą, porą suolų ir puodų, užuolaidų, rankšluosčių. Ilgą laiką gyveno jis, brolis R. ir mama. Iki 1986 metų jis buvo šalia mamos. Kai vedė, gavo šalia mamos namuką, ant to paties kiemo. Kol motina buvo gyva, jokių daiktų nepasiėmė. Kai jie apsivedė, motina gavo butą virš dirbtuvių. Motina pasiėmė, ką turėjo: stalą apipuvusį, suolų jau nebuvo, gal dėdė atsivežė kėdes, tą spintą. Mamą lankė dažnai, pas ją buvo spinta, spintelė virtuvinė, radijas, dvi lovos, puodai, rankšluosčiai, užuolaidos. Radijas buvo M. Mamos ir buvo spinta, tas pats stalas. Nežino, iš kur kėdės. Mamai padėdavo dirbant jos žemę. Žemė priklausė valstybei, ji tikriausiai nuomavo. Nepratęsė nuomos mamai mirus. Sesuo gal pratęsė žemės nuomą, nežino, gal nemokėjo mokesčių. Kai mama susirgo, ji buvo pas seserį V. Tik šiandien sužinojo, kad mamai buvo vėžys, nežinojo, kad mama buvo vežama į Kauną, žinojo, kad mėnesį pusantro gyveno pas seserį A. Nežinojo, kad mama buvo ligoninėje. Tiesiai iš ligoninės gal nebuvo atvežta pas V. Nebuvo, kad būtų labai sunki ligonė. Nežino, kokius vaistus jai kaimynės leisdavo, nežino, iš kur vaistai. Nueina į kapus, dabar blogai mato, tai rečiau, netvarko, nes nelabai žino, kaip tą daryti. Prie laidotuvių visiškai neprisidėjo, neturėjo pinigų. Prie paminklo, tvorelės neprisidėjo, jam niekas nieko nesakė, jis būtų paskutinę karvutę pardavęs. Turto valdymas – kad baldus pasiėmė. Po mamos mirties M. M. neilgai gyveno, žiemos neišbuvo, gal po mėnesio po jo išėjimo pasiėmė daiktus. Išeidamas pas ūkininką, dėdė M. sakė „pasiimk tą spintą“. Kai paėmė, M. nebuvo namuose, bet jis dar gyvas buvo. Jau tos kėdės, stalas yra supuvę, vienintelė liko tik spinta, stovi dabar pas jį ūkiniame. Nuotrauką pasiėmė, kai ėmė spintą. Ją išardė, ten rado iš brolio iš kalėjimo laiškų. Tarp tų laiškų rado nuotrauką. Tada pasiėmė nuotrauką, ne tada, kai mirė tėvelis, kai išėjo iš tų namų. Tėvuko portretas buvo, jam rodos, brolis paėmė. Kad tvarkoma 3,08 ha žemės nuosavybė, sužinojo 2014 m. liepos 26 d. Tai, kad ta nuosavybė mamos vardu, jam nėra žinoma.
Atsiliepimas
Suinteresuotieji asmenys – L. L., R. M., D. A., N. A. – pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą patvirtino A. A. pareiškime nurodytas aplinkybes, mano, jog pareiškėja pagrįstai kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto, kad po O. M. mirties iš karto pradėjo rūpintis ir iki šiol valdo bei rūpinasi visu motinai priklausančiu turtu, nustatymo. L. L., R. M., D. A., N. A. visiškai palaiko pareiškėjos A. A. teismui pateiktą pareiškimą (t. 1, b. l. 55, 57, 59, 79).
Suinteresuotasis asmuo N. A. į teismo posėdį neatvyko, apie jį jai pranešta tinkamai (t. 2, b. l. 58), savo atsiliepime prašė civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 1, b. l. 79).
Suinteresuotasis asmuo R. M. 2014 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko sesers A. A. pareiškimą. Jis paaiškino, kad šeimą jis sukūrė 1985 m. ir prieš tai pradėjo gyventi atskirai nuo mamos. Tokios spintos namuose nebuvo. Spinta yra tetos J. R. iš Kauno. Ta spinta buvo pas juos, kai mama gyveno su broliu M., galėjo būti jau 1984 metais, atvežė tą spintą ir taburetes. Kad spintą teta atidavė broliui, ji jam pati pasakojo, davė, kai mama dar gyva buvo. Po mamos mirties jis užeidavo pas dėdę. Dar matė jį sergantį. Per visus šventus, per Šv. Motiejų – du tris kartus per metus, M. pas jį ateidavo. Po M. mirties jis buvo atėjęs į tą gyvenamąją M. patalpą. J. R. po M. mirties jam siūlė pasiimti taburetes, kitus daiktus, ir jis pasiėmė spintutę ir dvi ar tris taburetes. P. E. buvo raktas. Po M. mirties ta spinta buvo dar ten, kur jis gyveno, nes buvo sutarę, kad baldus paims po Motiejaus mirties. Valdžia paėmė tą butą, kur gyveno mama su broliu, po M. mirties. A. A. pasakoja tiesą. Tėvai mėgo išgerti. Nelabai prisimena, kas ką pasiėmė. Po tėvelio mirties (duomenys neskelbtini)m. jis buvo armijoje, per laidotuves trumpai buvo grįžęs atostogų, nežino, kas ką pasiėmė. 1984 m. grįžo iš armijos. Gyveno nuo mamos kažkur 4 km atstumu. Mamą palaidojo kapus tvarko A. Pas jį mama pabuvo apie du mėnesius, pasakė, kad jai blogai, nuvežė pas daktarus į Kaišiadoris, pasakė, kad jai vėžys, tada mamą išsivežė A. Apie žemę sužinojo tik 2014 m. Nepretenduoja į savo dalį, kadangi A. prižiūri kapus, viską tvarko, jis neturi laiko, ji daugiausiai žiūrėjo, slaugė mamą, pirko maistą. Su broliu bendrauja, nors retai.
Suinteresuotasis asmuo L. L. 2014 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko tetos A. A. pareiškimą. Ji teigį, kad (duomenys neskelbtini) mirusi V. A. – jos mama. Su močiute iš mamos pusės O. M. ryšys buvo artimas. Močiutė neturėjo nieko, tik puodelį, dubenėlį, pasikloti, kokį stalą. Kaip vaikas nesidomėjo, kokia buvo močiutės valia. Tik žinojo, kas ją prižiūri, rūpinasi. Nuo 1993 m., būdama kokių 19-20 metų, pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) pas tetą A. Matė, kad ji rūpinosi ir nieko nereikalavo, kiti tik naudos ieškojo. O. M. buvo reikalinga kitiems šeimos nariams, kai gaudavo pensiją kokias tris dienas. Močiutė buvo atvežta 1997 m., žino, nes kaip tik praktiką atlikinėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ligoninėse. Pas tetą A. močiutė buvo kokius šešis mėnesius, ligoninėje – kokius keturis, gal mėnesį prieš mirtį O. M. valia buvo pas mamą V. A.. Pas A. A. naujame bute buvo tuščias kambarys, paliktas močiutei. Į jį atsivežė lovą, veidrodį, komodą, kelis drabužėlius, jauno dieduko portretą. Tuos daiktus, ko gero, po O. M. mirties išmetė. Močiutė norėjo mirti savo kaime. Žino, kad teta A. viską vežė iš (duomenys neskelbtini) (karstą, vainikus ir viską), viską supirko, niekas neprisidėjo. Po motinos V. A. mirties A. pradėjo tvarkyti žemės nuosavybės dokumentus. Apie spintą neatsimena. Dabar visiems prisireikė žemės. Visa žemė buvo dirbama jų šeimos, E. M. turėjo savo žemės, gal kada ateidavo padėti. Į kapus tik su teta A. eidavo.
Suinteresuotasis asmuo D. A. 2014 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko tetos A. A. pareiškimą. Jis nurodė, kad jam buvo trylika metų, kai mirė močiutė. Jis nesidomėjo jokiais reikalais, nes buvo vaikas, tačiau buvo aišku, kad A. A. laidojo, viską atvežė, kartu atvažiavo sesuo L. Močiutė (duomenys neskelbtini) kaime gyveno su broliu M. Ateidavo pas močiutę. Matė, kad pas močiutę kambaryje stovėjo spinta, nesidomėjo, nei kieno jinai, nei iš kur jinai. Kapus tvarko teta A., gėles pasodina, palaistyti jis nueina. Žemę, kur dabar atkurta nuosavybė, E. M. padėdavo dirbti, ateidavo kaip į talką, realiai ja naudodavosi jų šeima – V. A. šeima. Derliumi naudojosi jų šeima. E. M. turėjo savo žemę, kurią dirbo. Mato, kai į kapines eina E. M. žmona. Nematė, ką ten veikia.
Suinteresuotojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, savo atsiliepime prašė nagrinėti bylą Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija suinteresuotuoju asmeniu turi būti įtraukta, kai nėra kitų įpėdinių, todėl prašo nelaikyti Valstybinės mokesčių inspekcijos suinteresuotuoju asmeniu. Įrodžius paveldimo turto valdymą per įstatymo nustatytą terminą po palikimo atsiradimo Valstybinė mokesčių inspekcija neprieštaraus E. M. prašomo juridinio fakto nustatymui (t. 2, b. l. 31). Į A. A. pareiškimą suinteresuotojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimas negautas, į teismo posėdį Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas neatvyko, apie teismo posėdžius pranešta tinkamai (t. 1, b. l. 70, t. 2, b. l. 56).
Motyvuojamoji dalis
A. A. pareiškimas tenkintinas, E. M. – atmestinas.
Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, įrodančių giminystės ryšį, A. A., R. M., E. M. ir V. A. – (duomenys neskelbtini) mirusios O. M. vaikai (t. 1, b. l. 10, 11, 17, 19, 22, 24, 25, 138-139). Pareiškėjų tėvas –mirusiosios sutuoktinis A. M. – mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15, 16), sesuo V. A. – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 26). Taigi juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu be pareiškėjų yra suinteresuotas jų brolis R. M. bei mirusios sesers V. A. vaikai: L. L., N. A. bei D. A. (t. 1, b. l. 28, 29, 32). Iš Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro 2014 m. liepos 21 d. bei 2014 m. spalio 21 d. liudijimų matyti, kad po O. M. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla Kaišiadorių rajono 1-ajame notaro biure nebuvo užvesta (t. 1, b. l. 46, 140). Teismo posėdžių metu nustatyta, kad O. M. po mirties testamento nepaliko. Iš Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus Paparčiuose 2012 m. lapkričio 29 pažymos Nr. 199 matyti, kad O. M. nuosavybės teise pamatuotas 0,60 ha miškas, sklypo Nr. 360, blokas 4 (t. 1, b. l. 36), iš Kauno apskrities viršininko 2005 m. gegužės 2 d. sprendimo nr. 9-18449, Kauno apskrities viršininko 2005 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 02-04-4113 – kad mirusiai O. M. jau po jos mirties atkurtos nuosavybės teisės į 1,28 bei 1,83 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini)apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose (t. 1, b. l. 37, 38-40).
Abiejų pareiškėjų pareiškimai dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtini remiantis 2000 m. Civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d. Pažymėtina, kad O. M. mirė (duomenys neskelbtini).
Pagal 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK, galiojusį iki 2001 m. liepos 1 d.) 587 str. 2 d. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (pagal CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 3 d. nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos). Taikant normą, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 569 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (mirties datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Išvadą, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, galima padaryti tik išanalizavus ir įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – atsakovo aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus.
O. M. testamento nepaliko. Jos duktė pareiškėja A. A. teigia, jog iš karto po palikėjos mirties yra priėmusi visą mirusios motinos palikimą, nes pas ją liko motinos daiktai, turtu naudojosi, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti. Mirusios O. M. sūnus pareiškėjas E. M. neneigia, kad jo sesuo A. A. faktiniu valdymu priėmė motinos palikimą, tačiau prieštarauja, kad ji tai padarė viena. Jis nurodo, jog motinos palikimą priėmė taip pat ir jis.
Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po savo motinos O. M. mirties priėmė visą motinos mirties dieną turėtą turtą, t. y. namų apyvokos daiktus, baldus, drabužius, dokumentus, nuotraukas, tvarkė motinos vardu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo klausimus, Kaišiadorių žemėtvarkos skyriuje tvarkydama atkuriamos žemės nuosavybės dokumentus, patvirtina ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismo posėdžio metu apklausti suinteresuotieji asmenys – R. M., L. L., D. A., liudytoja J. R., bet ir savo reikalavimą pateikęs pareiškėjas E. M., nurodę, jog pareiškėja A. A., mirus jos motinai O. M., faktiškai priėmė jos palikimą. Visi suinteresuotieji asmenys: brolis R. M., mirusios sesers V. A. vaikai – L. L., N. A., D. A., su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla, patvirtino pareiškėjos A. A. nurodomas faktines aplinkybes. Visi jie ir liudytoja J. R. paneigė pareiškėjo E. M. nurodytas faktines aplinkybes kad jis per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą priėmė O. M. palikimą pradėdamas faktiškai valdyti jos daiktus: spintą, kėdes, stalą, tėvelio A. M. nuotrauką.
Pareiškėja A. A. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) kaime anksčiau mamos su broliu gyventose patalpose liko brolio M. M. daiktai, nes visus motinos drabužius, namų apyvokos daiktus (indus, patalynę) ir baldus: lovą, staliuką, komodą, veidrodį, taip pat nuotraukas bei tėčio A. M. portretą, ji pasiėmė, kai mama atsivežė į savo butą (duomenys neskelbtini), pablogėjus jos sveikatai (t. 2, b. l. 7). Stalas, kėdės, lova, spinta, virtuvinės spintelės, kurie liko (duomenys neskelbtini) kaime anksčiau mamos su broliu gyventose patalpose, mirus O. M. ir dar anksčiau – ją išvežus į (duomenys neskelbtini), kažkada tetų – J. R. ir E. M. – buvo padovanotos M. M.. Pareiškėja taip pat nurodė, kad minėtus daiktus E. M. galėjo pasiimti jau po M. M. mirties. A. A., be to, prieštaravo E. M. teiginiams, jog motina iki mirties gyveno su dukra V. A., mirusia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nurodomas faktines aplinkybes patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad O. M. laikotarpiu nuo 1997 m. balandžio 29 d. iki 1997 m. birželio 3 d. buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje (t. 2, b. l. 9-26).
Liudytoja J. R. parodė, kad spintą ir kitus E. M. minimus daiktus jis pasiėmė ne po O. M., bet po M. M. mirties. Liudytoja teigė, kad tik po M. M. mirties iš (duomenys neskelbtini) kaime kolūkio O. M. ir M. M. suteiktose patalpose esančios spintos, kurią vėliau pasiėmė E. M., buvo paimtas M. M. pasas. Iš byloje esančio M. M. mirties liudijimo nustatyta, jog jis mirė 2000 m. spalio 30 d. (t. 2, b. l. 60), taigi daugiau kaip po trejų metų po O. M. mirties ((duomenys neskelbtini).). Vadinasi, spinta, iš kurios buvo paimtas M. M. pasas, buvo likusi anksčiau O. M. ir jos brolio gyvenamosiose patalpose daugiau kaip trejus metus po O. M. mirties, taigi, jei ji ir būtų priklausiusi pareiškėjų motinai, E. M. ją pasiėmė jau pasibaigus 6 mėnesių įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti. Tas pats pasakytina ir apie tėvelių nuotrauką, kurią E. M. teigia radęs minėtoje spintoje. Liudytoja J. R., be to, patvirtino pareiškėjos A. A. nurodytas aplinkybes, kad minėta spinta ir kiti E. M. pasiimti baldai priklausė ne O. M., bet M. M., kadangi J. R. pati buvo juos jam padovanojusi. Tokius liudytojos parodymus patvirtino suinteresuotasis asmuo pareiškėjų brolis R. M., ne tik nurodęs, kad tokios spintos jų šeimos namuose nebuvo, spinta yra tetos J. R. iš Kauno, bet ir tai, kad J. R. baldus jam ir broliui E. atidavė tik po M. mirties, po M. mirties ta spinta buvo dar ten, kur jis gyveno, nes buvo sutarę, kad baldus paims po M. mirties.
Nors liudytojas H. D. teismo posėdžio metu aiškino, kad spintą ir kitus baldus iš kolūkio skirtos gyvenamosios patalpos išsivežė labai greitai po O. M. mirties, tokius jo parodymus paneigia ne tik liudytojos J. R., suinteresuotojo asmens R. M., bet ir liudytojos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės L. B. parodymai. Teismas pažymi, kad byloje analizuojami įvykiai vyko maždaug prieš penkiolika metų, taigi neatmetama galimybė, jog proceso dalyviai ir liudytojai gali ne visai tiksliai juos atsiminti. Pažymėtina, kad O. M. mirė rudenį ((duomenys neskelbtini)), M. M. – taip pat rudenį (2000 m. spalį), taigi, net jei dėl kaimynystės liudytojas H. D. nebūtų suinteresuotas padėti E. M., neatmetama galimybė, kad pareiškėjas ir liudytojas H. D. gali klysti dėl metų, t. y. kurių metų rudenį jie paėmė daiktus. Tai, kad daugiau tikėtina, jog klysta būtent pareiškėjas ir jo pasikviestas liudytojas H. D., o ne pareiškėja A. A., jos pasikviesta liudytoja J. R. ir suinteresuotasis asmuo R. M., teismas sprendžia dėl pareiškėjų atžvilgiu visiškai nešališkos liudytojos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės L. B. parodymų, patvirtinančių, jog po O. M. mirties M. M. iki savo mirties gyveno anksčiau kartu su O. M. gyventame socialiniame būste (duomenys neskelbtini) kaime; pas jį lankydamasi 1998 metais ir vėliau ji matė, kad ten buvo baldų: spinta, stalas, kėdės. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad M. M. būtų keitęs baldus. Teismas daro išvadą, jog aptariamą spintą ir kitus baldus E. M. pasiėmė jau po M. M. mirties 2000 m. spalio 30 d., kaip liudija suinteresuotasis asmuo R. M., turėdamas patalpos raktą.
Nors Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos paparčių seniūnijos išduotoje pažymoje nurodyta, kad O. M. ir jos broliui M. M. (duomenys neskelbtini) kolūkio suteiktoje gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini) kaime, Kaišiadorių rajone, buvo laikomi visi O. M. (M.) priklausantys daiktai: baldai, namų apyvokos reikmenys, o vėliau, pablogėjus O. M. sveikatai ir jai apsigyvenus tame pačiame (duomenys neskelbtini)kaime pas dukrą V. A., jos daiktai liko namuose (t. 1, b. l. 137), liudytoja L. B. teismo posėdyje negalėjo konkrečiai nurodyti baldų, stovėjusių kolūkio skirtoje gyvenamojoje patalpoje, priklausomybės: vieną kartą paaiškino, kad daiktai priklausė O. M., nes ji taip pati buvo sakiusi, kitą kartą – kad negali pasakyti, kuriam konkrečiai iš gyvenančių asmenų tie patalpoje buvę daiktai priklausė. Teismas atkreipia dėmesį, jog abu asmenys gyveno kolūkio skirtoje patalpoje ir naudojosi daiktais, kurie, kaip pažymėjo daugelis proceso dalyvių bei liudytojų, buvo gana skurdūs, išgėrinėjo. Iš pareiškėjos A. A., liudytojos J. R. ir suinteresuotojo asmens parodymų matyti, kad J. R., keisdama baldus į naujus, senuosius atvežė į kaimą savo broliui ir seseriai naudotis, spintą padovanodama konkrečiai M. M.. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas abejoja, ar O. M. buvo svarbu išreikšti nuomonę dėl daiktų priklausomybės. Nors J. R. ir teigia, jog daiktus buvo padovanojusi broliui, iš to, kad po brolio mirties ji sprendė tolesnį daiktų likimą, spręstina, jog tiek O. M., tiek M. M. J. R. daiktais tiesiog naudojosi, o jų nuosavybės nustatymas jiems nebuvo svarbus. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima spręsti, kad O. M. ir M. M. naudojosi jiems reikalingais daiktais, tikėtina, jog kai kuriais naudojosi kartu. Iš to, kad O. M. susirgus ir pareiškėjai A. M. ją pasiėmus į naują butą (duomenys neskelbtini), iš kolūkio duotos patalpos kartu buvo paimti ir tam tikri daiktai, galima spręsti, kad būtent tie daiktai buvo O. M. reikalingi, jie ir laikytini jos nuosavybe. Po O. M. mirties, kaip nustatyta, patalpoje liko gyventi M. M., kuris toliau naudojosi patalpoje likusiais daiktais, taigi galima konstatuoti, jog likę daiktai priklausė jam. Teismas vertina, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma parengta visiškai formaliai, atsižvelgiant į ją užsakiusio asmens pageidavimą. Joje nurodyti duomenys skiriasi tiek su byloje apklaustų asmenų, tiek ir su pažymą pasirašiusios seniūnės L. B. parodymais. Ji pripažino, kad tai, jog (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduotoje pažymoje konstatuota, kad daiktai asmeninės nuosavybės teise priklausė O. M., preziumuota iš to, jog M. M. nebuvo deklaruotas tame name, o O. M. tas būstas buvo suteiktas, jos gyvenamoji vieta buvo deklaruota tame name, lankantis jiems gyvenant daiktų buvo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pati liudytoja L. B. taip pat paaiškino, kad M. M. liko gyventi patalpoje ir po O. M. mirties, liko ir daiktai, kurie nebuvo išvežti susirgus O. M. į Ukmergę, taigi pažymoje padaryta prezumpcija teismas pagrįstai abejoja. Pastebėtina, jog (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė L. B. buvo apklausta jos išduotai pažymai patikslinti. Apklausus ją paaiškėjo esminės pažymos išdavimo aplinkybės: ji parengta formaliai, kito asmens, melagingai prisistačiusio O. M. dukra, užsakymu. Pažymoje konstatuojami daugiau kaip penkiolikos metų senumo faktai, atsižvelgiant vien į formalius kriterijus. Analogiškais argumentais teismas negali vadovautis Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos paparčių seniūnijos išduotoje pažymoje nurodytu faktu, kad pablogėjus O. M. sveikatai ji apsigyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime pas dukrą V. A..
Iš suinteresuotųjų asmenų R. M., L. L. bei D. A., liudytojos J. R. parodymų ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog būtent pareiškėja rūpinosi mama, ją prižiūrėjo, pablogėjus sveikatai, atsivežė į savo butą (duomenys neskelbtini) kartu su O. M. daiktais, rūbais, vėliau – paguldė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, tik prieš dvi savaites iki jos mirties, motinos prašymu, ją parvežė pas dukterį V. A., nes O. M. išreiškė norą pabūti toje vietoje, kur gyveno, tokia buvo mamos valia, nes ji mirti pageidavo būtent tėviškėje. Pareiškėjų motina nebegrįžo į savo namus (duomenys neskelbtini) kaime, kur anksčiau gyveno su broliu M. M., taigi visi jos daiktai ir rūbai po jos mirties liko (duomenys neskelbtini), dukters – pareiškėjos A. A. – bute. Tokie bylos duomenys prieštarauja pareiškėjo E. M. nurodytoms aplinkybėms, kad O. M. iki mirties gyveno su dukra V. A., mirusia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kad jis dažnai lankė motiną, nes gyveno šalia. Suintersuotasis asmuo pareiškėjų brolis R. M. teismo posėdyje parodė, kad pas jį mama pabuvo apie du mėnesius pasakė, kad jai blogai, nuvežė pas daktarus į Kaišiadoris, pasakė, kad jai vėžys, tada mamą išsivežė A. Suinteresuotasis asmuo O. M. anūkė L. L., taip pat tvirtino, kad žinojo, kas prižiūri močiutę, ja rūpinasi, tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) pas tetą A., 1997 m. buvo atvežta močiutė, kur išbuvo kokius šešis mėnesius, ligoninėje – kokius keturis, gal mėnesį prieš mirtį pačios O. M. valia buvo nuvežta pas mamą V. A..
Pareiškėja A. A. teigė, kad atvažiavusi į (duomenys neskelbtini) kaimą, sesers V. A. namuose mamą rado gulinčią vieną, uždengtą paklode, nuogą. Ne tik pareiškėja, bet ir liudytoja L. L. nurodė teismui, jog viską, ko reikėjo laidotuvėms, supirko A. A.. Liudytoja J. R. parodė, kad mirusią O. M. pas V. A. (kitą dukrą, ne pareiškėją) rado ant grindų. Tokie nurodyti faktai taip pat leidžia manyti, jog O. M., pas V. A. buvo be savo daiktų, o jie visi buvo likę (duomenys neskelbtini), kur paskutinius mėnesius ja rūpinosi duktė A. A.. Nors pareiškėjas nurodė, kad iki mama buvo gyva, dažnai ją lankė, su ja bendravo, prižiūrėjo, rūpinosi, po jos mirties ir dabar tvarko jos kapavietę, jei jis negali, tvarko jo šeimos nariai, turi tėvelio A. M. nuotrauką, teismas vertina, jog šie veiksmai, atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus, nėra pakankami jo kaip įpėdinio valios įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) išreiškimui. Toks pareiškėjo elgesys, suprantama, demonstruoja dėmesį savo motinai, taip pat pagarbą abiem savo mirusiems tėvams. Šiuo aspektu teismas vertina ir liudytojo D. A. parodymus, kad jis mato, kaip į kapines eina E. M. žmona, bei liudytojos A. K. parodymus, kad, gyvendama netoli kapų, mato, kaip E. M. žmona ir duktė eina į kapus, juo labiau, kad kelias, einantis pro A. K. namus, veda ne tik į kapine, bet ir prie Neries, ten yra ir vienuolynas. Ši liudytoja taip pat parodė, kad A. A. buvo sutikusi kapuose, kas tvarko O. M. kapą, nežino.
Taip pat pažymėtina, jog daugelį faktinių aplinkybių pareiškėjas E. nurodo epizodiškai, jų plačiau neapibūdina, tik šios bylos nagrinėjimo metu jis sužinojo tikrąją mamos ligos diagnozę, todėl teismas laiko nepagrįstais jo teiginius, kad jis iki mamos O. M. mirties turėjo su ja artimą ryšį, rūpinosi ja, prie paminklo ir laidotuvių neprisidėjo vien dėl to, kad neturėjo pinigų, o aktyvių veiksmui O. M. palikimui priimti neatliko vien dėl to, jog manė, kad mama buvo surašiusi testamentą ar kitu būdu visą turtą palikusi V. A.. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokiais argumentais E. M. kartu pripažįsta, jog neketino priimti mamos O. M. palikimo, jis ir pats yra liudijęs, kad suprato, jog motina palikimą paliko tam, kuris ja rūpinosi, palikimą panoro priimti tik gavęs A. A. pareiškimą. Teismas iš esmės neanalizuoja E. M. suklydimo dėl daiktų, paimtų iš motinos ir jos brolio namų, priklausomybės, kadangi jie paimti beveik po trejų metų po termino palikimui priimti pasibaigimo, o pareiškėjas atnaujinti šio termino neprašo. Tai, kad E. M. iš principo nesidomėjo šių daiktų priklausomybe ir pasiėmė juos tik mirus M. M., tik patvirtina teismo įsitikinimą, jog daiktus jis pasiėmė ne kaip motinos palikimą. Aplinkybės, kad iš motinos namų jis pasiėmė O. M. priklausančią tėvo A. M. nuotrauką, nėra įrodytos bylos duomenimis. Pareiškėja A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, jog tėvelio jaunystės nuotrauka, kurią jos brolis – pareiškėjas E. M. teigia paėmęs iš O. M. namų (duomenys neskelbtini) kaime, buvo pas tėčio seserį O. P., o brolis nuotrauką ir bus paėmęs iš tetos O. P.. Ši pareiškėjos nurodyta versija nėra patvirtinta kitų asmenų liudijimais ar kitais bylos duomenimis, tačiau, netgi ją atmetus ir laikant teisingomis pareiškėjo E. M. nurodytas aplinkybes, kad nuotrauką jis pasiėmė iš spintos, darytina išvada, kad nuotrauką pareiškėjas pasiėmė jau po trejų metų po O. M. mirties, nes bylos aplinkybėmis teismas jau anksčiau nustatė, kad spintą E. M. pasiėmė tik po M. M. mirties. Pareiškėja, be to, nurodė, kad M. M. buvo beraštis, todėl laiškų negaudavo, kas leidžia abejoti E. M. teiginiais, kad nuotrauką rado spintoje kartu su laiškais. Teismas laiko, jog nuotraukos atsiradimo aplinkybės nėra galutinai aiškios ir įrodytos bylos duomenimis, nes jos nurodytos tik bylos baigtimi asmeniškai suinteresuotų pareiškėjų, tačiau labiau tikėtina, jog iš karto po motinos mirties E. M. tėvų nuotraukos negalėjo pasiimti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad O. M. nuosavybės atkūrimo reikalus tvarkė bei tvarko pareiškėja A. A.. Nors pareiškėjas E. M. teigė, kad jis naudojo tą pačią motinai priklausiusią žemę, ją dirbdamas, tačiau byloje nustatyta, kad po O. M. mirties žemė jai nuosavybės teise nepriklausė, buvo valstybės. Be to, suinteresuotieji asmenys – D. A. bei L. L. – parodė, kad žemę, kur dabar atkurta nuosavybė, dirbo, realiai iš jos gaunamu derliumi naudojosi jų šeima – V. A. šeima. E. M. padėdavo, ateidavo kaip į talką, jis turėjo savo žemę, kurią dirbo. Teismo posėdyje E. M. pripažino, jog apie mamos žemę nieko nežinojo ir jos atkūrimo reikalais nesidomėjo, neprisidėjo prie šio turto nuosavybės atkūrimo, žemės sklypų ribų nustatymo, šio turto valdymo ir kitų nuosavybės įteisinimo klausimų, jo nurodyti kaip mamai priklausantys daiktai – spinta, kėdės, stalas, iš tiesų priklausė kartu su O. M. gyvenusiam jos broliui M. M., bylos duomenimis nustatyta, kad daiktus E. M. pasiėmė ne per šešis mėnesius po O. M. mirties, bet po M. M. mirties, vadinasi, jau po 2000 m. spalio 30 d., praleidęs įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą. Aplinkybės, kad iš motinos namų jis iš karto po jos mirties pasiėmė O. M. priklausančią tėvo A. M. nuotrauką, kad motina iki mirties gyveno su dukra V. A., o E. M. ja rūpinosi ir tik dėl objektyvių priežasčių neprisidėjo prie laidotuvių ir paminklo, bylos duomenimis taip pat nėra įrodytos. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas negali daryti išvados, kad pareiškėjas E. M. priėmė O. M. palikimą per įstatymo nustatytą terminą pradėdamas faktiškai jį valdyti, todėl jo pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.
A. A. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 2 d.). Po O. M. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo liudijimas neišduotas (t. 1, b. l. 46, 140). Teismas nustatė, kad pareiškėja A. A. per įstatymo numatytą 6 mėnesių terminą priėmė O. M. palikimą, nes paėmė, prižiūrėjo, naudojo ir tvarkė motinai priklausiusius asmeninius ir namų apyvokos daiktus, mamos daiktai liko pas ją, ji viena savo lėšomis ją palaidojo, sutvarkė kapavietę, pastatė paminklą, prižiūri jos kapą, pareiškėja rūpinosi O. M. nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimu, tvarkė žemės nuosavybės dokumentus. Visu motinos turtu A. A., kaip įstatyminė įpėdinė, rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi kaip savo turtu, faktiškai naudojasi ir valdo visą motinai priklausantį turtą, todėl ji faktiškai yra priėmusi visą palikimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai A. A. nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad A. A. mirusios motinos O. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Civilinėje byloje advokatas V. K. pateikė prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kvitą ir sąskaitą (t. 2, b. l. 33, 35, 36, 37, 38, 39). Remdamasis tuo, kad byloje pateiktas priešpriešinis reikalavimas (CPK 98 str.), advokatas prašo priteisti A. A. 1080 Lt už teisines paslaugas, kurias sudaro: pareiškimo surašymas, konsultacijos, patarimai paveldėjimo teisės klausimais, susipažinimas su procesiniais dokumentais, teisinė bylos analizė ir atstovavimas nagrinėjant šią civilinę bylą teisme. Teismui pateiktos: 2014 m. rugsėjo 5 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 81, būtent už konsultacijas paveldėjimo teisės klausimais, pareiškimo Kaišiadorių rajono apylinkės teismui surašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimui ir procesinių dokumentų kopijų patvirtinimą 580 Lt sumai; 2014 m. spalio 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 91, t. y. už konsultacijas, susipažinimą su procesiniais dokumentais ir atstovavimą civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimui Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 500 Lt sumai ir pinigų priėmimo kvitai LAT Nr. 775908 bei 775914, pagrindžiantys A. A. advokatui V. K. sumokėtą 1080 Lt sumą. Pareiškėjos A. A. atstovas advokatas taip pat prašo priteisti ir 145 Lt žyminį mokestį, kuris pagrįstas 2014 m. rugsėjo 5 d. vietiniu lėšų pervedimu (t. 1, b. l. 7). Advokatas nurodė, kad kitai šaliai buvo pasiūlyti kompromisai, tačiau ji nėjo į kompromisus, pati pradėjo procesą. Kadangi pateiktas priešpriešinis reikalavimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Pareiškėjo E. M. atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė prašė nepriteisti teisinės pagalbos išlaidų, nes pareiškėjos nenoru tartis ir nepriimti E. M. jis šioje byloje buvo priverstas kreiptis į teismą.
CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Yra šios taisyklės išimtis – tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Bendrosios taisyklės išimtis reiškia, kad teismo sprendimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą arba atmesti pareiškimą netraktuotinas pareiškėjo arba suinteresuoto asmens naudai priimtu sprendimu; taip pat kad esant joje nustatytoms sąlygoms teismas, atsižvelgdamas į jas, turi teisę, bet neprivalo paskirstyti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Principinė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė ginčo teisenoje yra tokia, kad jų atlyginimo našta tenka bylą pralaimėjusiai, neteisiajai, taigi kaltai dėl išlaidų atsiradimo šaliai. Tokia taisyklė numatyta CPK 93 str. 1 d.: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisykles nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CPK 79 str. 2 d.), žyminio mokesčio dydis nustatytas CPK 80 str. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 str.
Tačiau ir ginčo teisena nagrinėjant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, būtina įvertinti visus ieškininio pareiškimo ir atsisakymo motyvus bei atsakovo veiksmus. Tai darytina ir nagrinėjant bylą ypatingąja teisena. Dėl pareiškėjo E. M. kreipimosi į teismą pareiškėja A. A. turėjo papildomų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir, teismas sprendžia, jos turi būti atlygintos. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos tik iš dalies atsirado dėl E. M. pareikšto reikalavimo. Akivaizdu, jog kreipdamasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, A. A. turėjo apmokėti pareiškimą CPK 80 str. 1 d. 8 p. nustatytu žyminiu mokesčiu, taigi jo sumokėjimą lėmė ne pareiškėjo E. M. veiksmai, bet būtent pareiškėjos valia padarytas pasirinkimas, siekiant nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Taip pat pažymėtina, kad sąskaita už teisines paslaugas Nr. 81 už konsultacijas paveldėjimo teisės klausimais, pareiškimo Kaišiadorių rajono apylinkės teismui surašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimui ir procesinių dokumentų kopijų patvirtinimą 580 Lt sumai pareiškėjai išrašyta 2014 m. rugsėjo 5 d., o suinteresuotojo asmens E. M. atsiliepimas, iš kurio matyti jog jis ne visiškai sutinka su A. A. pareiškimu, teisme gautas 2014 m. rugsėjo 24 d. Tikėtina, jog tik po šio atsiliepimo galutinai paaiškėjo, jog pareiškėjas nesutiks su siūlomais kompromisais, nes į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo 2014 m. spalio 1 d. jis kreipėsi pats. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog A. A. papildomos bylinėjimosi išlaidos susidarė tik po E. M. atsiliepimo ir pareiškimo teismui pateikimo, ką patvirtina ir 2014 m. spalio 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 91 už konsultacijas, susipažinimą su procesiniais dokumentais ir atstovavimą civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimui Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 500 Lt sumai.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į tai, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidų priteisimas šiuo atveju yra CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės išimtis, į silpną pareiškėjo E. M. sveikatą, sprendžia, jog iš jo A. A. priteistinos 500 Lt bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
A. A. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
E. M. pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 500 Lt, t. y. 144,81 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, 81 eurocento) bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.