- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-13
- Bylos Nr.
- N-444-1039-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-64-3-00299-2009-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutarties J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimu J. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 148 straipsnio 2 dalį skirta 1 200 Lt bauda už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 19 d., apie 10 val. 50 min., kelio A9 Šiauliai – Panevėžys 28 km, vairavo transporto priemonę „MAZ 5551“, priskirtiną N3 kategorijai, nesumokėjęs nustatyto kelių transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudojo mokesčio už vykimą aukščiausios kategorijos magistraliniais keliais.
Šalies argumentai
J. V. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimą. Paaiškino, kad važiavo iš Linkaičių kaimo į Radviliškį, ketindamas pakelyje sumokėti kelių mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 21 d. nutartimi J. V. skundo netenkino ir Institucijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas vertino, kad J. V. paaiškinimus, jog jis važiavo iš Linkaičių gyvenvietės ir ketino artimiausioje degalinėje įsigyti vinjetę, paneigia liudytojo G. I. parodymai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į kelią Panevėžys – Šiauliai įvažiavo ne iš Linkaičių, o iš Šeduvos pusės ir sustabdytas paaiškino važiuojantis iš Šeduvos, ir rašytinis J. V. paaiškinimas, kuriame jis taip pat nurodė važiuojantis iš Šeduvos, o ne iš Linkaičių. Sprendė, kad J. V. turėjo galimybę sumokėti nurodytą mokestį Radviliškio rajone, Užuovėjos kaime (Šeduva) esančioje degalinėje.
II.
Apeliaciniu skundu J. V. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartį. Teigia, kad liudytoju apklausto G. I. parodymai melagingi. Pažymi, kad Šiaulių teritorinė muitinė taikė nebegaliojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimą. Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3-150 3 punktu, gyvenamosiose vietovėse už važiavimą apmokestinamų aukščiausios kategorijos kelių tęsiniais naudotojo mokestis netaikytinas. Pabrėžia, kad vėlavo į pirmosios instancijos teismo posėdį ir todėl nebuvo apklausti jo iš Linkaičių vežti liudytojai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Tvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nedalyvavimas nurodytame teismo posėdyje skundžiamo teismo nutarties teisėtumui įtakos neturi. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. 447 su aktualiai pakeitimais galioja iki šiol.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 148 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad važiavimas aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M3, N2 ir N3 kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio užtraukia baudą transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių šešių šimtų litų.
Įvertinusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog J. V. kaltė dėl ATPK 148 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai. Teisėjų kolegija palaiko pirmosios instancijos teismo nutarties argumentaciją, todėl jos nebekartoja.
Kaip matyti iš bylos duomenų, J. V. 2009 m. rugsėjo 19 d. rašytame paaiškinime nurodė, jog keliu Šiauliai – Panevėžys važiavo iš Šeduvos (b. l. 18), todėl pagrindo abejoti pareigūno G. I. parodymais, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo važiavo nuo Šeduvos, o ne Linkaičių, į kurį vedantį kelią pareigūnas gerai matė, nėra. Be to, šio pareigūno suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi G. I. parodymais, jog J. V. važiavo iš Šiluvos, kur turėjo galimybę nusipirkti vinjetę. Taigi byloje neabejotinai įrodyta, kad apeliantas, nors ir turėjo galimybę sumokėti transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestį prieš įvažiuodamas į magistralinį kelią, tačiau to nepadarė ir važiavo aukščiausios kategorijos keliu vairuodamas N3 kategorijai priskirtiną transporto priemonę, nesumokėjęs minėto mokesčio, taip padarydamas ATPK 148 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
Institucijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodyta, kad J. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 477 patvirtinto Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio dydžius, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 punktą, pagal kurį Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai, sumokėję šį mokestį, įgyja teisę važiuoti <...> magistraliniu keliu A9 Panevėžys-Šiauliai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 477 patvirtintas Aprašas, su pakeitimais, nėra panaikintas ir yra galiojantis. Be to, kaip matyti iš Institucijos nutarimo, kvalifikuojant J. V. padarytą veiką buvo taikyta aktuali Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 477 redakcija, galiojusi inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu (b. l. 13). Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog Institucija 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarime rėmėsi negaliojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 477. Apelianto nurodomas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-150 patvirtinto Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio mokėjimo, administravimo ir kontrolės įgyvendinimo tvarkos aprašo 3 punktas reglamentuoja minėto mokesčio mokėjimą už važiavimą kelių tęsiniais tik gyvenamosiose vietovėse, todėl nagrinėjamu atveju netaikytinas.
Pastebėtina, kad šaukimas į pirmosios instancijos teismo 2010 m. sausio 14 d. vykusį posėdį apeliantui buvo įteiktas tinkamai (b. l. 52), prašymo apklausti kokius nors liudytojus jis pateikęs nebuvo, todėl byla pagrįstai 2010 m. sausio 14 d. nagrinėta J. V. nedalyvaujant.
Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.