Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Rainienei,

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei E. A. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo – E. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas (toliau ir – Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti E. A. motinos valdžią dukrau L. A.; priteisti iš atsakovės išlaikymą L. A. po 150 Eur kas mėnesį, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; nustatyti nuolatinę globą L. A., jos globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirti E. R.; L. A. gyvenamąją vietą nustatyti globėjo gyvenamojoje vietoje; teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovės.

2. Nurodė, kad atsakovė turi mažametę dukrą L. A., kurios atžvilgiu motinos valdžios neįgyvendina. Tėvystė vaikui nenustatyta. Motina vartoja narkotikus nuo 16 metų ir šiuo metu vartoja. Pirmą parą po gimdymo naujagimiui pradėjo ryškėti narkotinės abstinencijos simptomai. Motina teigė, kad naujagimio tėvas R. M. I. taip pat turi priklausomybę nuo narkotikų. Atsakovė naujagimio ligoninėje neslaugė. 2020 m. gegužės 25 d. atsakovei su naujagimiu gulint (duomenys neskelbtini), sugyventinis jai perdavė galimai narkotinių medžiagų (folijos paketėlį su baltais milteliais). Atsižvelgiant į tai, moteris buvo išrašyta iš ligoninės, daugiau nepasirodė ir neskambino pasiteirauti apie kūdikį. M. T. specialistams nurodė, jog (duomenys neskelbtini). K. pagimdė dukrą A. A., kurios pati auginti negalėjo, kūdikis buvo iš jos paimtas ir negrąžintas, apribotos tėvystės teisės. Vaiko situacija buvo vertinta Tarnyboje, nustatyta, jog vaiko motinos elgesys kelia realų pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai bei gyvybei, nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Nustatyta, kad moteris nevykdo daugelio Pagalbos plane nustatytų įsipareigojimų. 2020 m. birželio 11 d. moteris informavo, jog planuoja išvykti dirbti į užsienį bei padėti finansiškai išlaikyti dukrą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi tenkino prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš motinos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 29-445/20 vaikui nustatyta laikinoji globa ir paskirtas laikinuoju globėju E. R.; vaiko globos vieta nustatyta laikinojo globėjo namuose.

3. Moteris ne visada bendradarbiauja su specialistais, nesprendžia priklausomybės nuo alkoholio problemos, nedalyvavo daugelyje atvejo vadybos posėdžių, labai retai atsiliepė į skambučius, nesudaro sąlygų lankytis šeimos namuose. Atsakovė nebūna namuose, vykdo vagystes (už jas bausta daug kartų), kad gautų piniginių lėšų narkotinėms medžiagoms įsigyti. Dėl narkotinių medžiagų vartojimo negali pasirūpinti savo dukra, turi didelius finansinius įsiskolinimus už administracinius teisės nusižengimus (apie 25 000 Eur), negauna jokios valstybės paramos, nes savarankiškai nesusitvarko tam reikiamų dokumentų, o specialistų pagalbos nepriima, nedirba. Atsakovė nededa pastangų pakeisti savo požiūrio į tėvystę, nevykdo savo, kaip motinos pareigų. Atsakovė 2020 m. rugsėjo mėn. pateikė prašymą dėl susitikimo su dukra, tačiau sutartu laiku neatvyko, iki šiol nesikreipė dėl pasimatymų, nebuvo atvykusi aplankyti dukros bei visiškai nesidomi kūdikio gyvenimu. Atsakovė buvo hospitalizuota (duomenys neskelbtini), tačiau ten išbuvo tik savaitę. Vėliau moteris užsiregistravo (duomenys neskelbtini) tačiau kitą dieną iš minėtos įstaigos pasišalino. Atsakovė neturi kur gyventi, į tėvų namus grįžta tik nakvoti, todėl motinos gyvenimo būdas kelia pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei. Sutinka, kad jos dukra pasirūpintų kiti asmenys, vaiko neišlaiko. Nėra duomenų, jog situacija galėtų pasikeisti.

4. Tarnybos specialistai 2021 m. kovo 2 d. surašė globojamo vaiko aplankymo aktus. Lankymosi metu nustatė, kad vaiko globa E. R. namuose vyksta sklandžiai, globėjas užtikrina vaiko emocinius ir fizinius poreikius, saugią ir vaiko raidai bei vystymuisi palankią aplinką. Globėjo nuomone, vaiko mama nesidomi ir nesirūpina dukterimi. Taigi trečiasis asmuo skirtinas vaiko globėju, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su globėju.

5. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Su atsakove nėra galimybės susisiekti telefonu. Atsakovė panaikino prisijungimą prie EPP sistemos. Atsakovei pakartotinai procesiniai dokumentai išsiųsti jos el. paštu (duomenys neskelbtini) @gmail.com. Teismas laiko, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

6. Trečiasis asmuo teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7. Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti.

8. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

9. Trečiasis asmuo teismo posėdyje sutiko su ieškiniu, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

10. Byloje nustatyta, kad atsakovė E. A. yra nepilnamečio vaiko L. A. ((duomenys neskelbtini) ) motina. Vaiko tėvystė nenustatyta. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 29-445/20 vaikui nustatyta laikinoji globa ir globėju paskirtas E. R.. Vaiko globos vieta nustatyta laikinojo globėjo namuose. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-22866-897/2020 tenkino Tarnybos prašymą paimti vaiką iš jo motinos. Tarnyba prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią vaikui ir skirti E. R. nuolatiniu vaiko globėju, priteisti iš motinos išlaikymą vaikui. Nurodo, kad motina nevykdo pareigos auginti vaiko.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

11. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje), ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

12. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas.

13. Iš bylos duomenų (biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2020-06-12 ir 2021-02-08 informacijos; 2020-04-30, 2020-06-05 ir 2020-07-15 Pagalbos planų; 2021-02-08 Motyvuoto siūlymo ir kt.) teismas nustatė, kad atsakovė nevykdo savo pareigos rūpintis L. A.. 2021 m. balandžio 7 d. Medicinos dokumentų išraše-siuntime ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2020 m. gegužės 27 d. informacijoje nurodyta, kad atsakovės dukra gimė su narkotinės abstinencijos simptomais, tiek motina, tiek galimai vaiko tėvas vartojo narkotikus iki susilaukiant vaiko ir nėštumo metu. Motina serga hepatitu C, nesprendė priklausomybės nuo narkotikų problemos, neslaugo vaiko. Atsakovė su sugyventiniu grįžo iš J. K., ten liko pirmoji atsakovės dukra, kuri buvo paimta iš tėvų, o jų teisės dukters atžvilgiu buvo apribotos.

14. Byloje nustatyta, atsakovė dažniausiai nebendradarbiauja su specialistais, nesudaro sąlygų konsultacijoms gauti telefonu ar namuose. Atsakovei pagalbą suteikė jos tėvas, tačiau motina neparodė noro keisti padėties ir susigrąžinti vaiką. Su atsakove dirbo mobiliosios komandos specialistai, kurie nustatė, kad atsakovė nuo 16 metų vartojo ir šiuo metu vartoja narkotines medžiagas. Dienos metu, kad galėtų gauti pinigų narkotikams, moteris vykdo vagystes. Yra bausta už jas daug kartų, turi didelius, apie 25 000 Eur siekiančius, kreditorinius įsipareigojimus dėl padarytų administracinės teisės nusižengimų. Taip pat moteris negauna valstybės finansinės paramos, nes nesusitvarko reikalingų dokumentų, nedirba, specialistų pagalbos nepriima, nedalyvauja daugumoje atvejo vadybos posėdžių, neatvyksta į konsultacijas. Paėmus vaiką iš motinos, ji vaiku nesidomėjo, neatvyko susitikti ir bendrauti, nesidomi vaiko gyvenimu. Motina buvo užregistruota gydytis nuo priklausomybės, tačiau gydytis nenuvyko. Taip pat atsakovė buvo gydoma BĮ Respublikiniame priklausomybės ligų centre, tačiau po savaitės nutraukė gydymą. Buvo užregistruota į Minesotos programą, tačiau neapsilankė. Moteris nuo 2020 m. gruodžio mėn., persikėlė gyventi į tėvų namus, nes jos sugyventinis ir spėjamas vaiko tėvas M. R atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Minėtas elgesys nesikeičia, motina ir toliau negali rūpintis vaiku ir užtikrinti vaikui saugios aplinkos, yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros ir išlaikymo, bendradarbiavimas su specialistais vyksta tik atsakovės tėvo iniciatyva, dauguma Pagalbos planuose nustatytų uždavinių nevykdoma.

15. Dėl minėtų aplinkybių 2020 m. birželio 15 d. Tarnybos specialistai vaiką paėmė iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendino pas senelį E. A. (E. A.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-22866-897/2020 vaikas paimtas iš motinos dėl motinos nesugebėjimo užtikrinti vaikui saugios aplinkos ir nusišalinimo nuo jo rūpinimosi ir išlaikymo. 2020 m. birželio 19 d. E. A. iš Tarnybos gavo neigiamą įvertinimą dėl galimybės tapti L. A. globėju, nes praeityje buvo teistas. 2020 m. liepos 30 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu vaikas apgyvendintas laikinai pas E. R.. 2021 m. sausio 22 d. E. A. pokalbio telefonu metu atvejo vadybininkei nurodė, kad dukra visiškai nemotyvuota priimti siūlomą pagalbą, nenori spręsti savo problemų, nuolat vartoja narkotines medžiagas, vykdo vagystes, 2021 m. sausio 21 d. kelioms dienoms buvo sulaikyta ir uždaryta areštinėje, nes su savimi turėjo narkotinių medžiagų. Šiuo metu jai pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėl vartojamos narkotinės medžiagos, namo ji atvyksta tik pernakvoti.

16. Atsakovė yra ne kartą teista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, taip pat teista pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. Bausta už administracinius teisės nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 446 straipsnio 4 dalį, 108 straipsnio 1 dalį ir kt. Nusikalstamos veikos ir nusižengimai daromi nuolat, sistemingai ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Atsakovė į bylą neteikė atsiliepimo ir teismo posėdyje nedalyvavo, prieštaravimų nepareiškė.

17. Taigi darytina išvada, kad atsakovė nevykdo savo pareigų vaikui, nusišalino nuo vaiko priežiūros ir auklėjimo, negali užtikrinti vaikui jo poreikius atitinkančios gyvenamosios vietos, vartoja narkotines medžiagas, veda netinkamą gyvenimo būdą, nuolat vykdo nusikalstamas veikas ir nusižengimus, nebendradarbiauja su specialistais, nutraukia gydymą bei konsultacijas arba jų atsisako, neketina keisti padėties (CPK 178 straipsnis). Nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovės gyvenimo būdas ir elgesys (neveikimas) yra sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės valios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178, 185 straipsniai). Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys atitinka dvi įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios aplinkybės sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą neterminuotai apriboti atsakovės E. A. motinos valdžią nepilnamečiam vaikui L. A..

18. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovei motinos valdžią neterminuotai, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Taip pat neterminuotai apribojus motinos valdžią, vaikas be atskiro motinos sutikimo gali būti įvaikintas.

19. Teismas pažymi, kad motinos valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovei išaiškintina, kad motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) motina pakeitė savo elgesį; 2) motina gali auklėti vaiką; 3) motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tačiau motinos valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo

20. Apribojus atsakovei motinos valdžią, vadovaujantis CK 3.257 straipsnio 3 punktu, atsakovės nepilnamečiam vaikui L. A. nustatytina nuolatinė globa. Tarnyba prašo nustatyti nuolatinę globą L. A., jos globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirti E. R.; L. A. gyvenamąją vietą nustatyti globėjo gyvenamojoje vietoje.

21. Minėta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 29-445/20 vaikui nustatyta laikinoji globa ir globėju paskirtas E. R.. Iš 2021 m. kovo 2 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo ir peržiūros (duomenys neskelbtini) ir paramos fondo 2020 m. birželio 18 d. išvados dėl pasirengimo globoti, įvaikinti, budinčio globotojo, šeimynos steigėjo ir (ar) dalyvio veiklai ir kitų bylos duomenų nustatyta, kad vaiko laikinoji globa pas trečiąjį asmenį vyksta sklandžiai, juos sieja tvirtas emocinis ryšys, globėjas pasirūpina visais vaiko poreikiais. Teismo posėdyje prašė nustatyti vaiko globą su juo. E. R. sveikatos būklė ir amžius tinkami globoti vaiką ir finansinė padėtis yra tinkama, nėra duomenų, kad jis būtų baustas administracine tvarka, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, vyras neteistas. Trečiojo asmens sutuoktinė R. R. pateikė sutikimą, kad trečiasis asmuo globotų vaiką. Trečiasis asmuo pateikė prašymą būti vaiko globėju. Pateiktas šeimoje augančio vyresnio kaip 16 metų vaiko – V. R. sutikimas, kad trečiasis asmuo globotų vaiką. Trečiojo asmens pasirengimas globoti vaiką buvo vertintas (duomenys neskelbtini) ir paramos fondo, parengta 2020 m. birželio 18 d. išvada dėl pasirengimo globoti, įvaikinti, budinčio globotojo, šeimynos steigėjo ir (ar) dalyvio veiklai, kurioje nurodoma, kad E. R. šeimoje auga 2 sutuoktinių vaikai ir 2 globojami vaikai, trečiasis asmuo yra pasirengęs globoti vaiką nuo 0 iki 6 mėn. amžiaus, sveiką ar turintį sveikatos sutrikimų, kurie gali būti kontroliuojami vaistais ar tinkama sveikatos priežiūra. Vaiko lytis nėra svarbi. Gali globoti vaiką, kurio tėvai priklausomi nuo alkoholio ir (ar) narkotikų, turėtų lengvą protinį atsilikimą, tačiau negalėtų globoti vaiko, kurio tėvai turi psichikos negalią (CK 3.268 straipsnis). Nėra duomenų, kad Tarnyba gavo kitų asmenų prašymų dėl paskyrimo vaiko nuolatiniais globėjais. Nėra duomenų, kad vyras būtų pripažintas neveiksniu šioje srityje arba ribotai veiksniu šioje srityje, taip pat, kad nuo jo buvo atskirtas vaikas ar buvo apribota tėvo valdžia (CK 3.269 straipsnis). Vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų laikinosios globos metu nenustatyta.

22. Atsižvelgiant į tai, L. A. nustatoma nuolatinė globa, globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskiriamas E. R., vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su globėju E. R., jo gyvenamojoje vietoje (CK 3.264 straipsnis, 3.265 straipsnio 1 dalis).

23. Teismas naikina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 29-445/20 L. A. nustatytą laikinąją globą (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).

24. Nepilnametė L. A. neturi turto, kuriam turėtų būti paskirtas administratorius, todėl turto administravimas nenustatomas.

25. Suinteresuotam asmeniui E. R. išaiškinama, kad vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Dėl išlaikymo priteisimo

26. Apribojus motinos valdžią ar atskyrus vaiką nuo tėvų, motinos pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

27. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui, mokamą po 150 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės.

28. Sodros duomenų bazėje duomenų apie atsakovės darbą ar socialinį draudimą nėra. Šiuo atveju teismas atsižvelgia į nepilnamečio vaiko protingus poreikius aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, medikamentams ir gydymui, taip pat į aplinkybę, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, jog atsakovė dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių negali gauti pajamų vaikui išlaikyti (CPK 178 straipsnis).

29. Taigi įvertinęs minėtas aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visumą, teismas tenkina šį reikalavimą visiškai ir priteisia iš atsakovės E. A. vaikui L. A. išlaikymą, mokamą po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2021-05-21) iki vaiko pilnametystės.

30. L. A. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise vaiko nuolatiniam globėjui E. R. (CK 3.275 straipsnis).

31. Priteistą sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

32. Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą apriboti motinos valdžią atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės valstybei priteistina 115,50 Eur žyminio mokesčio už reikalavimus dėl nuolatinės globos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ((150 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) - 25 proc. + 75 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

34. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 7,26 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl valstybei iš atsakovės priteistina 7,26 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš viso valstybei iš atsakovės priteistina 122,76 Eur (115,50 Eur + 7,26 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečiam vaikui L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečiam vaikui L. A. nuolatinę globą, vaiko globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirti E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. A. gyvenamąją vietą globėjo E. R. gyvenamojoje vietoje.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 29-445/20 L. A. nustatytą laikinąją globą.

Priteisti iš atsakovės E. A. išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. A., mokamą po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2021-05-21) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės E. A. į valstybės biudžetą 122,76 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį ir pašto išlaidas), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.