Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-11-07 · Civilinė byla Nr. 2A-873-357/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-07
Bylos Nr.
2A-873-357/2016
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00076-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
Atsakovas
G. T.
Ieškovas
S. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-873-357/2016Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00076-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 2.6.5.2.1.; 3.1.7.5.; 3.3.1.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. T. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui G. T., išvadą teikiančiai institucijai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. R. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad atsakovas G. T. yra K. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir jis yra jo sūnus, priteisti iš atsakovo G. T. išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-04-23 iki vaiko pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad bylos šalys kartu negyveno, tačiau draugavo, turėjo lytinių santykių. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. R., tačiau atsakovas tėvystės nepripažino, išlaikymo neteikė.

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nustatė, kad G. T. yra K. R. tėvas, o K. R. yra G. T. sūnus, priteisė iš atsakovo G. T. išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. R. kas mėnesį mokamomis 150,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. sausio 7 d. iki sūnaus K. R. pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgus į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise skyrė tvarkyti įstatyminę nepilnamečio K. R. atstovę motiną S. R., išimtinai vaiko interesams tenkinti, priteisė iš atsakovo G. T. išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. R. įsiskolinimą už 33 mėnesius (duomenys neskelbtini) – 4950 Eur, priteisė iš atsakovo G. T. valstybei 202,50 Eur žyminio mokesčio, 4,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, priteisė iš atsakovo G. T. valstybei 127,38 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 304,10 Eur DNR ekspertizės išlaidų, sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nurodė vykdyti skubiai.

Teismas nurodė, kad DNR ekspertizė, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, patvirtina atsakovo tėvystę, todėl ieškovės ieškinys dėl tėvystės nustatymo tenkintinas ir nustatytina, kad atsakovas G. T. yra K. R. biologinis tėvas. Teismas vertino, kad atsakovas G. T. yra sveikas, darbingas, duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, todėl atsakovas turi galimybę ir pareigą teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Atsakovas G. T. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo G. T. išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. R. kas mėnesį mokamomis 100,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. sausio 7 d. iki sūnaus K. R. pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgus į infliaciją, ieškinį, dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo (duomenys neskelbtini) atmesti, priteisti iš ieškovės S. R. visas atsakovo G. T. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Lyginant šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į išlaikytinių skaičių, galima teigti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė.

Teismas, priteisdamas ieškovės prašomą išlaikymo dydį, nenustatė vaiko išlaikymo poreikių. Atsakovas mano, kad tokio amžiaus vaiko poreikiai yra patenkinami 150 Eur per mėnesį, nes šiuo metu atsakovas augina mažametį vaiką, todėl prašo teismo priteisto išlaikymo dydį sumažinti iki 100 Eur.

Ieškovė iki kreipimosi į teismą vykdė vaiko išlaikymo prievolę už atsakovą, todėl ji kaip kreditorius įgijo teisę į įvykdytos prievolės dalį, o ne vaikas. Teismas nepasidomėjo, kokias pajamas ieškovė gavo per pastaruosius 3 metus, nebuvo nustatytas realus vaiko išlaikymo dydis, todėl priteistas išlaikymas neatitinka vaiko poreikio ir tėvų turtinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovei S. R. ir atsakovui G. T. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. R.. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. sprendimu, DNR ekspertizės pagrindu, nustatyta, kad G. T. yra K. R. tėvas, o K. R. yra G. T. sūnus. Byloje kilo ginčas dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimu iš atsakovo G. T. priteisto išlaikymo vaikui dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagrįstumo.

CK 3.192 straipsnis įtvirtinamą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Ieškovė S. R. ieškiniu iš atsakovo G. T. prašė priteisti išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį, nurodydama, kad vaiko poreikių tenkinimui būtina 300 Eur suma per mėnesį.

Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma yra nepagrįsta tokio amžiaus vaiko poreikių patenkinimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 380 Eur. Taigi, šiuo atveju atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad vaikui pakanka mažesnės, nei teismų praktikoje nustatyta, išlaikymo sumos. Atsakovas, teigdamas, kad vaiko išlaikymui pakanka mažesnės sumos, ir sutikdamas mokėti tik 100 Eur išlaikymo per mėnesį, neteikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti jo siūlomo dydžio išlaikymo pakankamumą, nedetalizavo šios sumos pagal vaiko būtinus poreikius (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad apeliantas konkrečių jo paties patiriamų išlaidų jokiais įrodymais nepagrindė.

CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad ieškovė S. R. augina vieną sūnų K. R., ji nedirba, nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. spalio mėn. iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus gavo 234,40 Eur išmokas vaikui. Atsakovas G. T. turi mažametę G. T., gim. (duomenys neskelbtini), kurią išlaiko kartu su vaiko motina A. V.. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo gaunamas pajamas. A. V. už 2016 m. balandžio – gegužės mėnesius gavo 227,80 Eur išmoką, jai nuo 2013 m. liepos 1 d. jokios socialinės išmokos nemokamos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie realiai gaunamas pajamas, nepaneigta galimybė mokėti 150 Eur per mėnesį savo ir ieškovės vaiko išlaikymui. Atsakovas nepateikė duomenų, kad būtų įsiregistravęs darbo biržoje, teisėjų kolegija atsakovo argumentus, kad jis nedirba, laiko neįrodytais. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui nedirbant, jis neturėtų galimybės mokėti ir 100 Eur dydžio per mėnesį išlaikymo.

Atsižvelgiant į tai, priteistas išlaikymo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai ir esant šios konkrečios bylos aplinkybėms nėra nepagrįstai per didelis ar pažeidžiantis atsakovo interesus. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką, kurioje išaiškinta, jog CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo dydį jo nepilnamečiui vaikui, nes tokiu būdu būtų pažeistos vaiko teisės gauti bent minimalų būtinų poreikių patenkinimą. Akcentuotina ir tai, kad ieškovei, vaiko motinai, tenka ne tik pareiga teikti likusią išlaikymo dalį sūnui, tačiau ir rūpintis kasdieniniais jo poreikiais bei priežiūra, gyvenamu būstu bei jo išlaikymu. Pažymėtina, kad nustačius atsakovui nepilnamečio vaiko išlaikymui mažesnę nei 150 Eur sumą, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė po 150 Eur dydžio išlaikymą sūnui, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Tėvai šią prievolę vykdo tarpusavio susitarimu. Jei tėvai tuo klausimu susitaria ir vaikui išlaikymas vieno ar abiejų yra teikiamas, tai kreditoriaus – nepilnamečio vaiko – teisės nėra pažeidžiamos ir jis neturi pagrindo kreiptis į teismą. Jeigu tėvai ar vienas iš jų nevykdo šios prievolės ar ją vykdo netinkamai, tai vaiko teisė gauti išlaikymą gali būti pažeista ir atsiranda pagrindas pareikšti ieškinį vienam ar abiem tėvams, kurie neteikia išlaikymo, ginčija jį ar jo vykdymo sąlygas. Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų.

Atsakovas G. T. nevykdė pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų K. R., gim. (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas iš jo pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos (2016-01-07) už trisdešimt tris mėnesius po 150,00 Eur už mėnesį, viso 4950 Eur (CK 3.200 str.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išlaikymo vaikui įsiskolinimą priteisė ieškovei, ir tiesiog nurodė kompensavimo paskirtį – už išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. R. įsiskolinimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, jo naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Egidijus MockevičiusIrena Stasiūnienė