Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-03-22 · Administracinė byla Nr. P-438-158-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-22
Bylos Nr.
P-438-158-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė (pirm.), Romanas Klišauskas, Gintaras Kryževičius
Pareiškėjas
G.Š.
Atsakovas
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui
Kategorijos
  • 66.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.P8-158/2007Procesinio sprendimo kategorija 66.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. kovo 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G.Š. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A(10)-852/2006 pagal pareiškėjo G.Š. skundą atsakovui Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

G.Š. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro viršininko 2005-01-31 įsakymu Nr. TE – 4, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei atsižvelgiant į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (toliau tekste – Centras) Veiklos administravimo skyriaus viršininko 2005-01-27 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 140-IL-94, paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti jam paskirtą tarnybinę nuobaudą. Nurodė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas, pažeidžiant Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308, 11 (toliau tekste – Tvarka), 19, 31 punktų nuostatas. Pareiškėjo teigimu, tarnybinis patikrinimas dėl jo veiksmų, atliekant tyrimus, grąžinant daiktinius įrodymus, pradėtas 2004-07-21. Tvarkos 19 punkte nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe arba atostogavo. Sustabdyti pradėtą tarnybinį patikrinimą galima pagal Tvarkos 11 punktą, tačiau nagrinėjamu atveju tam pagrindo nebuvo – pareiškėjo veiksmuose buvo įžvelgti savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai, atribojantys jį nuo nusikalstamos veiklos. Taigi tarnybinio tyrimo procedūra dėl pareiškėjo veiksmų turėjo būti baigta per vieną mėnesį nuo jo pradžios. 2004-07-22 dėl G.Š. melagingos išvados pateikimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00079-04. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2004-12-31 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas, nenustačius veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio l dalyje. Policijos departamento Vidaus tyrimų tarnybos viršininko 2005-01-05 tarnybiniame pranešime Nr. 9L5-11-1 nurodyta, kad 2004-07-22 Lietuvos kriminalinės policijos biure pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamoje byloje Nr. 38-1-00079-04, 2004-07-19 Kriminalistinių tyrimų centrui pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl G.Š. veiksmų ir pažymėta, kad, pradėjus minėtą ikiteisminį tyrimą, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdyta. Pareiškėjo teigimu, pastarajame tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės neatitinka to paties asmens 2004-07-16 tarnybinio pranešimo Nr. 9L5-11-51 6 punkte nurodytų aplinkybių apie savarankiško tarnybinio nusižengimo sudėtį pareiškėjo veiksmuose bei Vilniaus apygardos prokuratūros 2004-12-31 nutarime išdėstytų aplinkybių, nes jokių pažeidimų, organizuojant skyriaus darbą, registruojant atliekamus DNR tyrimus, nebuvo konstatuota. Prokuroro nutarime minimas tik nerūpestingas veikimas dėl tyrimo Nr. 3345/3346, susijęs su pareiškėjo tiesioginiu darbu. Gavus 2005-01-05 tarnybinį pranešimą, 2005-01-06 Centro viršininkas pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą. 2005-01-12 pareiškėjas gavo pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kad galimai padarė tarnybinį nusižengimą – vykdė tyrimus, pažeisdamas jų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, aplaidžiai atliko pavestą darbą, trikdė duomenų įskaitos darbą, neužtikrino DNR duomenų įskaitos apsaugos. Pareiškėjo įsitikinimu, kadangi dėl jo tiesioginio darbo 2004-07-21 pradėtas tarnybinis patikrinimas nebuvo sustabdytas, jis turėjo būti atliktas per vieną mėnesį. Be to, jo teigimu, nepagrįsti ir kaltinimai, jog jis tyrimus vykdė, pažeisdamas Daiktinių įrodymų priėmimo ekspertizei atlikti, jų saugojimo ir grąžinimo taisyklių (patvirtintos 2004-04-16 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu nr. 204) bei Tyrimo objektų apyvartos taisyklių (patvirtintos Centro viršininko 2004-05-04 įsakymu Nr. V-5) reikalavimus. Baudžiamosios bylos Nr. 38-1-00079-31 ikiteisminio tyrimo metu joks kaltinimas dėl veiksmų, atliekant DNR tyrimus, nebuvo pareikštas, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi jis taip pat nebuvo kaltinimas. Kaltinimai dėl DNR tyrimų atlikimo buvo pateikti pažeidžiant Tvarkos 31 punkto nuostatas, nes už DNR tyrimų atlikimą tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nebuvo pradėta ir sustabdyta. Pareiškėjas nesutiko ir su tuo, jog 1997-2002 metų laikotarpiu aplaidžiai atliko jam pavestą darbą. Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro kriminalistinių tyrimų tarnybos Biologinių tyrimų skyriaus nuostatai nurodytu laikotarpiu nebuvo patvirtinti, tyrimų atlikimo terminai nebuvo reglamentuoti jokiais norminiais aktais. Pareiškėjas teigė aplaidžių veiksmų, atliekant tarnybines pareigas, nepadaręs, jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Pareiškėjas taip pat teigė, kad skundžiamu įsakymu buvo pažeista Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Tvarkos 30 punkte. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatinėjama aplinkybė, ar pareiškėjui po 2004-01-31 buvo išlikusi pareiga atlikti atitinkamus tyrimus.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio l dalyje. Ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2004-12-31 nutarimu nutrauktas, nenustačius G.Š. veiksmuose veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio l dalyje bei 235 straipsnio l dalyje, sudėties. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, buvo sprendžiamas klausimas dėl drausminės atsakomybės. Atlikus tarnybinį patikrinimą, nustatyta, kad G.Š. pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001-08-28 įsakymu Nr. 456 patvirtintus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro nuostatų 9.1 punkto reikalavimus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-04-17 įsakymu Nr. V-179 patvirtintų centro nuostatų 9.4.6 punkto reikalavimus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-04-18 įsakymu Nr. 204 patvirtintų Daiktinių įrodymų (objektų) priėmimo ekspertizei atlikti (specialisto išvadai pateikti), jų saugojimo ir grąžinimo taisyklių 4, 6.2, 6.3, 8, 13 punktų reikalavimus, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro viršininko 2004-05-04 įsakymu Nr. V-15 patvirtintų Tyrimo objektų apyvartos taisyklių 7.21, 21.1, 21.2, 21.5 punktų reikalavimus, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro viršininko 2003-12-18 įsakymu Nr. V-34 patvirtintų Biologinių tyrimų skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 4 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, Vidaus tarnybos statuto 25, 26 straipsniais, jam ir skirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro viršininko 2005-01-31 įsakymu tarnybinė nuobauda G. Š. paskirta teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgiant į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Veiklos administravimo skyriaus viršininko 2005-01-27 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 140-IL-94.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro vyresniajam inspektoriui - Identifikavimo valdybos Biologinių tyrimų skyriaus vyresniajam specialistui, tarnybinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Veiklos administravimo skyriaus viršininko 2005-01-27 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 140-IL-94, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, nuo 2002 metų birželio mėnesio iki 2004 metų liepos mėnesio Centre atlikdamas Biologinių tyrimų skyriuje neregistruotus kaulų čiulpų tyrimus, pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001-09-28 įsakymu Nr. 456 patvirtintų Centro nuostatų 9.1 punkto reikalavimą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-04-18 įsakymu Nr. 204 patvirtintų Daiktinių įrodymų (objektų) priėmimo ekspertizei atlikti (specialisto išvadai pateikti), jų saugojimo ir grąžinimo taisyklių 4, 6.2, 6.3, 8, 13 punktų reikalavimus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-04-17 įsakymu Nr. V-179 patvirtintų Centro nuostatų 9.4,6 punkto reikalavimus, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro viršininko 2004-05-04 įsakymu Nr. V-15 patvirtintų Tyrimų objektų apyvartos taisyklių 7.21, 21.1, 21.2, 21.5 punktų reikalavimus. Išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjas neatliko tyrimų, kurių registracijos numeriai yra 5955, 4367, 5628/5703, 6769, 7873, 7478, 6219, 1546, aplaidžiai grąžino tyrimo objektus, kurių registracijos numeriai yra 6556/6556/6555, 3904, tuo pažeisdamas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro viršininko 2003-12-18 įsakymu Nr. V-34 patvirtintų Biologinių tyrimų skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 4 punkto reikalavimus (t. l., b.l. 78-86).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai nubaustas už tai, kad 2002 metų birželio- 2004 metų liepos mėnesiais atliko neregistruotus kaulų čiulpų tyrimus, kadangi atsakovas teisės aktų nuostatomis nepagrindė pareiškėjo kaltės dėl šių tyrimų tvarkos pažeidimų. Nustačius, kad pareiškėjas nebuvo atsakingas už skyriaus darbo organizavimą, nėra pagrindo pripažinti, kad, atlikdamas neregistruotus tyrimus, jis pažeidė įstatymais ar lokaliais teisės aktais nustatytas tarnybines pareigas.

Teismas nurodė, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, gavus tarnybinį pranešimą ar kitokio pobūdžio informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą (Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, 6 punktas). Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą. Tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų (Tvarkos 20 ir 19 punktai). Teismas, remdamasis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų valdybos viršininko 2004-07-16 tarnybiniu pranešimu Nr. 9L5-11-51, nustatė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui procedūra dėl galimo tarnybinio nusižengimo, padaryto atliekant užduotį Nr. 3345/3346, buvo sustabdyta, įžvelgus G.Š. veiksmuose nusikalstamos veikos požymius. Medžiaga šioje dalyje buvo perduota Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai procesiniam sprendimui priimti. To paties tarnybinio pranešimo 6 punktu pasiūlyta pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą dėl DNR duomenų apskaitos neužtikrinimo, vilkinimo atliekant tyrimus bei daiktinių įrodymų negrąžinimo, G.Š. veiksmuose įžvelgus tarnybinių nusižengimų požymius, įgalinančius atriboti juos nuo nusikalstamos veikos. Šiems tarnybinio patikrinimo pasiūlymams 2004-07-19 pritarė Lietuvos policijos generalinis komisaras (b.l. 12-13, t. l). Tarnybinį patikrinimą atliekančio padalinio vadovas - Kriminalistinių tyrimų centro viršininko pavaduotojas - 2004-07-28 supažindino G.Š. su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo (b.l. 14, t.l). Tačiau tarnybinis patikrinimas nebuvo baigtas, tarnybinio patikrinimo išvada Tvarkoje nustatytu terminu nebuvo surašyta. Ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2004-12-31 nutarimu buvo nutrauktas, nenustačius G.Š. veiksmuose veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio l dalyje bei 235 straipsnio l dalyje, sudėties. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, buvo sprendžiamas klausimas dėl drausminės atsakomybės. Buvo pradėta nauja tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra. Naujai pradėtos tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pagrindu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir surašyta patikrinimo išvada, 2005-01 27 ji patvirtinta ir 2005-01-31 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda už tarnybinį pažeidimą. Pagal Tvarkos 29 punktą tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui - tokios išvados gavimo diena. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai (Tvarkos 30 punktas). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo padaryti nusižengimai pasireiškė neveikimu. Norint konstatuoti tokio pažeidimo padarymo laiką, būtina nustatyti, kada baigėsi neteisėtas neveikimas, t.y. išnyko pareiškėjo pareiga atlikti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus tyrimus arba šie tyrimai buvo atlikti. Byloje nustatyta, kad išvadoje nurodyti tyrimai nebuvo atlikti ir tyrimo objektai nebuvo grąžinti iki tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos. Trunkamojo nusižengimo padarymo atveju tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, teismo nuomone, skaičiuotinas nuo trunkamojo nusižengimo pabaigos. Jei nusižengimas daromas paaiškėjimo metu, terminas nuobaudai skirti turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos. Pareiškėjo padaryti nusižengimai paaiškėjo 2005-01-27, kai viršininkas patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą (t.l, b.l. 78-86). Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta 2005-01-31 (t. l, b.l. 87), nepažeidžiant Tvarkos 29, 30 punktuose nustatytų terminų.

Teismo nuomone, nustatytas procedūrinis pažeidimas būtų pagrindas panaikinti skundžiamą administracinį aktą, jeigu dėl tokio pažeidimo būtų buvę neobjektyviai ištirtos faktinės aplinkybės ir priimtas iš esmės nepagrįstas administracinis sprendimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio l dalies 3 punktas). Pareiškėjo atveju per ilgas tarnybinio tyrimo terminas neįtakojo atsakovo įsakymo pagrįstumo - pareiškėjas netinkamai atliko tarnybines pareigas ir jam pagrįstai paskirta nuobauda, atitinkanti pažeidimo sunkumą ir pareiškėjo asmenybę.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą patenkinti, pripažinti, kad buvo nesilaikyta tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos ir pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikinti.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai, sprendime išdėstė prieštaringas, nepagrįstas konkrečiais įrodymais išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Taip pat nurodė, kad, nors teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai nubaustas už tai, kad 2002 m. birželio - 2004 m. liepos mėn. atliko neregistruotus kaulų čiulpų tyrimus, tačiau sprendimo motyvuojamosios dalies pabaigoje jau teigia, kad jis padarė tarnybinius nusižengimus, už kuriuos nubaustas. Tokia išvada neatitinkanti Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies ir 81 straipsnio nuostatų. Aplinkybės, kaip pareiškėjas atliko tarnybines pareigas, teismas visiškai nesiaiškino - nenustatė, kokias pasekmes sukėlė galimai padaryti veiksmai ir kokie norminiai aktai jais buvo pažeisti, nevertino pareiškėjo kaltės laipsnio. Teismas, neįvertinęs byloje esančių įrodymų, neteisingai nustatė tyrimų, paskirtų baudžiamosiose bylose, pabaigą. Pareiškėjo teigimu, tyrimų nebereikėjo atlikti iki 2004 m. sausio 31 d., t. y. pareiga atlikti tyrimus iki šios datos jau buvo pasibaigusi, todėl skiriant nuobaudą buvo pažeisti Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Teismas, nepaisydamas byloje esančių įrodymų apie tai, kad pareiškėjui buvo išnykusi pareiga atlikti tyrimus, nepateikdamas jokių įrodymų, kuriais grindžia savo išvadą, pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalį, nustatė, kad tyrimai nebuvo atlikti ir tyrimo objektai nebuvo grąžinti iki tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos - 2005 m. sausio 27 d. Teismas sprendime nurodė konkrečias Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos normas, reglamentuojančias tarnybinių patikrinimų atlikimo terminus, pratęsimo sąlygas, taip pat konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas nebuvo baigtas, tarnybinio patikrinimo išvada Tvarkoje nustatytu terminu nebuvo surašyta, o buvo pradėta nauja tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra, tačiau vertino tik vieną procedūrinį pažeidimą - per ilgą tarnybinio tyrimo terminą. Kokia padarytų procedūrinių pažeidimų visumos reikšmė atsakovo įsakymo teisėtumui, teismas nenustatė. Apelianto įsitikinimu, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Apeliantas pabrėžė skundęs atsakovo paskirtą nuobaudą ne tik dėl procedūrinių pažeidimų, bet ir dėl to, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidžiant Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalies, Tvarkos 5 punkto 5.2 papunkčio, 20 punkto reikalavimus, o tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai, tačiau teismas dėl šių argumentų pateikė tik formalią išvadą.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras ir tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, atsiliepimuose nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas – teisėtas ir pagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A(10)-852/2006 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo G.Š. apeliacinį skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas). Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – Tvarka). Statuto 25 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

Teismo nuomone, byloje nustatyta, kad pareiškėjas, dirbdamas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre Biologinių tyrimų skyriaus vyresniuoju specialistu, 2002 m. birželio mėn. – 2004 m. liepos mėn. laikotarpiu atlikinėjo neregistruotus kaulų čiulpų tyrimus, gautus iš Vilniaus universitetinės Santariškių klinikos ir Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės. Pagal Policijos generalinio komisaro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 456 ir 2004 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. V-179 patvirtintų Kriminalistinių tyrimų centro nuostatų 9.1 punktą ir 9.4 punktą, tokios paslaugos yra mokamos ir galėjo būti teikiamos tik pagal policijos generalinio komisaro patvirtintus įkainius. Atlikdamas paminėtus kaulų čiulpų tyrimus, pareiškėjas šių reikalavimų nesilaikė. Be to, kaip pažymėjo teismas, pareiškėjas neatliko tyrimų pagal 1997-2003 m. gautas užduotis Nr. 5955, Nr. 4367, Nr. 5628/5073, Nr. 679, Nr. 7873, Nr. 7478, Nr. 6219 ir Nr. 1546. O pagal 1998 m. užduotis Nr. 6553, Nr. 6554, bei 2002 m. užduotį Nr. 3904 negrąžino visų daiktinių įrodymų, nors užduočių registravimo žurnale padaryti įrašai apie daiktinių įrodymų grąžinimą. Baudžiamojoje byloje Nr. 60-1-0164-03 atlikdamas užduotį Nr. 3345/3346 dėl biologinių objektų tyrimo, pareiškėjas neištyrė tyrimui pateiktų objektų, o specialisto išvadoje nurodė, kad šie objektai buvo tirti, tačiau negauti amplifikacijos reakcijos produktai. Už aukščiau paminėtus pažeidimus skundžiamu 2005 m. sausio 31 d. įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos administracinis teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrindė teisės aktų nuostatomis pareiškėjo kaltės dėl 2002 m. birželio – 2004 m. liepos mėnesių laikotarpiu atliktų neregistruotų kaulų čiulpų tyrimų. Pareiškėjas nebuvo atsakingas už skyriaus darbo organizavimą, todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad atlikdamas neregistruotus tyrimus, pareiškėjas pažeidė jam nustatytas tarnybines pareigas.

Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, tokia išdėstyta pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Pagal Kriminalistinių tyrimų centro nuostatų 9 punktą šis centras tiria nusikaltimo žymes ir kitus daiktinius įrodymus, atlieka kriminalistines ekspertizes, paskirtas teismų, prokuratūrų, policijos bei kitų teisėtvarkos institucijų pareigūnų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Taip pat pagal policijos generalinio komisaro patvirtintus įkainius teikia mokamas paslaugas, atlikdami kriminalistinius tyrimus fizinių ir juridinių asmenų užsakymu. Teismo nuomone, pareiškėjas atlikdamas kaulų čiulpų tyrimus ne Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir nesant oficialaus fizinių ar juridinių asmenų užsakymo, pažeidė paminėtų nuostatų reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo atsakingas už skyriaus darbo organizavimą, jo atsakomybės nepašalina. Atlikdamas neregistruotus kaulų čiulpų tyrimus, pareiškėjas žinojo arba privalėjo žinoti, kad tokie tyrimai prieštarauja Kriminalistinių tyrimų centro nuostatams. O pagal Policijos veiklos įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatas žinomai neteisėto nurodymo vykdymas policijos pareigūno nuo atsakomybės neatleidžia. Todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad atlikdamas neregistruotus, ne Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir ne pagal oficialius kaulų čiulpų tyrimus, pareiškėjas pažeidė tarnybinę drausmę. Šis pažeidimas buvo trunkamojo pobūdžio ir buvo pabaigtas 2004 m. liepos mėnesį. Tvarkos 30 punkte nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai. Skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, šis terminas nebuvo pažeistas. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepažeidus ir Tvarkos 29 punkte nustatyto 30 dienų termino nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos, t. y. nuo tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo dienos.

Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2004 m. liepos 22 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad pareiškėjas, atlikdamas užduotį baudžiamojoje byloje, neištyrė pateiktų tepinėlių bei tampono ir pateikė melagingą išvadą, kad šie objektai buvo tirti, tačiau negauti amplifikacijos reakcijos produktai. Teismo manymu, šios aplinkybės patvirtintos ir tarnybinio patikrinimo išvadoje, jų iš esmės neginčijo ir pats pareiškėjas. Ikiteisminis tyrimas 2004 m. gruodžio 31 d. nutarimu buvo nutrauktas dėl to, kad nusikalstama veika nebuvo užbaigta. Tačiau, kaip akcentavo teismas, ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl to, kad nebuvo pabaigta nusikalstama veika, nepaneigia tarnybinio nusižengimo. Po ikiteisminio tyrimo nutraukimo tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta per 30 dienų, t. y. nepažeidus teisės aktais nustatyto termino.

Tačiau teismas akcentavo, jog už 1997 – 2003 metais neatliktus tyrimus ir už 1998 m. ir 2002 m. negrąžintus daiktinius įrodymus tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo tarnybinio nusižengimo padarymo. Todėl už šiuos tarnybinės drausmės pažeidimus skirti tarnybinę nuobaudą nebuvo pagrindo (Tvarkos 30 p.). Kartu teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė nepašalina pareiškėjo atsakomybės už kitus tarnybinius nusižengimus.

Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas padarė tarnybinius nusižengimus, už kuriuos tarnybinei nuobaudai skirti terminai nebuvo praleisti ir nuobaudos skyrimo procedūra, daranti tarnybinės nuobaudos skyrimą negalimu, pažeista nebuvo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė teisingą išvadą, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir ji atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pareiškėjo asmenybę. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas.

IV.

Pareiškėjas G.Š. 2006 m. gegužės 19 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A(10)-852/2006, kuriame nurodė, jog prašo atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytų pagrindu – esant būtinybei užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Šalies argumentai

Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A(14)-1117-05) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, tirdama bylos aplinkybes ir spręsdama pareiškėjo atsakomybės už minėtus kaulų čiulpų tyrimus klausimą, vienareikšmiškai konstatavo faktą, jog pareiškėjo kaltės dėl šio pažeidimo nėra. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. vasario 20 d. nutartyje, taikydamas materialinės teisės normas toms pačioms faktinėms aplinkybėms, padarė visiškai priešingą išvadą, t. y., kad pareiškėjas yra kaltas dėl to, jog pagal Biologinių tyrimų skyriaus viršininkės nurodymus atliko neregistruotus kaulų čiulpų tyrimus. Esant dviems priešingiems Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimams taikant materialinės teisės normas dėl tų pačių faktinių aplinkybių yra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, t. y., kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas numato, kad procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Atsižvelgiant į šios teisės normos turinį pažymėtina, jog procesas administracinėje byloje remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu gali būti atnaujintas tik esant objektyviai būtinybei užtikrinti vienodą administracinių teismų praktiką. Vadovaujantis ABTĮ 157 straipsnio 2 dalimi, ši būtinybė turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais (nuorodomis į įvairiose administracinėse bylose priimtus atitinkamus vienodos administracinių teismų praktikos formavimui svarbius administracinių teismų sprendimus, nutartis ir pan.)

Teisėjų kolegija pažymi, jog išnagrinėjus pareiškėjo G.Š. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A(14)-1117-05 pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą matyti, kad jis nėra pagrįstas įstatymo reikalaujamais įrodymais.

Atkreiptinas dėmesys, jog abi pareiškėjo minimos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys - 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(14)-1117-05 (t. 2, b.l. 109-118) bei 2006 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(10)-852/2006 (t.2, b.l. 168-173) – yra priimtos nagrinėjant tą patį pareiškėjo skundą dėl jam skirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo. Pareiškėjo minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A(14)-1117-05 administracinė byla pagal pareiškėjo skundą buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas visų bylos aplinkybių netyrė ir jų pagrindimui nesurinko įrodymų (t.2, b.l. 118). Šia teismo nutartimi procesas administracinėje byloje nebuvo užbaigtas ir galutinės išvados dėl bylos aplinkybių vertinimo nebuvo pateiktos, pavedant jas suformuluoti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 141 straipsnis). Tuo tarpu jokių papildomų nuorodų į kitose administracinėse bylose priimtas teismų praktikos formavimui reikšmingas nutartis ar sprendimus dėl analogiškų ginčų sprendimo pareiškėjas nepateikė. Todėl darytina išvada, jog jis objektyviais įrodymais nepagrindė fakto, kad šiuo atveju egzistuoja objektyvi būtinybė užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą skirtingose administracinėse bylose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A(10)-852/2006 pagal pareiškėjo G.Š. skundą atsakovui Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius