- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-29
- Bylos Nr.
- A-822-8-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gudynas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. M. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypo (unikalus numeris 4400-0499-0390), esančio Vilniaus rajono savivaldybėje, Bezdonių seniūnijoje, Baronų kaime, šio sklypo savininkui, t. y. pareiškėjui. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 2,34 ha ploto žemės sklypas, esantis Vilniaus rajono savivaldybėje, Bezdonių seniūnijoje, Baronų kaime. Pagrindinė tikslinė šio žemės sklypo naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Pareiškėjas 2006 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją prašydamas leisti rengti minėto žemės sklypo detaliojo plano projektą ir sudaryti sutartį dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, siekiant pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš miškų ūkio į kitą paskirtį, naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2006 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. A33-2505-(4.9) atsisakė pradėti detaliojo planavimo procesą, nurodydama, jog pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Atsakovas minėtame rašte taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų ir jų zonų, saugomų paveldo objektų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose. Tačiau, pareiškėjo nuomone, jokių teisinių kliūčių rengti detalųjį planą nėra. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintų Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių 10 punkte numatyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama apskrities viršininko sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, žemės konsolidacijos projektus ir detaliuosius planus. Šioje normoje aiškiai nustatyta, kad sprendimą dėl pagrindinės tikslinės žemės paskirties keitimo priima apskrities viršininkas, o ne savivaldybės administracijos direktorius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641 patvirtintos Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 1 punkte nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Šie interesai derinami rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir atliekant viešąjį svarstymą. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis nuostatomis, atsakovui nesuteikta teisė spręsti, ar konkretus žemės paskirties keitimo atvejis yra išskirtinis. Tai išsiaiškinama detaliojo planavimo procedūros metu. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 7.4 punkte kalbama tik apie vieną specialiųjų planų rūšį – miškotvarkos projektus. Kitus specialiuosius planus, nurodytus Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (iš jų kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros, gyvenamųjų teritorijų išdėstymo), vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, 16 straipsniu, privaloma rengti visais atvejais, jei nėra parengto bendrojo plano, ar sklypuose ruošiamasi statyti gyvenamuosius namus.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad šiuo metu yra rengiamas Vilniaus rajono teritorijos bendrasis planas. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Teritorijų planavimo dokumentus galima bus rengti tik patvirtinus Vilniaus rajono teritorijos bendrąjį planą. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Šie interesai derinami, rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir atliekant viešąjį svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, jog Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Vadovaujantis Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641, nuostatomis, šie interesai derinami rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir atliekant viešąjį svarstymą. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, detalieji planai neturi prieštarauti galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams (2 str. 3 d.; 9 str. 2 d.; 19 str. 2 d. 1 p., 3 p.; 24 str. 4 d.; 26 str. 6 d.). Šiuo metu Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano nėra, jis yra rengiamas. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama tik esant detaliajam ar specialiajam atitinkamos teritorijos planui (Žemės įstatymo 24 str. 1 d.). Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1278, 20 punktas nustato, kad keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį sklypuose, kuriuose yra miško žemės, turi būti atsižvelgiama į nustatytuosius miško pavertimo kitomis naudmenomis reikalavimus pagal Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką. Pagal šios tvarkos 2 punktą, keičiant miškų ūkio paskirties žemės pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūra nevykdoma. Šiuo atveju miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis laikomas įvykusiu, Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1073 nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir šio sprendimo pagrindu pakeitus žemės naudmenų sudėtį vietovėje. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriumi gali būti savivaldybės administracijos direktorius. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui. Tokia tvarka nustatyta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635. Aprašo 7.2 punktas nustato, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos gali būti perduodamos ir sutartis sudaroma, kai numatoma keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, jeigu keitimui pritaria savivaldybės taryba ir toks keitimas neprieštarauja galiojantiems savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių) bendriesiems ar specialiesiems planams, Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams. Byloje nėra duomenų, kad žemės naudojimo paskirties keitimui pritaria savivaldybės taryba ir kad toks keitimas neprieštarauja galiojantiems Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas bei iš esmės nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641 patvirtintos Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 9 punktu, sprendimą dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis priima apskrities viršininkas, o ne savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindas tokiam apskrities viršininko sprendimui priimti yra parengtas ir patvirtintas žemės sklypo detalusis planas. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi, parengtą ir suderintą detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba. Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintų Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių 10 punkte taip pat numatyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama apskrities viršininko sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, žemės konsolidacijos projektus ir detaliuosius planus. Pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Šie interesai derinami rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir atliekant viešąjį svarstymą. Atsakovui nesuteikta teisė iš anksto spręsti, ar konkretus žemės paskirties keitimo atvejis yra išimtinis. Tai išsiaiškinama detaliojo planavimo procedūros metu. Be to, minėta Miškų įstatymo nuostata reglamentuoja miško žemės naudmenų keitimo tvarką, tuo tarpu pareiškėjas kreipėsi į savivaldybę dėl detaliojo plano rengimo, kurio tikslas yra pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas, kas nebūtinai reiškia, kad sklype bus keičiamos esančios žemės naudmenos. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad galiojantys teisės aktai nenumato, jog detalusis planas visais atvejais negali būti rengiamas, jei nėra parengtas bendrasis planas. Žemės įstatymo 24 straipsnis numato galimybę žemės savininkui kreiptis su prašymu keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 7.4. papunktyje numatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir miškų ūkio paskirties žemės pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis III grupės ir IV grupės miškuose gali būti pakeičiama ir nesant Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtų ir patvirtintų savivaldybės teritorijos ar savivaldybės teritorijos dalių bendrųjų planų arba specialiųjų planavimo dokumentų – miškotvarkos projektų. Vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“, miškas, kuriame yra pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, priskirtas IV grupės miškams, t. y. ūkiniams miškams. Tai patvirtina ir Nemenčinės miškų urėdijos 2006 m. rugpjūčio 3 d. pažyma Nr. 3-963. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui priklausančio žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis gali būti keičiama ir nesant bendrųjų ar specialiųjų planavimo dokumentų. Pareiškėjas nurodo, kad analogiškai minėtos teisės normos buvo aiškinamos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose Nr. A2-1874-05, Nr. A11 - 704/2006, Nr. AS10-1063/2006. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad žemės naudojimo paskirties keitimui turi pritarti savivaldybės taryba. Įstatymų leidėjas 2004 m. rugsėjo 28 d. priėmė Teritorijų planavimo įstatymo 4, 12, 15, 22, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (įsigaliojo 2004 m. spalio 16 d.). Įsigaliojus šiam įstatymui, Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis nebenumato savivaldybės tarybos sutikimo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimui. Įsigaliojus minėtam įstatymui, atitinkamai buvo pakeistos ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašas su Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimais iki šiol nėra suderintas, todėl šiuo atveju teismas turėjo vadovautis aukštesnės galios teisės aktu – Teritorijų planavimo įstatymu. Pagal galiojančių įstatymų nuostatas savivaldybė, atstovaujama administracijos direktoriaus, gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui, kai jų prašymuose nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja savivaldybės lygmens bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams. Šiuo metu Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje nėra galiojančių bendrųjų ir specialiųjų planų, kurių sprendiniams galėtų prieštarauti detaliojo planavimo tikslai, o įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos kaip tik suteikia pareiškėjui galimybę keisti žemės paskirtį. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pozicija, kad žemės sklypų savininkai neturi teisės rengti jiems priklausančių žemės sklypų detaliųjų planų, kuriais yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, ir teismo sprendimas, kuriuo tokia pozicija yra palaikoma, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Civiliniame kodekse įtvirtintos nuosavybės teisės turiniui, kurį riboti galima tik įstatymuose nustatytais atvejais ir tik tada, kai tai būtina visuomenės interesams apsaugoti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodo, kad sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 8 d. sprendimu. Tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo pozicija dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo nėra vienoda. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-298-02/2007 suabejojo, ar galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš miškų ūkio į kitos paskirties žemę, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir 2007 m. vasario 2 d. priėmė nutartį kreiptis į Konstitucinį Teismą. Nagrinėjamu atveju, vertinant, ar yra teisėtas ir pagrįstas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsisakymas perduoti pareiškėjui detaliojo plano organizatoriaus teises ir pareigas dėl jam nuosavybės teise priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo detaliojo plano rengimo, taip pat reikia vadovautis Teritorijų planavimo įstatymu, Žemės įstatymu, Miškų įstatymu ir su šių įstatymų įgyvendinimu susijusiais poįstatyminiais teisės aktais. Todėl, atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju taip pat yra pagrindas sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą. Atsakovas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti: 1) ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo IX-1962 (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija) 22 straipsnio 6 dalis ta apimtimi, kuria nėra nustatyta, kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš miškų ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, kai toks keitimas yra numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai, 54 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) ar Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metų gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 (2007 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 36 redakcija), 7.2 punktas ta apimtimi, kuria nėra nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos gali būti perduodamos ir sutartis sudaroma, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis iš miškų ūkio į kitos paskirties žemę statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti gali būti keičiama, kai toks keitimas yra numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose, neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 daliai, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai, 54 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) ar Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641, 7.4 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 daliai ir 26 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas (bylos Nr. 16/07) dėl atitinkamų Teritorijų planavimo įstatymo, Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo ir Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641 patvirtintos Miško žemės pavertimo kitomis naudmeniomis tvarkos nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.
Teisės normos, kurių konstitucingumą ir atitiktį aukštesnės galios teisės aktams tiria Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, taikytinos ir šioje administracinėje byloje, todėl nėra galimybės išnagrinėti bylą, kol Konstitucinis Teismas nepriims sprendimo pagal paminėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą. Dėl šios priežasties administracinė byla sustabdytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
administracinę bylą sustabdyti, kol Lietuvps Respublikos Konstitucinis teismas išnagrinės bylą Nr. 16/07 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą.
Nutartis neskundžiama.