Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, išnagrinėjusi A. Ch. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-12-16 Kauno apylinkės teismo nutarimu A. Ch. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124 str. 6 d., padarymą buvo nubaustas 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

2016-04-07 teisme gautas A. Ch. prašymas, kuriuo jis prašo sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą. Nurodo, kad teisė vairuoti jam yra būtina dėl darbo ir giminių, gyvenančių Tauragės rajone, lankymo. Darbas tolokai už Kauno (Rumšiškėse), todėl vairuotojo pažymėjimas labai reikalingas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

LR ATPK 329 str. numato, jog, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, <...>, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nuo nutarimo priėmimo dienos yra praėję pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, kad sumokėta paskirtoji bauda. Kauno apskrities VPK pažyma patvirtina, kad po teisės vairuoti atėmimo A. Ch. administracine tvarka baustas.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje, nes ankstesne administracine nuobauda tokie tikslai pasiekti nebuvo. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).

A. Ch. iki nutarimo priėmimo buvo baustas už grubių kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą (chuliganišką vairavimą, įvažiavimą į ženklo „eismas draudžiamas“ galiojimo zoną, taip pat ir už greičio viršijimą (b.l.7-9), o po šio nutarimo priėmimo – 2016-03-09 baustas taip pat už greičio viršijimą (b.l.20-22). Nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo padarymo metu pareiškėjas greitį viršijo dvigubai, t.y. leistinam 50 km/h greičiu važiavo 104 km/h greičiu, tai rodo jo, kaip vairuotojo neatsakingą elgesį, atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą, galėjusį sukelti labai sunkias pasekmes. Tokiais veiksmais jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui.

Pažymėtina, kad tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo funkcijų galimybių sumažėjimą, apsunkinti materialinę padėtį ir sukelti nepatogumus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą.

A. Ch. ypatingų, išskirtinų aplinkybių, kodėl jam būtina sutrumpinti teisės vairuoti atėmimą, nenurodė.

Teismas konstatuoja, kad negalima daryti išvados, jog nuobaudos tikslai jau pasiekti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, A. Ch. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. Ch. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo - atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.