Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-10-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1770-370/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-23
Bylos Nr.
2S-1770-370/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03862-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Kreditorius
„Swedbank“ AB
Suinteresuotas asmuo
A. B., D. B.
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-1770-370/2012

Teisėja E. Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-03862-2012-5)
Procesinio sprendimo kategorija 128.17 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. spalio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Danguolė Martinavičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi hipotekos skolininko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6144-144/2012 pagal hipotekos kreditoriaus „Swedbank“ AB pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš įkeistų daiktų, suinteresuoti asmenys – A. B. (hipotekos skolininkas), D. B. (įkeistų daiktų savininkė),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

hipotekos kreditorius teismui 2012-03-28 pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeistų daiktų: 0,122 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato (statinys ar inžinerinis įrenginys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato (statinys ar inžinerinis įrenginys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato (statinys ar inžinerinis įrenginys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato (statinys ar inžinerinis įrenginys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato (statinys ar inžinerinis įrenginys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato (statinys ar inžinerinis įrenginys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato (statinys ar inžinerinis įrenginys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakšto kodas 03120040001940.

Kreditorius teismui nurodė, kad 2004-03-24 kredito sutarties Nr. 04-007529-FA/04-007534-FA (su vėlesniais pakeitimais) pagrindu suteikė skolininkui kreditą. Sutartis su kredito gavėju yra nutraukta, nes šis nevykdė savo sutartinių prievolių. Skolą bankui sudaro 199 433,44 EUR ir 100 Lt žyminis mokestis.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-07 nutartimi įkeisti daiktai buvo areštuoti ir skolininkas bei įkeistų daiktų savininkė įspėti, kad per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus skolos įkeisti daiktai bus parduoti varžytynėse.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad CK 4.196 str. 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas pagrindų, suteikiančių teisę kreditoriui reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą. 2004-04-05 hipotekos lakšte bei 2004-03-24 kredito sutartyje nurodyta, kad prievolės įvykdymo galutinis terminas – 2029-03-23, todėl kreditorius nepagrįstai reikalauja patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Be to, kredito sutartis gali būti nutraukta, jei nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat nukentėjusiosios šalies teisėti ir pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Šiuo atveju skolininkas pažeidė tarpinius prievolės įvykdymo terminus ne dėl savo kaltės, o dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos šalyje, įtakojusios jo laikinus finansinius sunkumus. Kreipdamasis į teismą kreditorius pažeidė bendradarbiavimo pareigą, ir tai laikytina netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu.

Atsiliepimas

Atsiliepime hipotekos kreditorius prašo atskirąjį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba ne iki galo tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Teisę nukreipti savo reikalavimą į įkeistą objektą kreditorius įgyja, kai skola negrąžinama suėjus grąžinimo terminui. Be to, teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą, numatytą įkeitimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi įstatyme ir sutartyje numatytais atvejais. CK 6.874 str. 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai kredito sutartis numato skolos grąžinimą dalimis ir eilinė kredito dalis negrąžinama, kredito gavėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą numato CK 4.196 straipsnis ir 4.216 str. 2 dalis. Kadangi hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto susijusi su įstatymo nuostatomis dėl sutartinių santykių, skolininko ir kreditoriaus teisių bei pareigų pasibaigimu, tai CK 4.192 str. 1 dalis ir CK 4.216 str. 1 dalis gali būti taikomos hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsirasti CK 4.192 str. 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003).

Iš bylos duomenų matyti, kad šalių kredito sutartis ne kartą buvo keista (b. l. 18–67), pakeitimais buvo atidedamas ir palūkanų mokėjimas, 2011-11-29 banko raginime ir 2012-01-06 nurodyta, kad bankas yra pasiryžęs apsvarstyti ir kitus skolininko siūlomus įsiskolinimo dengimo būdus ((b. l. 68. 69), todėl apelianto argumentai, kad bankas su juo nebendradarbiavo ir kreipdamasis į teismą piktnaudžiauja teise, yra nepagrįsti. Pats apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad bendradarbiavo su banku. Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad bankas pagrįstai ėmėsi savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisminės gynybos.

Byloje nagrinėjamu atveju bankas pateikė įrodymus, kad pagrindinę prievolę nustatančią sutartį (kredito sutartį) nutraukė, iki jam kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsirasti CK 4.192 str. 1 dalyje nustatyta tvarka. Atskirai pažymėtina, kad CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 334–339 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė