- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-10
- Bylos Nr.
- A2.11.-6576-825/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05740-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pažeidėjas
- R. Z.
- Kategorijos
- 48.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Z., jo atstovei advokato padėjėjai R. J., išnagrinėjęs R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. liepos 14 d., apie 16.20 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,97 promilės girtumas), adresu (duomenys neskelbtini), užpuolęs kaimynę V. V., užsirakino savo bute ir nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų atidaryti duris, taip pat būdamas už uždarų durų įžeidė pareigūnų garbę ir orumą, išvadindamas juos necenzūriniais žodžiais, grasino nušauti automatu. Tokiais veiksmais galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d.
Šalies argumentai
R. Z. nepripažino padaręs pažeidimą, nurodė, kad liepos 14 d. su nuomininke Z. R., pietavo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pasigirdo beldimas į duris ir reikalavimas atidaryti duris. Pradžioje beldė ranka, paskui su koja. Reikalavo moteriškas balsas atidaryti duris. Buvo kaimynės iš ketvirto aukšto V. V. balsas. Atidarė duris, pamatė vieną V. V.. Ji pasakė, kad pas jį lavono kvapas ir musės, brovėsi į vidų. Jis ją išstūmė. Sakė: ,,Dink iš čia“. Jokio spardymo nebuvo. Ji pasakė, kad tuoj sulauks ,,kampuočių“ vyrukų. Gal po 15 minučių vėl beldimas. Pagalvojo, kad tikrai atėjo kampuoti vyrukai. Priėjo prie durų, sakė, kad atidarytų duris, kad policija. Jis pasakė, kad pakviestų namo pirmininką. Atsakė, kad pirmininkas stovi šalimais ir kalba. Jis pirmininko balsą pažįsta, buvo ne pirmininkas. Pasakė: ,,s... jūs, pasitraukite nuo durų, nes blogai baigsis“. Pavartojo žodžius s..., gaidžiai, d.... Nepatikėjo žodžiu, kad tai pareigūnai, uniformų nematė per duris. Jis paskambino 112, kad įsitikinti, ar tikrai policija, atsiliepė, pasakė, kad neatidarytų durų, išsiaiškins ir atskambins. Paskambino po 5 minučių ir pasakė, kad tikrai policija. Atidarė drąsiai duris, nesikoliodamas. Įlėkė vienas policininkas, kiti du stovėjo, jokio pirmininko nebuvo. Pradėjo kratą daryti, ieškoti lavono. Liepė nuomininkei lovą pakelti.
Liudytojas D. K. nurodė, kad nuėjo prie R. Z. buto, pabeldė ir pasakė, kad policija, kad atidarytų duris. Durų neatidarė. Negali pasakyti, kaip jis įsitikino, kad tai policija. Jie prisistatė. Praėjus 5-10 minučių, kai pradėjo belstis, gavo pranešimą, kad jis kreipėsi į policiją dėl jų. Problema buvo tame, kad jis galimai padarė nusikalstamą veiką, sužalojo moterį. Įžeidė, kai jie stovėjo už durų. Žodžius ,,gaidys, d..., s...“ jis sakė konkrečiai jo kolegai. Žodžiais įžeidė, aplinkiniai žmonės girdi kaip juos vadina, žemina jų garbę ir orumą. Aplinkui buvo žmonių, kaimynai buvo išėję pasižiūrėti.
Liudytojas M. Š. nurodė, kad atvykę pabeldė į duris, pasakė, kad policija, prisistatė. Pažymėjimo nebandė parodyti, buvo uniformuotas. Jis žiūrėjo pro akutę, reikėjo atidaryti duris ir įsitikinti. Jeigu per akutę nemato, tai nepadėtų ir tarnybinis pažymėjimas. Jis skambino į bendrosios pagalbos telefoną. Per radijo ryšį girdėjo, ką jis sakė VPK, sakė, kad neatidarys durų. Buvo nuspręsta kviesti gaisrininkus. Jis iškoliojo po bendravimo su VPK. Per radijo ryšį VPK pranešė, kad kviesti gaisrininkus ir laužti duris. Duris jis atidarė, kai išgirdo gaisrininkų pjūklo garsą. Atrodo įjungė gaisrininkai savo aparatūrą. Pasakyti žodžiai įžeidė jo garbę ir orumą, kaip policijos pareigūno.
Liudytoja V. V. nurodė, kad liepos 14 d., apie 15 val., adresu (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas su R. Z.. Ji pasibeldė pas jį, nes iš jo buto ėjo lavono kvapas, musių pilna. Pabeldė vieną kartą, neatsakė. Pabeldė antrą, trečią kartą. Atidarė duris R. Z.. Daugiau nieko nebuvo. Jis net nepaklausė jos, puolė smaugti ir trenkė jos galvą į 48 buto duris. Dar norėjo spirti, sakė tokią reikia užmušti ir padegti. Jis greitai įėjo į savo butą. Ji paskambino policijai. Policija atvažiavo gal po 10 minučių. Buvo du policininkai, ji stovėjo prie 48 buto, skaudėjo labai galvą. Pasakė policininkams, kad ją smaugė, trenkė į duris. Policininkai iškvietė greitąją. Policininkai beldėsi į jo duris, ilgai beldė. Jis durų neatidarė, už durų plūdosi. Vartojo necenzūrinius žodžius, siuntė juos toliau.
Liudytoja Z. R. nurodė, kad liepos 14 d., ji su R. Z. sėdėjo po pietų virtuvėje, kalbėjosi. Pasigirdo daužymas į duris, moteris šaukė atidaryti duris. Šeimininkas priėjo ir pasakė, kad pasitrauktų nuo durų. Vis tiek daužė. Šeimininkas atidarė duris, ji šalia stovėjo. Jis tą moterį pastūmė nuo durų, nieko nedarė, uždarė duris. Ji pasakė, kad tuoj bus ,,kampuočiai“, suprato stambūs vyrai iš mafijos. Paskui po kiek laiko pradėjo vėl daužyti duris, liepė atidaryti duris. Sakė policija, bet iš kur žinoti, kad ten policija. Per akutę nieko nesimato, ji nežiūrėjo. Šeimininkas bandė pažiūrėti. Šeimininkas iškoliojo žodžiais ,,p...“, pasitrauk nuo durų. Sakė ir ,,gaidys, d..., s...“, kad išsitrauks automatą ir šaudys. Šeimininkas paskambino 112, jie pasakė, kad nedarytų durų, kol neišsiaiškins. Po kiek laiko paskambino, pasakė, kad ten tikrai policija. Tada atidarė duris, įėjo vienas pareigūnas, apieškojo visur, sakė lavono ieško.
Liudytojas S. K. nurodė, kad buvo iškvietimas iš bendro pagalbos centro, kad reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini), reikalinga pagalba policijai. Atvykus jis, kaip pamainos vadas, nuėjo pasižiūrėti. Policijos pareigūnai jau buvo patekę į butą, atsisveikino ir grįžo.
Ištirta byloje surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 b. l.), tarnybiniai pranešimai (2, 3, 4, 6 b. l.), V. V. paaiškinimas (5 b. l.), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 807 (7 b. l.), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (11 b. l.), Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos informacija (32 b. l.), Bendrojo pagalbos centro informacija (35 b. l.), kita medžiaga.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.
Administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, šiems santykiams, tvarkai padaroma moralinio, fizinio, materialaus arba kitokio pobūdžio žala. Bendrasis veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, pavojingumo, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. Šios teisės pažeidimo pavojingumą, žalingumą lemia jo objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, jo padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų vienkartiškumas ir pakartotinumas ir kokios buvo aplinkybės. Administracinį pažeidimą sudaro pagrindiniai elementai: administracinio teisės pažeidimo objektas; administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė; administracinio teisės pažeidimo subjektas; administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju, pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62–841/2006). Antruoju atveju, turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.
Teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylą, nenustatė jokių neginčijamų ir objektyvių faktų, patvirtinančių, kad R. Z. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyta, kokiuose teisės aktuose numatytų teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdė R. Z.. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo16 str. reglamentuoja policijos pareigūno teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, 18 str. 1 d. 3 p., be kita ko, numato, kad policijos pareigūnas turi teisę persekiodamas asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, tačiau to paties įstatymo 23 str. 3 d. nurodo, jog vykdydamas tarnybines pareigas, policijos pareigūnas privalo prisistatyti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Z. savo kaltę padarius pažeidimą nuo pat pradžių neigė, tiek pirminiame paaiškinime, tiek apklausiamas teismo posėdžiuose nurodė, kad įvyko konfliktas su kaimyne V. V., ji pagrasino, kad tuoj atvyks „kampuoti“ vyrukai. Išgirdęs beldimus į duris ir šauksmus, jis durų nedarė, neįsitikinęs, kad tai policijos pareigūnai. Bylos medžiaga patvirtina, kad R. Z. skambino bendruoju pagalbos telefonu (35 b. l.), pranešdamas, kad nepažįstami asmenys braunasi į jo butą, ir tik sulaukęs patvirtinimo, kad į jo butą bando patekti policijos pareigūnai, juos įsileido. Jo pateiktų paaiškinimų nepaneigia bylos medžiaga, priešingai – minėtas aplinkybes patvirtino liudytoja Z. R., betarpiškai dalyvavusi įvykyje, taip pat ir patys policijos pareigūnai D. K. bei M. Š., kurie paaiškino girdėję, kaip R. Z. susisiekė su Vyriausiuoju policijos komisariatu. Teismui nekyla jokių abejonių dėl to, kad R. Z., būdamas savo bute, nesuprato, kad į jo butą bando patekti policijos pareigūnai, ir tik dėl to nevykdė reikalavimo atidaryti durų.
R. Z. taip pat kaltinamas tuo, kad, būdamas už uždarų durų, įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, išvadindamas juos necenzūriniais žodžiais, grasino nušauti automatu. Kaip jau minėta, tokiu atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso. Apklausti liudytojai patvirtino, o administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Z. neneigė to, kad vartojo žodžius s..., gaidžiai, d..., tačiau tai darė, nežinodamas, kas braunasi į jo butą. Policijos pareigūnai tiek savo tarnybiniuose paaiškinimuose (2 - 3 b. l.), tiek apklausiami teisme, nurodė, kad R. Z. būdamas už durų vartojo necenzūrinius žodžius. Teismas pripažįsta, kad R. Z. vartoti žodžiais yra necenzūriniai, įžeidžiantys, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jie buvo nukreipti į besibraunančius asmenis, o ne policijos pareigūnus, būtent dėl jų turimo statuso, todėl ir šioje dalyje nenustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. pažeidimo sudėtis.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Motyvuojamoji dalis
Konstatuotina, kad byloje nėra surinkta objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Z. būtų įvykdęs priešingą teisei veiką, t. y. administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, administracinė teisena jo atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 272 str., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 293 str., teismas
nutaria:
Administracinę teiseną prieš R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.