- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- eAN2-468-497/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01692-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena, pradėta V. U. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalį, nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) vyr. specialistas 2018 m. liepos 12 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VTPSI-ANR_P-397-2018 V. U., kuriame nurodė, jog 2018 m. birželio 25 d. apie 9.50 val. patikrinimo metu nustatyta, kad prie pastato, ant esamos terasos, virš rūsio, adresu: (duomenys neskelbtini), savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento pristatomas priestatas, kurio išmatavimai plane 3,6 m x 9 m, aukštis – 2,5 m. Šiais savo veiksmais V. U. buvo kaltinamas, pažeidęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 352 straipsnio 5 dalyje.
2. Apeliaciniu skundu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – paskirti V. U. baudą nustatytos ANK 352 straipsnio 5 dalyje sankcijos ribose.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo išvada, jog 2018 m. birželio 25 d. patikrinimo metu priestatas jau buvo pastatytas, yra nepagrįsta, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog priestatas 2018 m. birželio 25 d. patikrinimo metu vis dar buvo statomas. Tai patvirtina ne tik Inspekcijos atstovo 2018 m. birželio 25 d. surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir prie jo pridėti papildomi dokumentai, bet ir statytojo V. U. 2018 m. rugpjūčio 25 d. paaiškinimas Inspekcijai.
4. Inspekcija statytojui V. U. 2018 m. birželio 27 d. surašė Savavališkos statybos aktą, Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališko statybos padarinius. Savavališkos statybos akte aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeisti teisės aktai bei teisės aktas, numatantis administracinę atsakomybę. Statytojas šių Inspekcijos administracinių aktų neskundė, todėl jie yra galiojantys ir juose nurodyti faktiniai duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, o pirmiau minėti administraciniai aktai yra oficialūs dokumentai - rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią. Pagal nustatytas faktines aplinkybes statomas priestatas didina gyvenamojo namo patalpas, keičia statinio išorės matmenis, todėl atliekami rekonstravimo darbai. Teismas nutarime nemotyvavo, kodėl nusprendė taikyti kitą statybos rūšį – paprastąjį remontą, o ne rekonstravimą. Klaidingai nustatęs kitą statybos rūšį, teismas neteisingai vadovavosi ir teisės aktų normomis, priimdamas ginčijamą nutarimą. Nutarime minimas Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 5 d. atsakymas V. U. tėra tik nuomonė, išreikšta pagal jo paties pateiktus duomenis, kurie nėra tikrinami, kaip ir konkrečios faktinės aplinkybės.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. U. prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarimą.
6. Atsiliepime nurodoma, kad teismui buvo pateikti ne tik paaiškinimai, bet ir rašytiniai įrodymai (turto vertinimo ataskaita bei įgijimą nuosavybėn patvirtinantis dokumentas), iš kurių matyti, kad statinys jau buvo įgytas su atliktais darbais. Be to, ir logiškai mąstant bei realiai vertinant situaciją, neprotinga manyti, kad darbai galėjo būti atlikti vos per keletą dienų nuo turto įgijimo. Siekiant taikyti asmeniui sankcijas, nepakanka vien surašyti administracinių aktų ir juose nurodyti tam tikrus teiginius. Būtent apeliantas privalėjo pagrįsti bei įrodyti, kad jo teiginiai yra teisingi, tačiau to byloje nebuvo padaryta. Nagrinėjamu atveju statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, nes pastatytos pertvarinės sienos atskiria patalpas nuo išorinės erdvės (išorinės) arba nuo kitų patalpų (vidinės) ir taip atlieka atitvėrimo funkciją, todėl atlikti darbai nelaikytini statinio rekonstrukcija.
7. Jokie kiti teisės aktai ir jokios kitos teisės normos, kuriomis remiantis būtų galima konkrečiai identifikuoti neva padarytus pažeidimus, nėra nurodytos Inspekcijos administraciniuose aktuose, nes iš esmės visos juose nurodytos teisės normos yra bendro pobūdžio (blanketinės). Akivaizdžiai matyti, kad V. U. teisę būti statytoju turi, jis netrukdė pareigūnams atlikti jų pareigų, o byloje pateikti institucijų raštai aiškiai nurodo, kad statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas. Taip ir lieka neaišku, kokiu teisiniu pagrindu Inspekcijos atstovas padarė išvadą, jog vykdoma savavališka statyba.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, jog V. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 5 dalyje.
9. ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą. Tai, kad V. U. priklausantis pastatas – gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), priskiriamas neypatingų statinių kategorijai, patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 5). Apeliantas yra teisus, skunde teigdamas, kad teismas aiškiai nemotyvavo, kodėl jis statytojo atsakomybės klausimą pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį sprendė, vertindamas kitos statybos rūšies – paprastojo remonto, o ne rekonstravimo, teisėtumą. Visgi teismo išvada, kad nėra visų ANK 352 straipsnio 5 dalyje nurodytų administracinio nusižengimo požymių, iš esmės yra teisinga, kadangi Inspekcijos vyr. specialisto 2018 m. liepos 12 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyti statybos darbai nepriskirtini statinio rekonstrukcijai, kaip statybos rūšiai, vadinasi nėra vieno iš administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymio.
10. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punkte numatyta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.); 23 punkte numatyta, kad laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktą statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 1) pastatomi nauji aukštai; 2) įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 3) nugriaunama dalis esamų aukštų; 4) prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 5) pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis; 6) įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.
11. Iš pirmiau nurodyto reglamentavimo matyti, jog tam, kad 2018 m. liepos 12 d. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti statybos darbai būtų priskiriami statinio rekonstravimui, iš esmės reikalinga nustatyti, kad šiais darbais buvo pakeistos namo laikančiosios konstrukcijos. 2018 m. birželio 25 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta, kad patikrinimo vietoje nustatyta, jog priestatas statomas ant esamo pastato pamatų, virš rūsio, ant perdangos. 2018 m. liepos 12 d. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad prie pastato, ant esamos terasos virš rūsio, pristatomas priestatas, kurio išmatavimai 3,6 m x 9 m., aukštis – 2,5 m. V. U. pirmosios instancijos teisme teigė, kad pastatytos sienos nėra gyvenamojo namo komponentas, jos yra pertvarinės, nieko nelaiko, pastatytos ant buvusios terasos. Iš nuotraukų, darytų 2018 m. birželio 25 d. patikrinimo metu, matyti, kad gyvenamojo pastato išorinės sienos nėra niekaip pakeistos, naujai iš blokelių pastatytos sienos kai kur siekia pirmo aukšto perdangą (balkoną), tačiau perdangos nelaiko, taip pat nesiekia terasos stogo. Daugiau duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie įvykdytų darbų mastą, byloje nėra. Teismo vertinimu, visi paminėti duomenys neleidžia daryti išvados, kad gyvenamasis namas atliktais statybos darbais buvo rekonstruotas. Kieki matyti iš nuotraukų, pastatytos naujos sienos iš esmės nelaiko jokių apkrovų nuo gyvenamojo namo konstrukcijų, tik keliose vietose liečiasi su pirmo aukšto perdanga, tačiau net nesiliečia su terasos stogu ir jo nelaiko. Duomenų apie tai, koks storis pastatytų naujų sienų ar kitų duomenų, iš kurių būtų galimą spręsti, kokias apkrovas pastatytos sienos pajėgios išlaikyti, byloje nėra. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.4 punktą tik nuosavą svorį laikančios sienos yra nelaikančios sienos. Teismo vertinimu, prie V. U. priklausančio namo pastatytos sienos yra nelaikančios, o nelaikančių sienų – pertvarų, pastatymas nelaikytinas gyvenamojo namo laikančiųjų konstrukcijų perstatymu. Taip pat teismas neturi pagrindo pritarti Institucijos teiginiams, kad pastatytos naujos sienos yra priestatas, kadangi, kaip jau minėta, sienos nesiliečia su stogu, be to, nėra duomenų apie tai, kad pertvarine siena atskirtas plotas yra sujungtas su gyvenamuoju namu. Todėl teigti, kad 2018 m. liepos 12 d. Administracinio nusižengimo protokole nurodytais statybos darbais prie gyvenamojo namo buvo pristatytas priestatas, ir svartyti, ar dėl šio priestato pristatymo buvo pakeistos, susilpnintos ar atvirkščiai – sustiprintos, ir pan. gyvenamojo namo laikančiosios konstrukcijos, nėra pagrindo.
12. Taigi Institucijos atstovas teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad 2018 m. liepos 12 d. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti pažeidimo esmę sudarantys statybos darbai yra gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai, nors tokią pareigą turėjo, ir ši aplinkybė byloje nustatyta nebuvo. Tai reiškia, kad nėra nustatytas vienas iš ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymių, vadinasi - nepadarytas administracinis nusižengimas. Atitinkamai, aplinkybė, ar protokole nurodytiems statybos darbams, kurie nėra statinio rekonstravimas, reikalingas leidimas ar ne, tampa teisiškai nebesvarbi, kadangi V. U. buvo inkriminuojamas tik savavališkas statinio rekonstravimas.
13. Be to, iš administracinėje byloje duomenų matyti, kad V. U. nėra tinkamas subjektas, kad jam galėtų kilti administracinė atsakomybė pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku V. U. tapo 2018 m. birželio 21 d. Iš Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, surašytos 2018 m. birželio 13 d., matyti, kad naujos sienos prie šio gyvenamojo namo jau buvo pastatytos nekilnojamojo turto apžiūros metu 2018 m. birželio 12 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas surašytas 2018 m. birželio 25 d. Visa tai teismui leidžia daryti išvadą, kad protokole nurodyti statybos darbai buvo padaryti iki V. U. įsigyjant gyvenamąjį namą, ką jis nuosekliai ir teigė pirmosios instancijos teisme. V. U. nepadarė 2018 m. liepos 12 d. Administracinio nusižengimo protokole nurodytų statybos darbų ir tai yra dar viena priežastis, kodėl jam neteisėtai inkriminuotas ANK 352 straipsnio 5 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas.
14. Taigi, įvertinus 2018 m. liepos 12 d. Administracinio nusižengimo protokole nurodytų įvykdytų darbų apimtis ir statybą reglamentuojančius teisės aktus, teismas neturi pagrindo išvadai, kad protokole nurodytais statybos darbais buvo rekonstruotas V. U. gyvenamasis namas. Institucijai neįrodžius šio būtinojo objektyviosios pusės požymio, be to, byloje esant akivaizdiems įrodymams, kad V. U. ir neatliko protokole nurodytų statybos darbų, konstatuotina, kad nebuvo padarytas ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, todėl apylinkės teismas pagrįstai V. U. administracinio nusižengimo bylą nutraukė, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantas nepateikė apylinkės teismo išvadų pagrįstumą paneigiančių argumentų, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovo apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.