Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriam išaiškintos jo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str., teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. 2016-10-07, apie 1.24 val., Vilniuje, S. S. g. 52, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,42 (po paklaidos) promilių girtumo laipsnis.

V. Č. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad padarė klaidą neįvertinęs savo galimybių. Baigęs darbą po vidurnakčio išgėrė alaus, praėjus pusvalandžiui vairavo automobilį, važiavo namo. Dabar supranta, kad reikėjo kviestis taksi.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio A. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-10-07 apie 1.24 val. ties S. S. g. 52 sustabdė automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo V. Č., nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, patikrinus alkotesteriu, jam nustatytas 0,44 promilių girtumas (b. l. 4).

Alkotesterio kvito duomenimis V. Č. 2016-10-07 1.42 val. buvo nustatytas 0.44 prom. girtumas (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęsbyloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad V. Č. savo veiksmais atliko neteisėtą veiką ir yra kaltas dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Tokią tiesą patvirtina patrulio A. G. tarnybinis pranešimas, alkotesterio kvito duomenys, paties V. Č. parodymai.

V. Č. veiksmai dėl vairavimo vartojus alkoholį ir būnant neblaiviam, kai net ir įvertinus leistiną matavimo prietaiso paklaidą jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, atitinka administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d.

V. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis gailisi padaręs pažeidimą. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra ir proporcingumas.

Galimybė už administracinius teisės pažeidimus skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik kai nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Pagal minėtas nuostatas skirdamas V. Č. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę. V. Č. padarė šiurkštų pažeidimą, kurį darydamas prisiėmė galimas neigiamas pasekmes dėl įstatymo numatytos sankcijos taikymo. Neteisėtu elgesiu V. Č. pažeidė ne tik saugų eismą, visuomenės saugumą, bet ir kėsinosi sukelti galimas skaudžias pasekmes kitų asmenų turtui ar net sveikatai. Padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingesnių administracinių pažeidimų, susijusių ne tik su asmens neblaivumu ir netinkamu savo elgesio vertinimu, bet ir kitų visuomenės narių interesų negerbimu. V. Č. praeityje baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, skirtos nuobaudos jo nesulaikė nuo naujo pažeidimo padarymo, dargi būnant neblaiviam. V. Č. pavartojęs alkoholį nelaukė bent minimalaus laiko, reikalingo išgerto alkoholio išskaidymui žmogaus organizme, vairavo nesant jokio reikalingumo ar būtinumo elgtis neteisėtu būdu. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad esant tik pažeidėjo gailesčiui, ką teismas pripažįsta kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir nenorui turėti nepatogumų, susijusių su automobilio vairavimu – siekiant tinkamo nuobaudos tikslų įgyvendinimo nėra galimybės taikyti įstatymo išimtis, numatytas administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., švelninat įstatymo numatytą privalomą atsakomybę.

Kita vertus, nustatytas neblaivumo laipsnis, padarytos reikalingos išvados, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pažeidimo turinys ir tikimybė, kad asmuo būtent po šio įvykio nebesielgs neteisėtu būdu, leidžia teismui pripažinti, kad nuobaudos tikslai bus įgyvendinti skiriant V. Č. minimalią baudą su trumpiausios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

V. Č. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., skirti 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.