- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-833-467/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- R. K., R.
- Atsakovas
- T. G., T., T. G. Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- A. G.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui T. G. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, tretysis asmuo - A. G., išvadą byloje duodančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė pakeisti dukrai U. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš atsakovo T. G. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. sausio 13 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį, padidinant jį iki 600 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki duktė sulauks pilnametystės. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. sausio 13 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 250 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2003-12-01 iki dukters pilnametystės. Nuo sprendimo priėmimo šalių dukra smarkiai ūgtelėjo, padidėjo mergaitės poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jos išlaikymui, todėl priteisto išlaikymo neužtenka dukters poreikiams patenkinti, lavinimui ir tinkamam vystymuisi. Dukters išlaikymui ieškovė per mėnesį skiria daugiau nei 1200 Lt. Mergaitė dažnai serga, todėl jos mitybai, tinkamai aprangai ir atostogoms prie jūros ieškovė skiria ypatingą dėmesį. Ieškovė su dukra gyvena jos tėvui priklausančiame trijų kambarių bute Vilniuje. Atsakovas per mėnesį uždirba daugiau nei 1600 Lt ir jo atlyginimas turi tendenciją nuolat didėti. Atsakovas moka tik priteistą išlaikymo dydį, tačiau su dukra nebendrauja, todėl neturi papildomų išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas T. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šešerių metukų dukrai išlaikyti nereikia skirti virš tūkstančio litų per mėnesį. Atsakovas sukūrė kitą šeimą, kurioje susilaukė sūnaus, jo sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose ir nedirba. Tokiu būdu atsakovo turtinė padėtis pablogėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. vasario 22 d. nutartimi, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisė iš atsakovo T. G. nepilnametei dukrai U. G. 150 Lt papildomą laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties paskelbimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Bendra mokėtino išlaikymo nepilnametei dukrai suma – 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškovės R. K. ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. sausio 13 d. sprendimu iš atsakovo T. G. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai U. G. dydį ir priteisė 450 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2007-12-28, iki kol dukra sulauks pilnametystės, išskaičiavus pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. sausio 13 d. sprendimą ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. nutartį sumokėtas išlaikymo lėšas, pavesdamas uzufrukto teise disponuoti išlaikymo lėšomis įstatyminei dukters atstovei – motinai R. K. Išanalizavęs šalių dukters būtiniausius minimalius bendruosius ir individualiuosius poreikius, ieškovės pateiktus išlaidų paskaičiavimus ir čekius šiems poreikiams patenkinti, o taip pat atsakovo ir jo sutuoktinės pastabas dėl mergaitės išlaikymo išlaidų, teismas padarė išvadą, kad per mėnesį šalių dukros išlaikymui reikia skirti 1100 Lt. Iš atsakovo dukrai priteistas išlaikymas yra 250 Lt ir tai reiškia, kad likusią 850 Lt išlaikymo naštą atsakovas perkėlė ieškovei. Teismas konstatavo, kad priteistas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų, be to asmeninės turtinės prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus negalima perleisti kitiems asmenis ar atsisakyti ją vykdyti. Teismas padarė išvadą, kad būtina padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį. Teismas nustatė, kad atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis, neatskaičiavus mokesčių, yra 2069,56 Lt, o ieškovės – 2626,38 Lt. Kitų pajamų, nekilnojamojo turto, santaupų nei vienas iš mergaitės tėvų neturi. Ieškovė, gaudama didesnes pajamas negu atsakovas bei turėdama tik vieną išlaikytinę – šalių dukrą, privalo didesne dalimi dengti ir mergaitės išlaikymo išlaidas. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas privalo išlaikyti savo sūnų, tačiau įvertino faktą, kad atsakovas visiškai nebendrauja su dukra U., neskambina jai, nepasiima jos nei savaitgaliais, nei per atostogas, nesveikina švenčių proga, tai reiškia, kad jokių papildomų išlaidų, susijusių su dukros poreikių tenkinimu, atsakovas neturi. Prie atsakovo sūnaus išlaikymo prisideda ir jo motina, atsakovo sutuoktinė, kuri, būdama vaiko priežiūros atostogose, gauna 1179 Lt motinystės pašalpą ir 97,50 Lt valstybės išmoką už vaiką. Atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas vyras. Teismas iš atsakovo dukros būtiniausiems bendriesiems poreikiams tenkinti priteisė 350 Lt ir individualiems poreikiams tenkinti priteisė 100 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, t.y. iš viso 450 Lt. Teismo nuomone, atsakovas, gaudamas 1614 Lt (išskaičiavus mokesčius) darbo užmokestį, iš kurio 450 Lt sumokės išlaikymą dukrai, turės dar pakankamai lėšų pragyvenimui ir išlaikymui sūnaus, prie kurio išlaikymo prisideda ir atsakovo sutuoktinė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas T. G. prašo pakeisti sprendimą dalyje ir priteistą 450 Lt dydžio išlaikymą dukrai U. G. sumažinti, priteisiant 350 Lt dydžio periodinę išmoką mokamą kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2007-12-28, iki U. G. pilnametystės. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia tuo, kad teismas ne visiškai atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas augina dar vieną vaiką, kurio individualūs ir bendri poreikiai taip pat turi būti tenkinami lygiai tokia pačia dalimi kaip ir dukros. Atsakovas gauna 1613 Lt atlyginimą (atskaičius mokesčius). Iš šio atlyginimo jis sumoka 430 Lt įmoką bankui už suteiktą paskolą. Jei remiantis lygybės principu, kas mėnesį jis skirtų po 450 Lt kiekvienam vaikui, tai piniginių lėšų pragyvenimui ir savo būtiniems poreikiams tenkinti atsakovui beveik nebeliktų, nes iš 283 Lt pragyventi neįmanoma. Teismas nurodė, kad atsakovas su dukterimi nebendrauja, tačiau tai neatitinka tikrovės, kadangi atsakovui bendrauti su dukterimi trukdo ieškovė. Be to ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovo vengimą bendrauti su dukra. Teismas neįvertino Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnų nurodytos aplinkybės, jog atsakovas su sutuoktine gyvena skurdžiai, butui reikalingas remontas, sūnui reikalingi batai. Teismas nukrypo nuo lygybės principo ir, priteisdamas 450 Lt dydžio išlaikymą dukrai, sudarė sąlygas, kad būtų tenkinami tik bendri sūnaus poreikiai, nepaliekant galimybės tenkinti jo individualius poreikius. Apeliantas sutinka, kad jis privalo materialiai išlaikyti savo dukterį ir kad, sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pripažintinas būtinas minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas, tačiau atsižvelgdamas į principą, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai, atsakovas mano, jog teismo priteistas išlaikymo dydis turi būti sumažintas iki 350 Lt dydžio kasmėnesinės periodinės išmokos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo nurodytas aplinkybes paneigia byloje surinkta medžiaga. Atsakovas neturi jokių įsipareigojimų pagal kredito sutartį, nes įsipareigojimai bankui yra asmeninė jo sutuoktinės prievolė, kurią ji įgijo dar iki santuokos su atsakovu. Atsakovas gauna 1613 Lt darbo užmokestį, todėl turi pakankamai lėšų ne tik teikti 450 Lt išlaikymą dukrai, bet ir savo sūnui, ir kartu turėti pakankamai lėšų pragyvenimui. Atsakovo sūnus yra mažesnis nei šalių dukra, todėl jo ir poreikiai mažesni. Ankstesnėje darbovietėje apeliantas gaudavo tris kartus mažesnį atlyginimą, bet turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui, sūnaus išlaikymui bei mokėti priteistą 250 Lt išlaikymą šalių dukrai. Todėl atsakovo pajamoms išaugus tris kartus, atsirado galimybė teikti didesnį išlaikymą abiems vaikams, tenkinti ne tik dukters, bet ir sūnaus bendruosius bei individualiuosius poreikius. Atsakovas nebendrauja su dukterimi ir dėl to neturi jokių papildomų išlaidų. Ieškovė, ruošdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, turėjo 100 Lt teisinės pagalbos išlaidų, nors gyvena Lietuvos sostinėje, kur kainos bei atstovavimo išlaidos yra didesnės nei Panevėžyje, kuriame gyvena atsakovas. Todėl akivaizdu, kad apeliantas turi pakankamai lėšų vaikų išlaikymui bei pragyvenimui.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas ir tretysis asmuo apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovė – prašė atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai – bankui mokamų įmokų išklotinės (b.l. 181-185), 2008-06-27 išrašas iš medicininių dokumentų bei vaistų įsigijimo kvitai (b.l. 196-197).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo T. G. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų nepažeidė.
Ieškovė R. K., prašydama padidinti dukrai U. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį nuo 250 Lt iki 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, savo reikalavimą grindė, nurodydama tokias svarbias aplinkybes, kurios jos nuomone, patvirtina turtinės padėties pablogėjimą – nuo teismo sprendimo, kuriuo šalių dukrai priteistas išlaikymas, priėmimo praėjo beveik ketveri metai, per kuriuos mergaitė smarkiai ūgtelėjo, padidėjo jos poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jos išlaikymui, taip pat išaugo maisto, drabužių, vaistų, ugdymo kainos bei komunalinių paslaugų mokesčiai, mergaitės tėvas (atsakovas) teikia tik priteistą išlaikymą, su vaiku nebendrauja, todėl kitų išlaidų dėl dukters neturi, nors atsakovo atlyginimas per tą laikotarpį padidėjo daugiau nei tris kartus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, o taip pat į atsakovo nurodytas aplinkybes (kad nors po sprendimo priėmimo atsakovas gauna ir didesnį atlyginimą, tačiau jo turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo, kadangi jis sukūrė kitą šeimą, gimė sūnus, sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, atsakovas bankui moka būsto kredito grąžinimo įmokas), ieškovės ieškinį patenkino iš dalies (priteisto išlaikymo dydį padidino iki 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis), konstatavęs, jog atsakovas didžiąją dalį šalių dukters išlaikymo naštos yra perkėlęs ieškovei, todėl teismo sprendimu iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Atsakovas apeliaciniame skunde sutinka, kad jis privalo materialiai išlaikyti savo dukterį, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis turi būti sumažintas iki 350 Lt dydžio kasmėnesinės periodinės išmokos, kadangi teismo priteisto išlaikymo dydis yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, nes teismas nevisiškai atsižvelgė į aplinkybes, jog atsakovas augina dar vieną vaiką ir kad jo šeima gyvena skurdžiai. Taip pat teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad bendrauti su dukra atsakovui trukdo ieškovė. Sutikti su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.
CK 3.192 straipsnis įpareigoja teismus, nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, ši nuostata taikytina ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgti į jų tėvų turtinę padėtį, ir nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į tai atsižvelgė. Teismas nustatė, kad atsakovo T. G. vidutinis mėnesio darbo užmokestis, neatskaičiavus mokesčių, yra 2069,56 Lt (b.l. 138), ieškovės R. K. – 2626,38 Lt (b.l. 137), kitų pajamų, nekilnojamojo turto ar santaupų nei vienas iš U. G. tėvų neturi. Vertindamas šalių turtinę padėtį, teismas taip pat atsižvelgė į ieškovės ir atsakovo išlaikytinius bei nustatė, kad ieškovė turi vieną išlaikytinę – šalių dukterį U., o atsakovas privalo išlaikyti dar ir kitoje santuokoje gimusį sūnų T. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė teisingą išvadą, kad ieškovė, gaudama didesnes pajamas ir turėdama tik vieną išlaikytinę, privalo didesne dalimi prisidėti prie šalių dukters išlaikymo.
Apeliantas skunde teigia, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad jo per mėnesį gaunamos pajamos yra per mažos teikti priteistą išlaikymą, kadangi atsakovui sumokėjus būsto kredito grąžinimo įmoką bankui (430 Lt) ir abiems vaikams skyrus vienodą išlaikymą (po 450 Lt), jam nebeliktų galimybių tenkinti bent minimalius savo poreikius. Tačiau sutikti su tokiais apelianto teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas, padidindamas priteisto išlaikymo dydį iki 450 Lt kasmėnesinės išmokos, pakankamai įvertino apelianto galimybes mokėti tokio dydžio išlaikymą. Teismas nustatė, kad jokių papildomų išlaidų, susijusių su šalių dukters išlaikymu, atsakovas neturi, kadangi su mergaite visiškai nebendrauja, o prie atsakovo sūnaus išlaikymo taip pat prisideda sūnaus motina - atsakovo sutuoktinė, kuri, būdama vaiko priežiūros atostogose, gauna 1179 Lt motinystės pašalpą bei 97,50 Lt valstybės išmoką už vaiką. Šios nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad atsakovui, gaunančiam 1614 Lt dydžio darbo užmokestį (išskaičiavus mokesčius), sumokėjus 450 Lt išlaikymą dukrai U., jam dar liks pakankamai lėšų pragyvenimui ir sūnaus T. išlaikymui. Tokia teismo išvada yra teisinga. Nors atsakovas apeliaciniame skunde ir nurodo, kad su dukra U. nebendrauja dėl pačios ieškovės kaltės, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Be to ši aplinkybė neturi esminės reikšmės, kadangi nagrinėjamu atveju yra svarbi susiklosčiusi situacija, kurios apeliantas ir neneigia, kad jis su dukra nebendrauja, nepasiima jos savaitgaliais, atostogų metu, nesveikina švenčių proga, todėl neturi papildomų išlaidų, susijusių su dukters poreikių tenkinimu.
Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai, kad mokėti bankui būsto kredito grąžinimo įmokas yra jo asmeninė pareiga, nes iš bylos duomenų matyti, jog kredito gavėja pagal Būsto kredito sutartį yra atsakovo sutuoktinė A. G. (b.l. 61), todėl prievolė mokėti įmokas bankui negali būti vertinama išimtinai tik kaip vieno atsakovo prievolė. Apeliantas taip pat teigia, kad jo šeima gyvena skurdžiai, bet tai patvirtinančių įrodymų vėl gi neteikia (CPK 178 str.), o jo nurodytas Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnų vertinimas, kad atsakovas su sutuoktine gyvena skurdžiai, butui reikalingas remontas, sūnui reikalingi batai, nėra pakankamas įrodymas, jog atsakovo šeima gyvena skurdžiai. Be to šiuos teiginius iš dalies paneigia aplinkybė, kad atsakovo sutuoktinei yra suteiktas Būsto kreditas, o atsakovo darbo užmokestis yra beveik du tūkstančiai litų kas mėnesį. Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad atsakovo sūnui T. G., gimusiam (duomenys neskelbtini)(b.l. 57), neseniai suėjo dveji metukai. Berniuko motina, kaip nurodo apeliantas, nutraukė vaiko priežiūros atostogas ir sugrįžo į darbą. Tokia susiklosčiusi situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, tik pagerins atsakovo šeimos turtinę padėtį, kadangi prie atsakovo šeimos finansinės gerovės ir sūnaus išlaikymo apelianto sutuoktinė galės prisidėti ne gaunamomis išmokomis iš valstybės, bet uždirbtomis pajamomis pagal savo galimybes. Be to atsakovas yra jaunas (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir darbingas (byloje nėra duomenų, kad ieškovo darbingumas būtų apribotas) vyras, todėl iš jo nėra atimta galimybė dirbti ir uždirbti papildomų pajamų, t.y. atsakovo gerai apmokamo darbo neturėjimas objektyviai priklauso tik nuo paties atsakovo, bet nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo turtinė padėtis yra objektyviai sunki.
Teisėjų kolegija pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.), o atsakovas nepateikė neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad iš esmės labai nežymiai sumažinus nustatytą nepilnametei dukrai U. išlaikymą (nuo 450 Lt iki 350 Lt), jo turtinė padėtis ženkliai pagerėtų (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarimo Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ nuostatos). Teismas, paskirstydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į minėtus orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir, nustatydamas faktinį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Tuo atveju, kai sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą gali būti paliesti ir pačių tėvų interesai, dėl priteisto išlaikymo gali sumažėti ar padidėti jų patenkinimas, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir nuo šių nuostatų taikymo nenukrypo.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Sutinkamai su CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatomis, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovės naudai priteistinos 100 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai, rengiant procesinius dokumentus, apmokėti (b.l. 199).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovės R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 100 (vieną šimtą) Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai rengiant procesinius dokumentus apmokėti.