Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2458-932/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-07-09
Bylos Nr.
1-2458-932/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37660-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2458-932/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37660-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2017 m. liepos 25 d., apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia sudavė dešine ranka vieną kartą savo sutuoktinei D. M. į veidą, o po to tampė ją plaukų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat A. M. 2018 m. birželio 2 d., apie 06.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia laikė suėmęs savo sutuoktinę D. M. už kaklo ir smaugė, o po to tampė ją už plaukų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. M. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino ir parodė gyvenantis (duomenys neskelbtini), kartu su žmona D. M. Kartu su jais gyvena jų dukra E. M. ir D. krikšto mama L. Butas nuosavybės teise priklauso D. močiutei V. K. Buto ir vaiko išlaikymu pilnai rūpinasi jis, nes sutuoktinė nedirba. 2017-07-25 anksti ryte, maždaug 06.30 val., tarp jo ir žmonos D. kilo konfliktas. Tuo metu jis buvo grįžęs iš darbo. Jie pradėjo pyktis, nes į žmonos telefoną atėjo žinutė. Jis pradėjo klausinėti D., kas parašė, į ką sutuoktinė atsakė, kad dėdė. Tada jis pradėjo klausinėti, kiek D. turi tų dėdžių. Jie abu truputį pasiginčijo ir jis nuėjo miegoti. Po pietų, maždaug 17.00 val., D. jį pažadino į darbą. Tada jie vėl pradėjo ginčytis, nes D. paprašė pinigų. Jis atsakė žmonai, kad atsikels, susiruoš ir kartu nuvažiuos į parduotuvę, kurioje viską nupirks. Ką sutuoktinė jam atsakė, jis neatsimena, nes viskas įvyko labai greitai, tačiau pastarosios atsakymas jį sunervino ir jis dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė jai į dešinį skruostą. Dar jis buvo atėmęs iš žmonos telefoną. Kai ji bandė iš jo telefoną paimti, jis, norėdamas ją patraukti nuo savęs, patempė sutuoktinę už plaukų. Dėl savo elgesio jis labai gailisi, nori atsiprašyti D. ir susitaikyti. 2017-07-27 apklausiamas papildomai nurodė, kad 2017-07-25, apie 17.00 val., kai tarp jo ir sutuoktinės kilo žodinis konfliktas, dukra stovėjo žmonai tarp kojų, nes jos ruošėsi eiti į lauką pasivaikščioti. Tuo metu jis D. vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė į skruostą. Vaikas tuo metu nenukentėjo, fizinio skausmo nepajuto. D. pastatė dukrą į šoną ir priėjo prie jo, nes norėjo paimti savo telefoną, kurį jis buvo iš jos atėmęs. Tada jis, norėdamas D. patraukti nuo savęs, patempė ją už plaukų (b. l. 28, 29, 66). 2018-06-02 apklausos metu A. M. parodė, kad 2018-06-02, apie 06.30 val., jis grįžo iš darbo po naktinės pamainos. D. buvo išgėrusi ir pradėjo priekaištauti jam dėl to, kad jis susirašinėja su savo kolege. Jis netrukus turėjo važiuoti į kitą darbovietę, į dieninę pamainą. Paprašė D. telefono, nes jam reikėjo kito telefono darbui. Telefono ji nedavė, todėl abu susiginčijo. D. sėdėjo ant lovos, o jis suėmė ją už kaklo ir pakėlė, o po to pasodino atgal ir truputį timptelėjo už plaukų. Žmona nieko nesakė, nesuriko, tiesiog atsikėlė ir nuėjo pas tetą, gyvenančią už sienos. Ten D. iškvietė policiją, o jis nuvažiavo pasiimti mašinos. Kai grįžo namo, juose jau buvo policija. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 65, 66).

Ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusioji D. M. parodė gyvenanti kartu su vyru A. M., jie turi 1,5 metų dukrą. Kartu su jais gyvena jos krikšto mama su vyru. 2017-07-25, apie 17.00 val., ji pažadino vyrą, kadangi jam reikėjo į darbą nakčiai. Vyras atsikėlė apie 17.20 val. Tada ji paprašė vyro 5 Eur vaiko sauskelnėms. Vyras atsakė, kad jeigu ji užsidirbtų, tai turėtų. Žodis po žodžio tarp jų kilo konfliktas. Jiems besipykstant, ji sėdėjo ant lovos ir laikė rankose vaiką. Tada vyras dešinės rankos delnu smogė jai į veidą. Dėl smūgio ji patyrė fizinį skausmą. Gindamasi ji norėjo spirti vyrui koja, tačiau nepavyko. Tada ji padėjo vaiką ant grindų. Vyras tuo metu stebėjo viską stovėdamas netoliese. Po to vyras kaire ranka ją laikė, o dešine ranka smūgiavo į galvą ir kitas kūno vietas. Kiek smūgių buvo, ji pasakyti negali, bet jų buvo daug. Išsilaisvinusi pradėjo skambinti policijai. Taip pat ji paprašė, kad vyras išeitų, nes tarp jų nieko daugiau nebebus. Tada vyras paėmė ją už plaukų ir nuvilko per visą kambarį. Dėl to ji taip pat pajuto fizinį skausmą. Kai vyras paėmė ją už plaukų, į kambarį, išgirdusi riksmą, atbėgo jos krikšto mama J. D.. Po to ji išbėgo iš namų ir lauke dar kartą paskambino policijai. Ji lauke sulaukė policijos, o vaikas buvo namuose su vyru. Dėl sužalojimų į medikus nesikreips, kadangi sužalojimų nesimato. Smurtas iš vyro pusės buvo nebe pirmą kartą, tačiau į policiją ji anksčiau nesikreipė. Vyrui atleido. (b. l. 9, 10, 12). Kitoje apklausoje nukentėjusioji D. M. parodė, jog 2018-06-02, apie 06.00 val., iš darbo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo jos vyras A. M. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, nes ji jam išreiškė pasipiktinimą dėl jo neištikimybės. Vyras pareikalavo, kad ji duotų dukters telefoną, bet ji atsakė telefono neduosianti. Tada vyras plaštakomis sugriebė ją už kaklo ir pradėjo smaugti. Kai jis pastebėjo, kad sutuoktinei pritrūko oro, ją paleido. Smurto panaudojimo metu jie buvo svetainės kambaryje, ant sofos-lovos. Vyras sugriebė ją už plaukų ir nutempė nuo lovos ant grindų. Minėti veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Po panaudoto smurto ji nuėjo pas savo krikšto mamą J. D., kuri gyvena kitame kambaryje, ir iš jos telefono iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 48).

Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja J. D. parodė gyvenanti (duomenys neskelbtini), kartu su krikšto dukra D. M. ir jos vyru A. 2017-07-25, apie 17.30 val. ji, būdama namuose, išgirdo, kaip D. pykstasi su A., o pastarųjų dukra verkia. Ji nuėjo į jų kambarį paimti vaiko. Įėjusi į kambarį, pamatė, kaip A. tempia už plaukų D. per kambarį. Jai atėjus, A. D. paleido, D. jai pasakė, kad iškvietė policiją. Po to D. išbėgo į lauką, o ji liko bute su vaiku ir A. Tada A. pasakė, kad paims vaiką ir išvažiuos į Ukmergę pas mamą. Netrukus atvyko policija ir išsivežė A. (b. l. 15).

2017-07-25 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 6, 7).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 1 veiklos skyriaus vyr. tyrėjo 2017-07-25

tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2017-07-25, apie 18.05 val., buvo gautas pranešimas, jog vyras muša žmoną, yra nepilnamečių vaikų. Nuvykus į vietą, nustatyta, kad policiją kvietė D. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Ji paaiškino, kad 2017-07-25, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), jos vyras A. M., kilus konfliktui dėl finansų, sudavė 3 kartus ranka jai į veidą, o po to paėmė už plaukų ir tampė po butą. Viską matė jų dukra E. M. Ant D. M. veido, akių srityje, matėsi nubrozdinimas ir patinimas. A. M. paaiškino žmonos nemušęs (b. l. 16, 17).

2018-06-02 D. M. pareiškime nurodyta, jog 2018-06-02, apie 06.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos vyras A. M. ją smaugė ir tempė už plaukų (b. l. 43).

2018-06-02 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 44, 45).

Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulio 2018-06-02 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, jog 2018-06-02, apie 06.29 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) triukšmauja ir mušasi vyras, vaikų nėra. Atvykus į vietą, nustatyta, kad policiją kvietė D. M., kuri paaiškino, kad apie 06.20 val. namuose vyras A. M. ją tampė už plaukų ir taip sukėlė fizinį skausmą. Anksčiau taip pat yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų. A. M. prisipažino, kad buvo labai susinervinęs, todėl tampė žmoną už plaukų (b. l. 52, 53).

Alkotesterio kvito duomenimis, A. M. 2017-07-25, 18.45 val., ir 2018-06-02, 07.01 val., buvo blaivus (jam nustatyta 0,00 promilių) (b. l. 71, 72).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. M. abu kartus sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei D. M.. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, jog, konfliktų metu, tiek 2017-06-26, tiek 2018-06-02 jis smurtavo prieš sutuoktinę, suduodamas jai ranka per veidą, smaugdamas ją bei tempdamas už plaukų. Minėtais duomenimis nustatyta, kad A. M. savo artimajam šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties, nukentėjusiosios D. M., liudytojos J. D. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo A. M. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Teismas, skirdamas A. M. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 74), administracine tvarka baustas (b. l. 75-77), dirbantis (b. l. 78) duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. M. sutinka tiek su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek su prokuroro siūloma bausme bei jos dydžiu (b. l. 89, 90).

Atsižvelgiant į A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei į tai, jog jis anksčiau neteistas, A. M. abiem atvejais skirtina BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas galimam skirti šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su minėta bausme kaltinamajam skirtinas BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Taip pat teismas mano esant tikslinga įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, A. M. paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017-07-25, 18.00 val., iki 2017-07-26, 15.10 val., bei nuo 2018-06-02, 07.00 val., iki 2018-06-02, 18.29 val. (b. l. 20, 21, 55, 56). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 30, 67).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017-07-25 nusikalstamos veikos), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2018-06-02 nusikalstamos veikos), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, A. M. paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir paskirti A. M. subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir A. M. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigoti A. M. neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti A. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti A. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2017-07-25, 18.00 val., iki 2017-07-26, 15.10 val., bei nuo 2018-06-02, 07.00 val., iki 2018-06-02, 18.29 val., t. y. dvi dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. M., kad:1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė