- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- e2-1311-553/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01113-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. M. pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. M. pateikė pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos aukštesnių viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų/neveikimo, piktnaudžiavimo valdžia ir teismais, dėl ko pareiškėjo žmogaus/asmens teisės ir laisvės, šeimos teisės Lietuvos Respublikoje yra pažeistos ir neginamos, atsakovai byloje Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ministras (rė), suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
2. Pareiškėjas teismo prašė nagrinėti pareiškimą iš esmės, pripažinti A. M. teisės ir laisvės pažeidimą ir įsipareigoti atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministrei neatidėliotinai išduoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, atitinkančią Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, atitinkančią visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas.
3. Nurodė, kad vardas ir pavardė asmens tapatybės kortelėje turi būti įrašyti pirma raidė didžioji, vėliau mažosios, remiantis visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis. Pareiškėjo vertinimu, asmens tapatybės kortelėje vardas ir pavardė nurodyti visomis didžiosiomis raidėmis, nurodant pavardę ir vardą, technine prasme pareiškėją apibrėžia kaip juridinį asmenį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustatęs pareiškimo trūkumus, įpareigojo pareiškėją per 7 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pašalinti 2021 m. spalio 6 d. nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl pareiškimo trūkumų pašalinimo, naujame procesiniame dokumente dėstė iš esmės analogiškas aplinkybes, nenurodė kokiu būdu pareiškėjo teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kokiu konkrečiu būdu pareiškėjo teisės ir laisvės yra ribojamos. Iš pareiškimo turinio nėra aišku kokio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Pareiškėjui teismo nustatytu terminu nepašalinus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų, pareiškimas (ieškinys) laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėjas A. M. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pareiškėjui išduotas oficialus valstybės dokumentas – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė – prieštarauja įstatymui ir yra negaliojanti, arba yra fikcija, arba yra pagrindas korupcinio nusikaltimo veikimui, dėl kurių pareiškėjas yra šalis – bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis, ir kol kas Lietuvoje neišspręsto nusikaltimo „priverstinis dingimas“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi nustatė terminą pašalinti pareiškimo trūkumus. Nurodytoje nutartyje teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo kokiu būdu pareiškėjo teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kokiu konkrečiu būdu pareiškėjo teisės ir laisvės yra ribojamos. Iš pareiškimo turinio nėra aišku kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, įskaitant 2021 m. spalio 25 d. pareiškimą su trūkumų pašalinimu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagal patikslintame pareiškime suformuluotą jo pagrindą liko atskleistas pareiškėjo teisių pažeidimas ir pagrindas teismui priimti tokį pareiškimą. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodomais motyvais.
10. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija bei CPK įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir kitus principus, CPK nustato teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Tai, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
11. CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės jo teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta. Tokiu būdu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms.
12. Taigi asmuo, kuris kreipiasi į teismą, siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas); taip pat nurodyti aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Būtent iš ieškinio dalyko sprendžiama, ar ginčas nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
13. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su jo vardo ir pavardės įrašymu tapatybės kortelėje didžiosiomis raidėmis ir reikalauja, kad įrašymas atitiktų visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas. Pareiškėjas nei pareiškime, nei 2021 m. spalio 25 d. pareiškime su trūkumų pašalinimu neatskleidė, iš kokių konkrečiai visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų kildina savo reikalavimą ir kokių realių materialinių teisinių pasekmių siekia.
15. Pareiškėjo samprotavimai procesiniuose dokumentuose apie tai, kad jo asmens tapatybės kortelėje įrašytas vardas ir pavardė didžiosiomis raidėmis jį paverčia juridiniu asmeniu, nėra racionaliai paaiškinami ir nerišlūs, todėl prima facie nesudaro pagrindo spręsti apie galimą pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, kuris gali būti ginamas teisme, o teismo sprendimas – įgyvendinamas. Dėl šios priežasties, nepašalinus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi nustatytų trūkumų, pareiškėjui kilo įstatyme numatytos procesinės pasekmės – jo pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
16. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.