Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-641-397-2013

Teisėjas Jonas Malinauskas Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00876-2011-4

NUTARTIS

2013 m. spalio 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Olego Šibkovo ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei, nuteistajam R. S., jo gynėjui advokatui Česlovui Žukauskui, nuteistajam V. P., jo gynėjai advokatei Reginai Šeperienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir įpareigotas nuteistasis per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, o taip pat įpareigoti nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje šį įpareigojimą įvykdant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., R. S. išteisintas jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.

V. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 178 str. 1 d., ir nubaustas: pagal BK 284 str. 1 d., terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal BK 178 str. 1 d., terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu, su 2012 m. birželio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausme ir 2012 m. rugsėjo 21 d., Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Iš nuteistojo V. P. priteista 375 (trys šimtai septyniasdešimt penki) litai 8 centai Valstybinei ligonių kasai turėtoms nukentėjusiojo M. B. gydymo išlaidoms atlyginti.

Iš nuteistojo V. P. priteista 624 (šeši šimtai dvidešimt keturi) litai 26 centai nukentėjusiajam M. B. turtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų R. S. ir V. P. solidariai priteista 4000 (keturi tūkstančiai) litų nukentėjusiajam M. B. neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nukentėjusiojo M. B. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., V. P. pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 178 str. 1 d. nuteisti už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 13 d., apie 00 val. 40 min. – 00 val. 50 min., prie (duomenys neskelbtini) g. 12 Alytaus m., kaltinamieji R. S. ir V. P., veikdami bendrai, įžuliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad tyčia prikibo prie nukentėjusiojo M. B. ir R. S. sudavus nukentėjusiajam ne mažiau šešis smūgius rankų kumščiais į įvairias kūno vietas, susikibus su juo ir nukritus ant žemės bei toliau grumiantis, V. P., turėtu lenktiniu peiliu, dūrė nukentėjusiajam į kairės kojos blauzdos sritį padarydamas joje durtines – pjautine žaizdas bei tokias pat žaizdas padarydamas kairės rankos V piršte ir šiais veiksmais kaltinamieji padarė nukentėjusiajam odos nubrozdijimus abejose plaštakose, dešiniame dilbyje, pilvo ir nugaros kairėje pusėje, kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies apatiniame voke, durtines – pjautines žaizdas kairės rankos V piršte ir kairėje blauzdoje, visi šie sužalojimai pagal specialisto išvados 5 punktą kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais veiksmais kaltinamieji pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi kartu su nukentėjusiuoju toje vietoje laisvalaikį leido trys merginos kurioms tas laisvalaikis, kaip ir nukentėjusiajam, buvo sutrikdytas, jos patyrė išgąstį, buvo šokiruotos. Be to, toje vietoje buvo ir daugiau žmonių: kaltinamojo R. S. žmona, kaltinamojo V. P. draugė G. T..

Toliau chuliganiškai elgdamasis ir naudodamas peilį nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu, toje pat vietoje ir tuo pat metu, V. P. padarė nukentėjusiajam durtinę – pjautinę žaizdą kairėje pėdoje su daliniu pėdos pirštų ilgųjų tiesiamųjų raumenų ir sausgyslių pažeidimu, kas pagal specialisto išvados 4 punktą kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas nes dėl durtinės – pjautinės žaizdos kairėje pėdoje su daliniu pėdos pirštų ilgųjų tiesiamųjų raumenų sausgyslių pažeidimu nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Be to, V. P., tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, pagrobė nukentėjusiajam iš drabužių kišenės iškritusį ir jam priklausantį mobilųjį telefoną ,,Huavei U8500“ kurio vertė 489 litai, tuo padarydamas nukentėjusiajam 489 litų turtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas jo civilinio ieškinio reikalavimo dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo visa apimtimi netenkino nepagrįstai. Įvertinus jam padarytus sužalojimus, nuteistųjų nusikalstamą elgesį, jo patirtus dvasinius sukrėtimus ir fizinį skausmą, jo prašoma priteisti suma atitinkla teisingumo, prootingumo, sąžiningumo kriterijus bei teismų praktiką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą dalyje dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių atmesti, o dėl neturtinės žalos prašė patenkinti pilnai.

Nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nukentėjęs apeliaciniame skunde nuteistojo R. S. kaltės pagal BK 284 str. 1 d., nuteistojo V. P. kaltės pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 178 str. 1 d. neginčija, ji įrodyta, tačiau nesutinka su nuteistiesiems už nusikaltimų padarymą paskirtomis bausmėmis, nesutinka su R. S. BK 75 str. nuostatų taikymu bei V. P. paskirtos bausmės dydžiu, laiko, kad 4000 Lt neturinė žala priteista per maža, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Teismas bausmes skiria Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 d.).

Įvertinusi bylos aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus kiekvieną atskirai bei jų viseto kontekste, teisingai kvalifikavo nuteistųjų- R. S. nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. 1 d., ir V. P. nusikalstamas veikas pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 178 str. 1 d. ir paskyrė bausmes, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų skiriant nuteistiesiems bausmes nenustatyta. Kolegija daro išvadą, kad apelianto prašymo tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, nes bausmė nuteistiesiems paskirta tinkamai, tačiau teismas netinkamai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir iš nuteistųjų soldariai priteisė aiškiai per mažą sumą, todėl nuosprendis keistinas BPK 328 str.1 d. 4 p.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistąjam R. S. atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Nors savo kaltės nepripažino, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakydamas į prokurorės klausimą R. S. atsakė, kad jaučiasi kaltas. Skiriant bausmę, įvertinta ir tai, kad jis praeityje teistas tris kartus. Pagal pirmą nuosprendį jam buvo skirta viešųjų darbų bausmė, pagal kitus nuosprendžius – arešto bausmė. Bausmes jis atlikęs, teistumas neišnykęs. Baustas jis ir administracine tvarka. Nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. S. dirba, 2012-11-23 sukūrė šeimą, (duomenys neskelbtini) šeimoje gimė dukra. R. S. mokosi (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje, nukentėjusiajam įmokėjo dalį pinigų. Šiuos R. S. asmenybę apibūdinančius duomenis teismas pagrįstai vertino kaip iš esmės pasikeičiantį elgesį ir atsižvelgdamas į tai laikė galimu jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuoatas ir atidėti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pagrįstai.

Skiriant bausmę V. P. buvo atsižvelgta, kad jis padarė tris nusikalstamas veikas, viena iš kurių priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, o dvi prie nesunkių nusikaltimų. Savo kaltę jis pripažino dalinai. Praeityje jis teistas devynis kartus. Teistumas neišnykęs. Baustas jis ir administracine tvarka. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis niekur nedirba, sistemingai daro nusikalstamas veikas ir yra teisiamas, tai rodo asmenybės nenorą keistis. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek ir paskirdamas galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, laipsnį, asmenybę ir laikyti kad paskirtoji bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra per švelni.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo M. B. civilinis ieškinys kuriuo jisai prašė priteisti 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. BPK 44 straipsnis, reglamentuojantis asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

BPK X skyriaus nuostatos reglamentuoja svarbiausius klausimus, susijusius su žalos atlyginimu, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys. Jos šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomos, nes teise pareikšti civilinį ieškinį pasinaudota. Iš bylos duomenų matyti, kad M. B. baudžiamojoje byloje pateikė ieškinį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo 10 000 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kartu reikia įvertinti atsakovo turtinę padėtį bei galimybę priteisiamą neturtinę žalą atlyginti bei atsižvelgti į kitus CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus. Taigi teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Byloje nustatyta, kad prieš nukentėjusįjį R. S. ir V. P. panaudoto smurtą, nuo kurio nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, įvairius kitus nepatogumus. Nukentėjusysis buvo apstumdytas ir sumuštas. Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 13 d., 1 val. 27 min., policijos komisariate iš greitosios med., pagalbos stoties buvo gautas pranešimas apie pristatytą į ligoninės priėmimo skyrių peiliu sužalotą M. B. (t.1, b.l. 14) Specialisto išvada (t.1, b.l. 21-24) konstatuota, kad nukentėjusiajam M. B. padaryta odos nubrozdijimai abejose plaštakose, dešiniame dilbyje bei pilvo ir nugaros kairėje pusėje, kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies apatiniame voke, durtinės-pjautinės žaizdos kairės rankos V piršte bei kairėje blauzdoje ir kairėje pėdoje su daliniu pėdos pirštų ilgųjų tiesiamųjų raumenų sausgyslių pažeidimu. Sužalojimų visuma padaryta mažiausiai vienuolikos trauminių poveikių pasekoje. Durtinės – pjautinės žaizdos kairėje pėdoje su daliniu pėdos pirštų ilgųjų tiesiamųjų raumenų sausgyslių pažeidimu kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjęs parodė, kad po įvykio jaučia fobiją tamsiu paros metu, vengia nepažįstamų žmonių. Buvo studentas, žaidė krepšinį, po įvykio baigė žaisti. Rytais skauda raumenį, čiurna užstringa, liko randai. Po kairės kojos operacijos prastai jautėsi, skaudėjo koją, kraujavo žaizdos, jos daug kartų skausmingai buvo perrišamos, ilgai užtruko reabilitacija, jis negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, buvo apribotas judėjimas, negalėjo sportuoti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, o taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pirmosios instancijos teismo iš nuteistųjų solidariai priteista 4000 Lt yra per maža.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus esminius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus sužalojus sveikatą, t. y. tyčiniais veiksmais sukeltus sužalojimo padarinius ir dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, taip pat į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio nintegrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, sprendžia, kad nukentėjusiojo M. B. apeliavcinis skundas dalyje dėl neturinės žalos atlyginimo tenkinamas dalinai. Kadangi fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo abu kaltinamieji, todėl neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam priteistinas solidariai iš abiejų kaltinamųjų (CK 6.279 str. 1 d.), nukentėjusiojo M. B. naudai 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimo ir CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo (BPK 328 straipsnio 4 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendžio dalį, kurioje iš nuteistųjų solidariai priteista 4000 Lt nukentėjusiam M. B. neturtinei žalai atlyginti pakeisti:

Priteisti solidariai iš nuteistųjų R. S. ir V. P. 8000 (aštuonis tūkstančius ) litų nukentėjusiajam M. B. neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.